Kas nužudė buvusį Rusijos (KGB) FSB darbuotoją Aleksandrą Litvinenką?

Buvęs KGB agentas Aleksandras Litvinenka 2006 metais buvo apnuodytas radioaktyviu poloniu-210 ir po trijų savaičių ligos mirė. Britai teigia, kad įsakymą nunuodyti buvusį KGB agentą davė Rusijos prezidentas Putinas. Britanijos tyrėjų komisija 2016 metų sausio mėn. paskelbė ataskaitą, kurioje įsakymu nužudyti Litvinenka įtarimų šešėlis krenta prezidentui Putinui. Ataskaita griežtai atribojo Litvinenkos žmonos ir jo brolio argumentus, kad tai ne Rusijos darbas. Daugelis liudininkų ataskaitoje nebuvo įvardinti, o jų parodymai laikomi paslaptyje. Britanijos parlamentinis tyrimas vyko už uždarų durų. Tad kas iš tikrųjų nunuodijo buvusį FSB (KGB) agentą Aleksandrą Litvinenką?

Tuometinis Rusijos Federalinės Saugumo Tarnybos (FSB) papulkininkis Litvinenka 1998 lapkričio 17 viešai pareiškė, kad FSB vadovybė jam ir grupei saugumo darbuotojų įsakė nužudyti Rusijos oligarchą Borisą Berezovskį. Rusijos FSB Litvinenkai iškėlė baudžiamąją bylą viršijus įgaliojimus ir 1999 kovo mėnesį jį suėmė. Tačiau 2000 metais dėl įrodymų trūkumo teismui išteisinus Litvinenką, jis kartu su šeima paliko Rusiją ir pasiprašė politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje (Litvinenkai buvo iškelto dvi baudžiamosios bylos, bet dėl „įrodymų trūkumo“ 2000 m. bylos nutrauktos. Kai buvo iškelta trečioji byla, Litvinenko pabėgo iš Rusijos). Litvinenka teigė, kad kaltinimai jam buvo neteisingi ir sufabrikuoti. 2002 vasarą Rusijos teismas už akių nuteisė Litvinenka už įgaliojimų viršijimą 1996 metais, už sprogstamųjų medžiagų vagystę 1997 metais ir už neteisėtą šaunamojo ginklo įgijimą ir laikymą. 2006 spalio 12 Litvinenka gavo Britų pilietybę ir naują Edvino Carterio vardą. Britanijos Žvalgybos ir Saugumo Komitetas Litvinenką laikė politiniu disidentu. Tačiau jo oponentai laikė jį išdaviku.

Britanijos tyrėjų atlikta Litvinenkos mirties versija: 2006 metais Londono „Millennium“ viešbutyje gerdamas arbatą kartu su dviem Rusijos piliečiais verslininku Andrėjumi Lugovojumi (buvusiu Rusijos Federacijos Federalinės apsaugos tarnybos darbuotoju ir buvusiu Berezovskio apsaugininku) ir Dmitrijumi Kovtunu Litvinenkai į arbatą buvo įpilta radioaktyvaus polonio-210 ir po trijų savaičių ligos 2006 lapkričio 23 Britanijoje jis mirė.

Britanijos tyrimo ataskaita duoda suprasti, kad Litvinenkos nužudymas gali būti susijęs su Rusijos teisės aktais priimtais 2006 metais. Pirmasis 2006 m įstatymus buvo Rusijos Federalinis įstatymas Nr.35 - FZ 2006 „Dėl kovos su terorizmu“. Šis įstatymas buvo priimtas Rusijos Dūmoje nuo 2006 vasario 26, patvirtintas Rusijos Federacijos Tarybos 2006 m kovo 1 d. ir 2006 kovo 6 d. įstatymą pasirašė prezidentas Putinas. Kovos su terorizmu įstatymas apima 17 puslapių ir jame rašoma, kokios numatytos antiteroristinės priemonės, kurių turėtų imtis Rusijos saugumo pajėgos.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad: „Vienas iš ryškiausių terorizmu įstatymo bruožų, kad jis numato sąlygą Rusijos (saugumo/karinėms) pajėgoms imtis veiksmų prieš terorizmą už Rusijos Federacijos ribų. Anti-terorizmo įstatymas numato kovos su terorizmu veiksmus, kurių imasi tiek Rusijos ginkluotosios pajėgos, bei federalinės saugumo tarnybos."

