Juknevičienė informuoja, kad atėjo laikas tiesiogiai į karą įsitraukti NATO

Kai spalio 10 d. Rusija surengė masines raketų atakas į daugelį Ukrainos miestų ir sprogdino vaikų darželius, gyvenamuosius kvartalus ir parkus, savo poziciją apie susiklosčiusią situaciją išdėstė Lietuvos piliečių interesus Europos Parlamente beveik už 20 tūkst. eurų per mėnesį atstovaujanti Žmonių partijos atstovė Rasos Juknevičienė.

„Diena, kai tikrai nesinorėjo nieko kito, tik būti kartu su Ukraina. Tačiau dalyvavimas aukšto lygio Europos Komisijos organizuojamoje konferencijoje apie ES biudžetą bei saugumo ir gynybos finansavimą buvo taip pat indėlis į Ukrainos kovą. ES saugumo politikos ateitis tiesiogiai priklauso nuo Ukrainos sėkmės.

Konferencijos iniciatorius - už biudžetą atsakingas komisaras iš Austrijos Johannes Hahn. Diskutavome kartu su Thierry Breton, už vidaus rinką atsakingu komisaru iš Prancūzijos, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Mircea Geoana ir italų saugumo ir gynybos įmonės „Leonardo“ generaliniu direktorium Alessandro Profumo.

Pabrėžiau, kad Kremlius atakos – tai Putino konvulsijos, paskutinis šio žiauraus karo etapas.

Pagrindinės mano pasisakymo tezės:

- Atėjo laikas tiesiogiai į karą įsitraukti NATO arba NATO valstybių koalicijai ir sustabdyti šį genocidą. Sprendimų reikia dabar, šiomis minutėmis. Jeigu ėjome ginti Srebrenicoje žudomų žmonių, tai turime padėti ir ukrainiečiams. Sirijos atveju sprendimus priėmėme per vėlai.

- Ukraina laimi, ji gina mus, tačiau iki pergalės dar toli. Todėl esminis prioritetas yra finansiniai ir biudžeto klausimai, susiję su ginklų Ukrainai tiekimu ir pagalba užtikrinant valstybės funkcionavimą.

- Šios dienos aukų ir sugriovimų galėjo nebūti, jei Ukraina būtų turėjusi ilgojo nuotolio raketas ir oro gynybą. Tai tik parodo, kad nepakankama investicija į saugumą atneša didelius nuostolius. Todėl Europos Sąjunga turi stiprinti ir savo karinius pajėgumus – tiek šalių narių lygmenyje, tiek bendrai pačioje ES.

- Ukraina bus svarbiausiu saugumo ramsčiu ginant rytinį ES flangą. Dėl to Ukraina turės tapti ES ir NATO nare.

- Saugumas po karo priklausys nuo to, kokie procesai vyks Rusijoje, ir ar ES valstybės sutars dėl tolimesnio režimo sulaikymo. Pasiūliau siekti ambicingo tikslo – neagresyvios, normalios Rusijos, neturinčios imperialistinių intencijų“, - visuomeniniuose tinkluose parašė moteris.

Susiję:

Spalio 10 d. Rusija atakavo vaikų darželius, gyvenamuosius kvartalus