Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (IV d.)

Kodėl prezidentė D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama AB banko Snoras užgrobimo, tuometės A.Kubiliaus vadovaujamos konservatorių vyriausybės skubiai įvykdyto banko „nacionalizavimo“ ir tyčinio jau valstybinio (!) banko Snoras subankrotinimo, praėjus 5 dienoms po jo nusavinimo, istorija?

Šiandien jau visiems atsakymas yra aiškus: bijoma, nes akivaizdu, kad AB banko Snoras tyčinis sužlugdymas buvo ir yra politinis ir korumpuotas veiksmas, o viso to organizatorė yra pati prezidentė D. Grybauskaitė.

Bijoma, nes šie iš anksto suplanuoti bei neteisėti veiksmai prieš AB banką Snoras, padarė didžiulę žalą banko akcininkams, klientams bei valstybei.

Šiandien visiems jau yra aišku bei faktais akivaizdžiai įrodyta, kad AB banko Snoras užgrobimo operacija buvo pradėta planuoti daug anksčiau, negu 2011m. lapkričio 15 d., kai dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodė straipsnis: „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus“. Įsitikinęs, jog straipsnio pagrindu ir buvo nutekėjusi informacija apie prezidentūros ir Lietuvos banko planuojamas AB banko Snoras užgrobimo operacijos kai kurias detales. Vertinant iš šiandienos perspektyvos, tai straipsnio esmė pilnai atspindi dabartinę faktinę situaciją tarpbankinėje rinkoje: sužlugdytas AB bankas Snoras, po metų subankrotintas Ūkio bankas, o dabar šauniai švedų bankų užsakymu „šienaujamos“ lietuviško kapitalo kredito unijos.

Nuo pat pradžių AB banko Snoras „nacionalizavimo“ istoriją lydi blogas konservatoriškas politinis kvapas ir prezidentės D. Grybauskaitės statytinio – Lietuvos banko vadovo V. Vasiliausko veiksmus lydintis nuolatinis melas.

Taigi iš pradžių. 2011 m. lapkričio 16 d. bankas Snoras pradėjo eilinę darbo dieną, buvo vykdomi visi mokėjimai, aptarnaujami klientai. Tačiau prieš 12 val. iš Lietuvos banko į AB banko Snoras sekretoriatą buvo atsiųstas raštas faksu, jog Lietuvos banko patalpose 13 val. yra skubiai šaukiamas neeilinis Lietuvos banko valdybos posėdis, kuriame dėl susidariusios padėties AB banke Snoras, t. y. neva dėl staigaus ir neįprasto lėšų galimo(?!) mažėjimo bus svarstomas klausimas dėl poveikio priemonės taikymo AB bankui Snoras ir į posėdį kviečiami banko vadovai. Prie kvietimo buvo pridėtas vidinis tarnybinis pranešimas, adresuotas Lietuvos banko pirmininkui V. Vasiliauskui ir pasirašytas dviejų eilinių Lietuvos banko darbuotojų, datuotas 2011 m. lapkričio 16 d., kuriame buvo išdėstyti jų samprotavimai ir prielaidomis – „ganėtinai“, „galimai“, kalbama apie, neva, prastą AB banko Snoras finansinę padėtį.

Lietuvos banko valdybos posėdyje, neišklausius, į jį kviestų ir atvykusių AB banko Snoras vadovų: valdybos pirmininko pavaduotojo M. Keliausko ir banko vyr. finansininkės J. Bliumin paaiškinimų bei argumentų, buvo nutarta paskelbti AB banko Snoras moratoriumą, nušalinti visą banko valdybą nuo pareigų ir paskirti laikinuoju administratoriumi p. Simonu Freakley. Šioje vietoje norėtusi sustoti, nes natūraliai kyla daug klausimų Lietuvos banko valdybos pirmininkui V. Vasiliauskui.

Kodėl jūs, p. V. Vasiliauskai, teigiate, kad sprendimas taikyti poveikio priemonę – banko veiklos moratoriumą – buvo primtas Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 d. posėdyje, jei faktiškai jis buvo priimtas dar 2011 m. lapkričio 15 d., kadangi būtent tą dieną buvo susisiekta su p. S. Freakley ir būtent šią dieną p. S. Freakley atvyko į Lietuvą (į Vilnių), kuris sekančią dieną ir buvo paskirtas AB banko Snoras laikinuoju administratoriumi?

Ar jūs, p. V. Vasiliauskai, galite paaiškinti aukščiau išdėstytų faktų skirtumus, nes iš to yra daroma išvada, kad Lietuvos bankas sprendimą taikyti poveikio priemones AB bankui Snoras arba (1) priėmė neįvertinęs rizikų, kurios neatsiejamos nuo bankinės veiklos, arba (2) sprendimą sustabdyti banko veiklą priėmė daug anksčiau ir tam iš anksto rengėsi, o 2011 m. lapkričio 16 d. šie sprendimai buvo tik įforminti?

Kodėl jūs, p. V. Vasiliauskai, būdamas Lietuvos banko pirmininku, neužtikrinote, kad būtų fiksuota AB banko Snoras būklė jo veiklos sustabdymo ir nacionalizavimo momentu?

Ar tai sąmonigai buvo padaryta, kad vėliau būtų galima sau naudingai manipuliuoti visuomenei pateikiama informacija, kas, beje, dabar ir yra daroma?

Tolimesni įvykiai, vykę po to lemtingo AB bankui Snoras Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. valdybos posėdžio sprendimo, jau dabar žinomi: po valandos įvyko Vyriausybės posėdis ir AB banko Snoras akcijos buvo nacionalizuotos, o apie 16 val. į AB banką Snoras atvyko laikinasis administratorius S. Freakley su savo 25 žmonių komanda (!) ir Lietuvos banko darbuotojų komanda, vadovaujama Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Mindaugo Leikos. Pirmas veiksmas, kuris buvo atliktas S. Freakley nurodymu ir Lietuvos banko atstovo M. Leikos iniciatyva – buvo atjungtos (?!) banko informacinės sistemos Forpost ir mokėjimo sistemos SWIFT veikimas ir tokiu drąstišku būdu buvo visiškai sustabdyta AB banko Snoras veikla, kas ir buvo AB banko Snoras pabaigos pradžia.

Netgi visiškam diletantui turėjo būti aišku, jog, sustabdžius realią banko veiklą, valstybė patirs milijardinius nuostolius, neįskaitant žalos ekonomikai. Pasitikėjimo pagrindu veikianti kredito įstaiga du kartus nebankrutuoja – kartą sustabdyto banko ar jo dalies (kaip planavo Vyriausybė) jau neįmanoma prikelti!

Toks vieno iš didžiausių šalies nacionalinių bankų informacinės ir mokėjimų sistemų veikimo nutraukimas bei banko veiklos sustabdymas turėjo didelę neigiamą reikšmę Lietuvos valstybės ūkiui bei finansų sistemai ir akivaizdžiai padarė jiems žalos. Todėl S. Freakley ir M. Leikos tokie veiksmai, galimai turi požymių veikos, numatytos Lietuvos baudžiamojo kodekso 197 straipsnio 2 dalyje. Tačiau ar kam tai įdomu, ar prokurorai imsis ikiteisminio tyrimo veiksmų, jei nesiėmė iki šiol, ir jei nėra komandos iš S. Daukanto aikštės, o šalies generalinis prokuroras D. Valys tupi D. Grybauskaitės mėlyno chalato kišenėje?!

O visuomenei, kaip gerai pamename, Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas oficialiai savo skubių ir nemotyvuotų veiksmų prieš AB banką Snoras pagrindu įvardijo, neva, banko Snoras veiklos trūkumus, kurie yra išvardinti neseniai pasibaigusio AB banko Snoras inspektavimo ataskaitoje. Tačiau kaip dabar tvirtai žinome, jog inspektavimo ataskaita niekada ir nebuvo parengta bei surašyta. Tai buvo akivaizdus V. Vasiliausko melas, kad pabandyti paslėpti savo neteisėto išpuolio prieš stabiliai veikiantį penktąjį pagal dydį šalies banką – AB banką Snoras – veiksmus bei tolimesnes užmačias.

Taigi, D. Grybauskaitės statytinis V.Vasiliauskas, pradėjęs AB banko Snoras užgrobimo istoriją melu, visuomenei ir toliau įžūliai melavo!

Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas viešai melavo Seime ir parlamentarams. Sekančią dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 17 d., po AB banko Snoras užgrobimo ir lygiagrečiai A. Kubiliaus vyriausybės įvykdyto banko „nacionalizavimo“, kalbėdamas Seime V. Vasiliauskas taip pat pagrindine banko laikinos veiklos sustabdymo bei jo akcijų „nacionalizavimo“ priežastimi seimūnams įvardijo, neva, ką tik pasibaigusio inspektavimo prastus rezultatus, apie kuriuos jis sprendžia iš AB banko Snoras inspektavimo ataskaitos. Tačiau akivaizdu, kad visa tai buvo išgalvota.

LR Seimo 2011 m. lapkričio 17 d. rytinio plenarinio posėdžio Nr.378 stenogramoje galima perskaityti, kaip V. Vasiliauskas parlamentarams meluodamas teigė: „...lapkričio 11 d. inspektavimas baigtas. Man buvo pateikta inspektavimo ataskaita”. Kalbėdamas posėdyje vėliau Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas ir toliau įžūliai melavo (!) seimo nariams: „Inspektavimas baigėsi. ... lapkričio 16 d. aš gavau inspektavimo ataskaitą“.

Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko melas galutinai išaiškėjo, susipažinus su Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012 m. gegužės 30 d. išvadomis. Išvadų 6 klausimo II dalies 11 punkte A. Mazuronio vadovaujamos komisijos nariai konstatuoja: „Darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų ataskaitos Lietuvos banko valdybai nepateikė iki šiol.“

Seimūnams melavo ir kita AB banko Snoras sužlugdymo „režisierė“ ir aktyvi dalyvė – tuometės konservatorių vyriausybės finansų ministrė I. Šimonytė. Iš Seimo 2011 m. lapkričio 17 d. jau minėto plenarinio posėdžio stenogramos – I. Šimonytė seimo nariams teigia: "...tačiau Vyriausybei pristatyta (Snoro) inspektavimo ataskaita“.

Išvadoje: pasirodo, kad viskas buvo įžūlus melas, viskas buvo sufalsifikuota; buvo pagal iš anksto konservatorių parengtą planą su prezidentės palaiminimu užgrobta privati nuosavybė, iš AB bankas Snoras akcininkų paprasčiausiai sovietiniu reideriniu būdu, be jokių kompensacijų, buvo atimtas bankas bei vėliau jam paskelbtas tyčinis bankrotas! O AB banko Snoras pagrindiniams akcininkams ir vadovams prezidentės D. Grybauskaitės nurodymu dar buvo ir baudžiamoji byla sufabrikuota!

Kad AB banko Snoras užgrobimas buvo politinis veiksmas, patvirtina ir tai, kad Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas ir finansų ministrė I. Šimonytė sekančią dieną po banko Snoras laikino veiklos sustabdymo bei „nacionalizavimo“ skubiai lėkė į Seimą, keisti įstatymų, kad atgaline data įteisinti savo veiksmus, užgrobiant banką Snoras, bei įteisinti bankroto administratorių atleidimą nuo atsakomybės, jog šie po to galėtų laisvai plėšikauti Snoro banke. Seimo pirmininkė konservatorė I. Degutienė viešai aiškino, kad reikia balsuoti „už“, nes prezidentė pažadėjo (?!) įstatymus pasirašyti ir klausimus uždavinėti parlamentarams nevalia! Iš LR Seimo VII (rudens) sesijos rytinio plenarinio posėdžio Nr.378 stenogramos: „...darbotvarkėje pirmasis klausimas yra siūlymas išklausyti informaciją apie akcinės bendrovės banko Snoras padėtį. Tą informaciją pateiks Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir finansų ministrė. Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra informacija, kuriai skiriama 20 minučių, tačiau užduoti klausimų negalima“. Tą patį Seimo posėdyje antrino ir Biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius V. Matuzas: „noriu pacituoti prezidentės nuomonę šiuo klausimu. Ji sako: „kviečiu ir raginu Seimą kuo greičiau priimti visą įstatymų paketą. Esu pasirengusi juos pasirašyti“. Paskaitykite patys to Seimo posėdžio stenogramą, kam įdomu ir kas tikrai nori žinoti tiesą. Va taip, ponai konservatoriai ruošėsi skubos tvarka naikinti užgrobtą banką!

Taigi, pasirodo, kad savo „kietą“ poziciją AB banko Snoras atžvilgiu, kaip išankstinį tiesioginį spaudimą Seimo nariams, prezidentė D. Grybauskaitė išreiškė dar ankstyvą 2011 m. lapkričio 17 d. rytą, kai pasikvietė į prezidentūrą visus pagrindinius jos pačios organizuotos AB banko Snoras užgrobimo aferos dalyvius: tuometinį premjerą A. Kubilių, finansų ministrę I. Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką V. Vasiliauską. Taigi, visus keturis pagrindinius šios „akcijos“ vykdytojus ir dalyvius galėjome matyti per televiziją ar nuotraukose spaudoje susirinkusius kartu prie apvalaus stalo Lietuvos Prezidentūroje. Po susitikimo prezidentė pati atėjo pabendrauti su žiniasklaidos atstovais. Tai buvo išskirtinis atvejis, kadangi prezidentė niekada po susitikimų su pareigūnais pati nedalyvaudavo pokalbiuose su spaudos atstovais ir siųsdavo savo patarėjus ar atstovus. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis viešas jos pasisakymas puikiai atskleidė visos istorijos esmę: „Nacionalizaciją palaikau, Snoras nebuvo lietuviškas bankas.“ Nei vienas kitas susitikimo dalyvis, matomai, jausdami dėl savo padarytų veiksmų kaltę, į pokalbį su žiniasklaida neatėjo...

Šioje visoje AB banko Snoras „nacionalizavimo“ istorijoje ryškėja ir dar vienų šios istorijos veikėjų vaidmuo. Tai yra D. Grybauskaitės statytinio V. Vasiliausko buvusios darbovietės – LAWIN advokatų kontoros vaidmuo. Dabar jau aišku, jog būtent LAWIN advokatai, vadovaujami R. Valiūno, beje, pagarsėję, kaip už savo „konsultacijas“ energetikos srityje su buvusio premjero A. Kubiliaus ir energetikos ministro A. Sekmoko pagalba susižėrę į kišenę valdiškus šimtus milijonų litų, matomai, smarkiai padirbėjo, kad suspėtų „per vieną naktį“ (iš tikrųjų gerokai iš anksto) AB banko Snoras užgrobimo įteisinimui, parengti visą pluoštą reikalingų įstatymų pakeitimų projektų. Ateitis parodys, kiek iš šios istorijos užsidirbo ir pati LAWIN advokatų kompanija. Dabar gi, tam uoliai „padeda“ į AB banko Snoras kreditorių komiteto sudėtį „įkišta“ viena iš LAWIN kompanijos advokatų – D. Burgienė, kuri, kaip kalbama pačiame banke, yra kreditorių komiteto pirmininkės A. Mažintienės dešinioji ranka, padedanti pastarajai „prastumti“ ir patvirtinti milijonines banko bankroto administratoriaus N. Cooperio išlaidų sąmatas, kuriose, be abejo, yra numatytos ir „riebios“ išlaidų sumos teisinėms paslaugoms (ir ne tik užsienio konsultantams).

Net tuometis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas a. a. J. Veselka viename savo pasisakymų yra akcentavęs, jog įstatymų pataisos, reikalingos Snoro skaidymui ir kurios buvo svarstomos Seime 2011 m. lapkričio 17 d., esą negalėjo būti parengtos „per vieną naktį“. „Tačiau vyko būtent taip. Ir jeigu prezidentė pasirašė šias pataisas jų neskaitydama, reiškia galėjo iš anksto su jomis susipažinti“, – tvirtino seimo narys, pridurdamas, kad „tokia įvykių seka įmanoma tik vykdant“ žaibišką operaciją“ pagal iš anksto parengtą scenarijų“.

Prisiminkime ir kitą svarbų dalyką – tai konservatorių nenorą steigti Seimo komisiją dėl situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke Snoras išaiškinimo. Po pirmojo nesėkmingo bandymo įkurti komisiją 2012 m. sausio 19 d., Seimo pirmininkė konservatorė I. Degutienė netrukus (sausio 30 d.) paskelbė, kad norėdama išvengti „priešrinkiminių šou Snoro tema“, o opozicijos vadovų kurstomoms aistroms pradėjus „kelti pavojų valstybės politiniam, kartu ir finansiniam stabilumui“, taip pat, nenorėdama, kad Seimo pirmininkės atžvilgiu „paskleista dezinformacija (o iš tikrųjų, jos sūnui verslininkui G. Degučiui iš AB banko Snoras kreditorių „nugvelbus“ 645 tūkst.litų) būtų siejama su Snoro bankroto byla“, ji pagaliau sutiko su tokios komisijos sudarymu.

Seimo laikinajai tyrimo komisijai pabaigus darbą, konservatoriai užprotestavo išvadas balsuodami kojomis, t.y. paprasčiausiai palikdami posėdžių salę ir taip sužlugdydami balsavimą.

Kuo komisijos išvados išgąsdino konservatorių lyderius? Aiškinama, kad dėl kelių žodžių, kurie įrašyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012 m. gegužės 30 d. išvadų 6 klausimo II dalies 13 punkte: „Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko Snoras veiklos laikinojo sustabdymo, LR Vyriausybės sprendimas perimti AB banko Snoras akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo AB bankui Snoras buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai. Šie sprendimai sudarė prielaidas didelėms išlaidoms skolinantis iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų padengti valstybės garantuojamas sumas indėlininkams už lėšas laikytas AB banke Snoras“. O tų pačių išvadų 14 punkte rašoma: “LR Vyriausybė priimdama sprendimą nacionalizuoti AB banką Snoras ir teigdama Seimui įstatymų pakeitimus skubos tvarka, nedisponavo pakankamai išsamia informacija, neapsvarstė visų aplinkybių ir galimų pasekmių“.

O labiausiai pasirodo, kad prezidentę D. Grybauskaitę ir konservatorių lyderius bei visą valdančiają daugumą išgąsdino Seimo komisijos išvadų 6 klausimo II dalies 12 punktas, kuriame labai aiškiai yra konstatuota: „Dokumentas ar kitoks įrodymas, įrodantis galimą AB banko Snoras turto sumažėjimą iki 2011 m. lapkričio 16 d., nurodytą 2011m. lapkričio 16 d. LB „Tarnybiniame rašte” dėl AB banko Snoras, laikinojo AB banko Snoras administratoriaus S. Friklio (Simon Freakley) ataskaitoje iki 2011m. lapkričio 24 d. ar bankrutuojančios AB banko Snoras administratoriaus N. Kuperio (Neil Cooper) ataskaitoje iki 2011m. gruodžio 7 d., Komisijai pateiktas nebuvo“.

Tai kaip čia dabar gaunasi? Pasirodo, jog AB banką Snoras išvogė D. Grybauskaitės statytinis V. Vasiliauskas su S. Friklio ir N. Kuperio pagalba?! Ką į tai pasakys mūsų „sąžiningoji ir skaidrioji“ prezidentė D. Grybauskaitė?!

2011 lapkričio 16 d. Lietuvos Vyriausybės nutarime akcijų paėmimo priežastys buvo įvilktos į pseudopatriotinį rūbą esą dėl realios grėsmės, jog bankas Snoras artimiausiu metu galimai (?!) turės likvidumo problemų ir tam, kad valstybė galėtų imtis banko indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus apsaugančių priemonių. Dėl kreditorių apsaugos tai čia aiškus blefas, nes kaip tik jie liko prie visiškai sudužusios geldos, nes pvz, indėlių sertifikatai ir obligacijos buvo neapdrausti, todėl šių pinigų atgavimo vilčių beveik neliko.

Kaip žinome, dėl D. Grybauskaitės, buvusio konservatoių premjero A. Kubiliaus, jo vyriausybės finansų ministrės I. Šimonytės, Lietuvos banko valdybos pirmininko, buvusio D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo V. