Kaip jie ir vėl mus apgavo

Mažai kas suvokia, kad šios dienos, kai sprendžiamas naujos LVŽS mokesčių ir pensijų reformos pavidalas yra viso keturių metų rinkiminio politikos ciklo kulminacija, kurioje ir išaiškėja – kas yra kas bei kuo pažadai skiriasi nuo darbų. Juolab prof. R. Lazutkos pranešimas iš tribūnos, kurioje pusvalandį atgalios stovėjo ir „tuščiai pliaukšėjo botagu ore“ pati D.Grybauskaitė, aiškiai įrodė, kad pagal pajamas vidutiniškai esame ES viduryje, tačiau pagal jų paskirstymą  apibrėžiantį pajamų nelygybę – „uodegoje“ su Bulgarija. Gi socialinės gerovės kūrimui daugumai kūrime didesnėmis pensijomis, algomis pedagogams ir gydytojams, stipendijomis bei pašalpomis vien Lietuvoje esantis vien mokestinis, tačiau turčiams nepalankus resursas , yra 2 mlrd.eurų dydžio. Jei šią sumą padalinti vien pensininkams po lygiai, tai  jų visų pensijos ūgtelėtų po 300 eurų. Galutinius, tikėtinai, deja, neoliberalius sprendimus saujelės magnatų ir latifundininkų naudai pagal V. Šapokos-S. Jakeliūno suderėtą projektą, Seimas priims birželio 21 d.

Pastarosiomis dienomis Sąjūdžio jubiliejaus, garsiosios Seimo NSGK ataskaitos ir  D.Grybauskaitės metinio pranešimo bei minėtų debatų Seime dėl pensijų bei mokesčių reformų  fone prasmego ir žiniasklaidoje liko nepastebėtas dar vienas  itin svarbus balsavimas Seime, nelyg „milijardų dalybų“ savaičių preliudija. Jis įvyko gegužės 31 d. po trumputės dvidešimties minučių diskusijos.   Tai nenuostabu, nes  pagrindinis žiniasklaidos dėmesys buvo skirtas politinės korupcijos „baliono“ padažyto ryškiausiomis spalvomis,  narplynei, o ir tą savaitę Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje buvo net 147 punktai – „klausimai“, kurių džiunglėse pasiklystų ir pats  Mauglis. Kur čia jau mūsų žiniasklaida.

Pražioplinti biudžetą galėję papildyti  du šimtai miljonų eurų

O ant „politinių lošimų“ stalo tą sykį  buvo padėta 200 mln. eurų, kurie, jei būtų skirti visiems pensininkams po lygiai, tai kiekvienam pridurtų po tris dešimtis eurų.  Kalba ėjo apie socdemų G.Palucko bei R.Budbergytės dar metų pradžioje spaudos konferencijoje Seime pristatytą progresinių tarifų gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, kurio priėmimas ir būtų leidęs papildyti valstybės biudžetą tokia solidžia suma.

Balsavimo rezultatai buvo iškalbūs: abi skilusių socdemų frakcijos bei krikdemai, tvarkiečiai ir lenkai su progresyviais „valstiečiais“ – R.Baškiene, L. Staniuveine, R. Šarknicku, S. Tumėnu ir V. Vingriene balsavo „už“, tačiau net 43 kiti seimūnai susilaikė, o tarp 15-os balsavusių „prieš“ - ir  katalikas  M. Adomėnas, liberalus konservatorius  K. Masiulis,  istorikas NSGK narys A. Anušauskas bei dar du jo kolegos iš šio komiteto – pedagogai  J. Jarutis ir A.Šimas. Projektas, tiesa, galutinai, neatmestas, tačiau atidėtas tobulinimams neribotam laikui. Tikriausiai, iki kokių nors 2021 m.

Kam jau kam, o Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams derėtų suvokti, kad įvykusi beprecedentė kapitalo koncentracija saujelės magnatų bei latifundininkų rankose, ir dėl to, esantys socialiniai nepritekliai yra tarp didžiausių pagrindinės grėsmės - emigravimo priežasčių, tačiau juos, matyt, bus suklaidinęs Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko S. Jakeliūno pasisakymas, raginęs balsuoti „prieš“.  Kuo pavalgydins alkaną, kaip liepia Dievo įsakymas,  M. Adomėnas jau nesiaiškins partiniams kolegoms, nes dėl kaltinimų stambiojo kapitalo „MG Baltic“ intereso atstovavimu,  jis jau išbrauktas iš partinių sąrašų.  Kaip atrėminės visas grėsmes minėti NSGK nariai, galime numanyti. Betgi, kuo daugiau ir dažniau mūsų keliais gelžkeliais kursuos karo transporteriai ir tankai, tuo labiau į ramesnes pasaulio vietas toliau plūs tautiečiai.

Pinigų ir valstybėje, ir pasaulyje yra, bet ne pas tuos

Socialiai ir krikščioniškai teisingo darbo užmokesčio ar bendrų biudžetinių lėšų paskirstymo problema yra fundamentali, tačiau ją plačiame pasaulyje sėkmingai savo naudai sprendžia įvairiausių verslų savininkai, pradedant smulkiais, ir baigiant stambiausiais rykliais – bankų ir didžiųjų korporacijų savininkais. Lietuva su USA pagal socialinės nelygybės koeficientus  yra pasauliniai lyderiai, tik už Atlanto pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis, todėl mūsų apverktoji ir apdainuotoji, šimtmečiais mindyta ir skriausta svetimų  šalelė yra „pasaulio bambos“ pavyzdėlis, žinomas tik dėl krepšinio. Prieš tris dešimtmečius, dar ir sėkmingu sovietų imperijos žlugdymo detonatoriumi. Pabėgta iš nomenklatūrinio totalaus partinio diktato kurto  socialfeodalizmo į liberalią laisvę, suteikusią apsukriausiems ir smarkiausiems tautiečiams – persidažiusiems bei naujai ūgtelėjusiems, absoliučiai nekatalikiškai savintis bei plėšti – imti ir semti svetimą prakaitą bei bendrus pinigus.  Mechanizmų yra įvairiausių, o bandantys aiškintis ar net protestuoti yra prilyginami „švonderiams“, norintiems  „vziat ir podelitj“ (rus.) – paimti svetimą ir padalinti. O kad pirmas padalinimas ir paėmimas  įvyksta nustatant samdiniui algą – kaip taisyklė, kuo minimalesnę, kukliai nutylima.  Vykusi garsioji „prichvatizacija“, bankinės griūtys ir dešimtmečius trukęs  „Gazprom“ monopolinis aukščiausių kainų ES diktatas milijardais  nuskurdinęs valstybę,  dar laukia naujų „balzakų“ plunksnos, o į gatves išmesti darbininkai su socialistiniu internacionalu lūpose – ir Karlo Markso, kuriam pastatytas 200 metų proga nuo gimimo paminklas iš Kinijos, atodūsio grabe. Nemėgau šio garsaus kompiliatoriaus ir plagiatoriaus teorijų dar studento suole, nes prasilenkinėjo su matematine logika, tačiau viename jis buvo teisus – įvyks neregėta globali kapitalo koncentracija saujelės rankose. „Visų šalių turčiai vienykitės“ – laikmečio obalsis, išstūmęs komuniagų dievintą, nes leido prisitaikyti, proletarų solidarumą. Turčiai savo elito pavidale tik ką buvo susirinkę į eilinį, jau 62-ą metinį savo susitikimą, žinomą Bilderbergo vardu, ir žinoma, svarstė naujojo globalios  padėties stabilumo  problematiką 12oje geografinių ir kitokių aktualiausių sferų.  Tikslas – minimaliai „patrupinti“ žmonių masėms piniginių ženklų, nes vien jau 65 mln. pabėgėlių, kurių didžiuma pietiniuose mūsų pusrutulio kraštuose,  plačiame pasaulyje gresia ir turčių elito bei pastovių pajamų iš astronominių palūkanų ar prekių ženklų gerbūviams.

Kaip tenai „danguje“, taip ir Lietuvoje. Dabartinė valdžia naudodamasi prieš tai buvusių dviejų vyriausybių – konservatorių ir socdemų energetinių dujų  terminalo, jungčių programų, pagaliau, pralaužusių blokadinį rytų „reketą“ dėka, barsto biudžetinių  trupinių ir pensininkams, ir minimalias algas gaunantiems, kad šie jų nenušluotų per nenumaldomai artėjančius rinkimus, tačiau, kaip sakoma, ir „prie mergų, ir prie pinigų draugų nėra“.  Energingumą demonstruoja pensijinių „sodrininių“ lėšų kilnojimai iš vienų į kitas “kišenes“ –valstybės bei privačių fondų, mokesčių mažinimas paskirai, ir didinimas, „sumušus“ kartu.  Katalikiškos ministrų L. Kukuraičio, blaivios A. Verygos pastangos dūžta atsimušę į V. Šapokos saugančius turčių interesus redutus greta Vašingtono aikštės.

Kaip jie tai dengia?

Deja, nukraujavusi energingiausiais bei jaunais  sumaniausiais,  pabėgusiais svetur, visuomenė sparčiai senėja, o iš 600 tūkst. senjorų, tarp kurių apie 50 tūkst. jau nesikelia nuo patalo,  profesionalią slaugą ir priešmirtinį orumą tegali suteikti dešimtadaliui. Kitus, kaip tą senuką Joniškio rajono pamiškės lūšnelėje gelbsti, radusi ketvirta diena nepaimtą laikraštį kibire po egle, paštininkė  ar Jėzaus širdies meilės sklidini samariečiai su karitietėmis. Todėl, kad  pas mus pakanka ne tik nusipelnusių gyventi gerokai geriau su personalinėmis pensijomis veikėjų. Nors jų vadovautų valdžios sferų rodikliai daugeliu atvejų tebegrimzta valstybės bankroto link. Gal todėl juose ir nepadaroma tvarkos P.Urbšio vadovaujamame Seimo komitete, nes drumztame net 1782 ministerijų klerkų naudojamų kriterijų chaose labai paprasta  asmeninę atsakomybę paslėpti ir ją eliminuoti kažkokiu „politinio“ pasitikėjimo statuso ženklu. Demokratiją – „konkrečiai įsipareigoji ir taip pat nuolat atsiskaityk“,  tokiu būdu  paverčiant karikatūra – „klaidinga vakarietiška indoktrinacija“.

Kur mums iki Austrijos, kur kiekvienas klerkas darbo dienos pabaigoje parašo į internetą, ką nuveikė per dieną, ir ką veiks artimiausiu metu, kad galėtų pasijungti NVO. Pabandykite pas mus surasti tą Finansų ministerijos valstybinį „buhalterį - ikanamistą“, kuris ir toliau toleruoja pasaulinį  lyderiavimą nelygybėje. ANONIMAS. O mokesčių ir pensijų įstatymų projektus teikia vyriausybė. Su lubomis SODRAI, dėl kurių  turčių pelnai dar labiau turėtų išaugti. Atmes lubas ar priims Seimas – fifty fifty.  Jei bent jau  prie premjero, finansų ministro pareigybės aprašo ar  vyriausybės įstatyme, p. Urbšy, atsirastų bent jau toks kuklus socialinės nelygybės koeficientas, už kurio didumą jie atsako tiesiogiai ir atsiskaitinėja seimūnams, o šie rinkikams, tai gal pasibaigtų, tai ką rusai labai taikliai šimtmetį jau vadina „očkovtiratelstvo“, o mūsiškai – akių dūmimas.

Pirmiausiai šitame buratinų muliinimo spektaklyje „fex pex trex“ su pinigėliu užkasimu laukiant medelio, būtina parodyti, kad ne mokesčių sistema yra pragaištinga, o  „kaltas šešėlis“.  Svarbiausiu -  mokesčių reformos momentu labai naudinga užleisti visaapimančios  korupcijos ir pavogto pusantro milijardo  burbulą, lyg „Rail Bbaltic“ europinio geležinkelio projektą, kas nors kitas būtų įvykdęs ne už milijardą, o už grašius.  Žinoma, pats tokių  viešų pirkimų  projektas privalėjo kaustyti tautos dėmesį ne mažiau nei „Žalgirio“ krepšininkų rungtynės, kad vieno kito milijono nepermokėtume,  tačiau viskam tam ir yra visi „tapinai“ su „jakilaičiais“ ir „dainų dainelės“ bei „vieningų širdžių“ su Eurovizijos akcentu masiniai „antikvarinių kašpirovskio dantų lrt“ ir kitose studijose seansai.  Ne „Lietkabelio“ – „Ryto“ rungtynės būna ir yra svarbiausios  bent jau sostinei, o pvz.  „Panevėžio statybos prieš  „Mitniją“, kur „brazauskinius“ nurungia kas?

Kur čia mums iki dešimties milijardų eurų investuotų ir toliau sėkmingai investuojamų į mūsų sužlugdytą kaimą bet ne tarpstančius penkis tūkstančius dvarų? Ramūnas Gretutei padovanojo visureigį už savais tapusius kažkada europinius tūkstančius, ir visa tai hipnotiniame tautos dėmesio centre, ir P. Urbšio, ir „žurnaliūgų“  dėka,  ištisus metus. O dujų laivo „Independce“ ofšorų sąskaitose ir velnias koją išsisuktų – ne tik prokuroras Tarasevičius dusinęs B.Lubio idėją ne vienus metus. Tiesa, norvegai sugėdinti, dujų kainą numušo, bet laivo nuomos – neatpigino. Kaltų kaip niekada nėra, nes „vsio zakonno“ – (rus.) viskas „teisėta“.

Teisybės dėlei, ne viskas taip jau beviltiška. Vakar mane vieno iš daugybės institutų atstovė – berods „atvirėjančios visuomenės“ ramino – Finansų ministerija siekia, kad visos finansų tranzakcijos taptų e-matomos, t.y. e.-skaidrios, tačiau kur jie buvo bent du dešimtmečius? Kiek bespaustum ministerijų svetainėse bendrus finansavimo skaičiukus, jie niekaip neatsidaro naujomis lentelėmis, rodančiomis kas kam ir kiek gavo asignavimų už  konkretų darbą.  Kad ir kiek gulčiau kryžiumi prie Gailių ir Šimonytę.

Forumai, sąjūdžiai, prezidentės nėra iš „ars libera“

Daug graudžių ašarų ar piktų grūmojimų interneto sąšlavyne skleidžiantys  chroniški foruminiai priepuoliai, sąjūdinės konvulsijos dėl lietuvybės naikinimo, Greimo ir Baltistikos centrų uždarinėjimo, savotiškų nederančių universitetų apjunginėjimų ir sodybų tuštėjimų, humanitarai turi vieną bėdą. Jie neturi „laisvų visapusių menų“ išsilavinimų, todėl yra pažymėti garsiojo krikščionių filosofo Tejaro de Šardeno prakeiksmu specializacijai, pamynusiai sintezę ir visuotinės meilės pajutimą netgi aritmetikai, einantį iš ten. Kas nutiks – sužino iš pažįstamo, o kas įvyko  – ir iš laikraščių. Tačiau kodėl – tik spėlioja, nes negerbia bent jau sudėties ir atimties. Davimo ir paskirstymo.  Nenori suprasti elementaraus dalyko. Jei visaip stekentos  valstybės skola tik „kuklūs“ 17 mlrd. eurų,  o valdžiai būtina rodytis energinga reformuotoja po optimizacijų vėliavomis, tai ginti reikia ne tik plunksnos brolius mokslinčius kalbininkus ar filosofus, bet ir pusantro tūkstančio išspyrinėjamų geležinkeliečių, ar  miškininkų bei varomų svetur medikų.  Dar ir parodyti pirštu premjerui, kur yra pinigai ir kaip su jais galima atidaryti dar du Baltistikos centrus bei penkis regioninius universitetus. Šapoka gerai žino, o policininkai gali būti, tik kažkiek tenutuokia.

Nes jiems liberalizmo tėvo Hayek‘o, o ne Popiežiaus enciklikų išauklėti „pridurkai“ skiedžia maždaug taip.  Įvesime SODROS lubas.  Sumažinsime mokesčius. Ateis daugiau užsienio investitorių. Taip MES sukursime naujas darbo vietas. Premjero kalboje bus parašyta – atsirado keturi tūkstančiai naujų darbo vietų. Kad per metus bankrutavo du tūkstančiai įmonėlių ir iš jų dar emigravo tiek pat–smulkmena. „Baby naroždajut“ – (rus.)  bobos prigimdys, sakė generolas G. Žukovas. Kad kaime išblaškytai tebetūno beveik 100 tūkst. registruotų biržoje, kurių jokie investitoriai neįkinkys, nes niekas nestatys jiems barakų priemiesčiuose – argi tai verta dėmesio? Apie tai pas mus kalbėti nepriimta. Kaip ir apie nutylėtas bei apeitas  katastrofiškai blogas dirbančiųjų/išlaikytinių  santykio valstybėje tendencijas visuose „ikanomikos“ raidos scenarijuose ir finansų projekcijose.  Kad visa tokia pseudo ekonominė  mantra neveikia dešimtmečius nėra svarbu, nes tikslas yra nuolatinis tautos judėjimas  į niekur. Arba pateptųjų, sakykime, 35 tūkst. „naujai senųjų lietuvių“ į asmeninį pralobimą, o ne gerovę daugumai. Kieno viršus Seime ir Finansų ministerijoje – to ir teisybė.

Moralas yra paprastas. Tauta nemokanti skaičiuoti pinigų, beje, kaip ir kiekviena šeima, yra pasmerkta.  Nes nežino kam ir kaip organizuotis. Tačiau, kodėl apie tai – mokesčius bei kartelinį  kainų šėlsmą momentaliai suryjantį pensijų ir algų didinimo trupinius neprasižiojo D. Grybauskaitė  savo seimūnams perskaitytame  pranešime - devintame kisieliuje nuo vandens, bei tylėjo gausūs jos kalbos rašinėtojų tyrinėtojai – yra visokių spėjimų. Bet apie tai kitą sykį.