Kam šuva? Gedimino piliai ar Pilaitei?

Atviras kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybę

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje paskelbta apklausa „Ar pritartumėte, kad pilių parke, esančiame Gedimino kalno papėdėje, būtų pastatyta natūralaus šuns dydžio skulptūra Lietuvos skalikui“ sukėlė sumaištį ir nepasitenkinimą Pilaitės bendruomenėje. Mat bendruomenė jau prieš kelerius metus žiniasklaidoje svarstė, kas galėtų simbolizuoti labiausiai nuo miesto centro nutolusį rajoną. Jau tuomet siūlyta, prisimenant rašytoją Oną Radvilaitę-Mostovską, Pilaitės piliakalnio prieigose pastatyti šuns skulptūrą.

Bendruomenė ne kartą (pvz., dar 2008 metais leidinio „Žalioji Lietuva“ Nr. 19 išspausdintame straipsnyje „Vilniuje žalioji erdvė katinui ir menininkams“) kėlė klausimą, kaip pagražinti ir įprasminti šį naujausią sostinės daugiabučių mikrorajoną – Pilaitę, kuri negali pasidžiaugti tinkamai sutvarkyta infrastruktūra ir skulptūrų gausa, nors ir turi įdomią istorinę praeitį. Viena žymiausių istorinių vietų yra Pilaitės piliakalnis ir Pilaitės dvaro sodyba. Piliakalnį tyrinėję archeologai aptiko kultūrinį sluoksnį, nustebinusį ypač vertingais radiniais.

Praėjusiais metais galėjo būti minimos XVII–XIX a. sandūroje gyvenusios rašytojos ir tapytojos Onos Radvilaitės-Mostovskos 250-osios gimimo metinės (publikaciją apie tai rasite www.pilaitesbendruomene.lt, 2012 metų archyve). Ši menininkė tam tikrą laiką gyveno ir kūrė Pilaitėje, kaip tik čia gimė ir jos garsusis apsakymas „Pilaitės vaiduoklis“. Visi jos grožiniai kūriniai išleisti Vilniuje.

Tad siūlome skulptūrą šuniui statyti Pilaitėje, piliakalnio ir išlikusių Pilaitės dvaro statinių prieigose. Taip ne tik pagražintume vieną sostinės miegamųjų rajonų, bet ir tinkamai įamžintumėme Onos Radvilaitės-Mostovskos - pirmosios LDK laikų rašytojos ir tapytojos - atminimą. Be to, juk Pilaitės pilis yra susijusi su LDK didikų Radvilų šeimomis. 

Sumanymą Gedimino kalno papėdėje pastatyti skulptūrą šuniui vertiname kaip nevykusį, nes paminklas lietuviškajam skalikui jau yra Klaipėdoje, o gal ir kitose vietovėse. Kodėl nesvarstoma dėl geležinio vilko, kuris tiktų pagal legendą apie Vilniaus atsiradimą?

TV laidos „Labas Lietuva“ (transliuotos sausio 15 dieną) žurnalistai sostinės gatvėse teiravosi žmonių nuomonės dėl paminklo šuniui  – jie nieko prieš. Tačiau mano, kad jo nereikėtų statyti centre, kur ir taip galybė paminklų. Miestiečių siūloma vieta šuniui - miesto pakraštyje, prie šunų pasivaikščiojimo aikštelės.

Pilaitės bendruomenės supratimu, savivaldybės tinklalapyje paskelbus apklausą nederėtų manyti, jog jau viskas atlikta viešumui užtikrinti. Nei šis, nei kiti miestui svarbūs klausimai visiškai neaptariami tiesiogiai su bendruomenėmis. Todėl jos informaciją greičiau išgirsta per LRT televiziją ar iš laikraščio „15 min.“, nei iš savivaldybės administracijos.

Pilaitė galbūt turi ir dar vieną simbolį, kuris šiuo metu itin aktualus Lietuvai. Jei įvažiuodami į rajoną pakelsite akis į viršų, išvysime ant elektros laidų užmestų batų poras. Kai vienoje Pilaitės pusėje tie batai nukrapštomi, kitoje vėl atsiranda. Dar nenusprendėme, ką simbolizuoja tas ore kybantis apavas - atvykimą ar atvirkščiai, išvykimą. Bet šio simbolio aiškinimą pasiliekame ateičiai, jei savivaldybė ir toliau priims sprendimus, nesitardama su savo piliečiais.