Rusijos anti-terorizmo įstatymas buvo palyginamas su JAV prezidento įstatymu, kuris leidžia JAV prezidentui kasdien pasirašyti „nužudomu asmenų sąrašą“. Panašius teisės aktus turi ir kitos šalys, pvz. Izraelis.

Litvinenka kaltino prezidentą Putiną ir Rusijos saugumo tarnyba, kad jos buvo susijusios su daugiabučio namo sprogdinimu Maskvoje 1999 metais. Litvinenka teigė, kad sprogimais tada buvo kaltinami Čečėnų separatistai siekiant pateisinti antrąjį karą Čečėnijoje ir užtikrinti Putino galią vidaus politikos klausimuose.

Britanijos tyrimo ataskaitoje teigiama, kad „prezidentas Putinas tikriausiai“ įgaliojo Maskvos FSB žvalgybos tarnybos agentus Andrėjų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną nunuodyti 43-metų Litvinenką radioaktyviu poloniu-210 Londono „Millennium“ viešbutyje.“

Tyrimo ataskaita cituoja Litvinenkos žmonos Marinos Litvinenkos žodžius, kad Aleksandras Litvinenka dirbo vienoje iš Britanijos žvalgybos tarnybų MI6. Po to, kai Litvinenka gavo politinį prieglobstį Britanijoje, Britanijos žvalgybos tarnyba MI6 Litvinenkai tris metus kas mėnesį mokėdavo 2000 svarų atlygį.

Tačiau Italijoje gyvenančio Aleksandro Litvinenkos jaunesniojo brolio Maksimo Litvinenkos teigimu, jo brolis buvo nužudytas ne Rusijos agentų, bet Britanijos žvalgybos tarnybų, kurios siekė jo mirties. Maksimas Litvinenka atmetė Didžiosios Britanijos atlikto jo brolio mirties tyrimo išvadas sakydamas, kad dėl to kaltinti Kremlių yra „juokinga“. Jo įsitikinimu, Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos turėjo daugiau priežasčių siekti Litvinenkos mirties, nei Putinas.

„Mano brolis nebuvo šnipas, jis buvo labiau panašus į policininką. Jis dirbo Rusijos Federalinėje Saugumo Tarnyboje FSB, bet dirbo su organizuotu nusikalstamumu, žmogžudystėmis, prekyba ginklais ir panašiai. Jis nežinojo jokių valstybės paslapčių ir nevykdė jokių specialių misijų, bet Vakarų žiniasklaida jį vadino šnipu. Jo santykiai su Rusija buvo tokie stabilūs, kad Aleksandras planavo grįžti į Rusiją, nes jis neturėjo pakankamai darbo Londone. Jis jau pradėjo kontaktuoti su senais draugais ir ruošėsi grįžimui. Mano tėvas ir aš įsitikinę, kad Rusijos valdžios institucijos (Litvinenkos nužudyme) nedalyvavo. Visa tai sukurta palaikyti spaudimą Rusijos valdžiai“, - sako Litvinenkos brolis Maksimas.

Litvinenkos brolis Maksimas teigė, kad Didžiosios Britanijos valdžios institucijos nebendradarbiavo su Rusijos tyrėjais jo brolio mirties tyrime ir kyla abejonių ar radioaktyvus polonis tikrai buvo nužudymo ginklas, sakydamas jo manymu taip buvo sugalvota pakišti Rusus.

Maksimo Litvinenkos įsitikinimu, jo brolis Aleksandras Litvinenka galėjo buvo nunuodytas (radioaktyvia medžiaga) taliu, kuris jį žudė lėtai, o polonis buvo pakištas vėliau.

Tarp kitko, 2006 lapkričio 1 Litvinenka buvo nuvežtas į Londono Barneto rajono ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas apsinuodijimas radioaktyviu taliu. Tik lapkričio 23 likus 3 valandoms iki mirties jo šlapime buvo rasta radioaktyvaus polonio-210. Sekančią lapkričio 24 dieną buvo oficialiai pranešta, kad Litvinenko mirė apsinuodijęs radioaktyviu poloniu-210.

„Mes visada prašėme, kad jo kūnas būtų ekshumuotas, kad galėtume patikrinti polonio buvimą jo organizme, bet mes buvome ignoruojami“, - sako Maksimas.

Iš pradžių, po brolio mirties Maksimas kaltino „Rusijos režimą“ dėl brolio nužudymo. Tačiau dabar jo nuomonė radikaliai pakeitė.

Paklaustas, kodėl Litvinenkos našlė Marina toliau teigia, kad Kremlius yra atsakinga už jo mirtį, Litvinenkos brolis sakė: „Ji gyvena Londone, kad išgyventų ji turi žaisti žaidimą ir laikytis šio požiūrio.“

2012 metais Litvinenkos tėvas Valteris, kuris anksčiau kaltino Rusijos vyriausybę taip pat pakeitė požiūrį į šią bylą po to, kai sužinojo, kad jo sūnus dirbo Britanijos slaptajai tarnybai MI6.

„FSB nebūtų siuntusi tokių kvailių, kurie išpiltų polonį ant savęs, kad paliktų pėdsakus ant mano sūnaus. Atrodo, kad kažkas tyčia paliko polonio pėdsakų ant Lugovojaus. Polonio pėdsakų buvo rasta stadione, kelyje ir net lėktuve. Tad keista manyti, kad Lugovojus būtų toks idiotas“, - sakė Litvinenkos tėvas Valteris Litvinenka.

Britanijos atliktas „tyrimas“ radioaktyvaus polonio pėdsakų rado net 12 – oje vietų, nuo Vokietijos iki Londono Heathrow oro uosto.

2007 metais Rusija atsisakė išduoti Lugovojų įtariamą nunuodijus Litvinenką Londono teismui apkaltindama Britų žvalgyba dalyvavus nužudyme, o Didžioji Britanija atsisakė pripažinti teismą Rusijoje.

2006 lapkričio 1 prieš susitikimą su Rusijos verslininku A. Lugovojumi ir D. Kovtunu, buvęs FSB darbuotojas Litvinenka Londone Picadilyje pietauti susitiko su Italų saugumo ir branduolinių medžiagų ekspertu Mario Scaramella. Scaramella žadėjo Litvinenkai perduoti įrodymus, kas užsakė Rusijos žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą. Scaramella per pietus nei valgė, nei gėrė, bet gruodžio 1 Scaramella buvo nuvežtas į Londono Universitetinę Koledžo ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas lengvas „apsinuodijimas poloniu-210“, tuo pačiu, kuris nunuodijo Litvinenką. Scarammela buvo įtariamas Litvinenkos nunuodijimu. 2006 metais Italijos dienraštis „La Republica“ rašė, kad Scaramella artimai dirbo su JAV Centrinę Žvalgybos Valdybą ir buvo įtariamasis ginklų, bei radioaktyvių medžiagų kontrabandoje. Scaramella buvo susijęs ir su Italijos Neapolio miesto mafijos šeima „Camorra“, kurią kontroliuoja Rusijos-Izraelio mafija. Pasak Scaramellos, Litvinenka 2000 metais dalyvavo branduolinių radioaktyvių medžiagų kontrabandoje. (Tais pačiais metais Rusijoje Litvinenkai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl korupcijos).

Pabėgęs į Britaniją Litvinenka buvo artimas Rusijos oligarchui, Rusijos mafijos krikštatėviu Borisui Berezovskiui, kuris taip pat pabėgo iš Rusijos į Britaniją po Putino išrinkimo į prezidentus. Įtariama, kad Berezovskis 1995 metais užsakė Rusijos televizijos ORT laidų vedėjo ir pirmojo generalinio direktoriaus Vladislavo Listjevo, bei Rusijos Nacionalinio Sporto Fondo vadovo Boriso Fiodorovo nužudymą. Pradžioje Berezovskis mokėjo pinigus Litvinenkai, kad šis skleistų anti-Putinišką propagandą, kol pastarasis pradėjo įkyrėti Beresovskiui. Britanijoje Litvinenka turėjo keletą „verslo susitikimų“ su verslininku Lugovojumi likus keliems mėnesiams iki jo mirties, per kuriuos Litvinenka pristatė savo slaptas šantažo schemas siekiant pasipelnyti, skirtas gerai žinomiems Rusijos oligarchams ir vyriausybės nariams. Litvinenka turėjo paruošęs 100 lapų FSB ataskaitą susijusią su Rusijos organizuotu nusikalstamumu, Rusijos Dūma ir vyriausybės nariais susijusiais su aukšto lygio nusikaltimais, už kurios pardavimą jis tikėjosi gauti 10 tūkst. svarų atlygį.

Susiję:

Britai: V. Putinas „turbūt“ palaimino A. Litvinenkos nužudymą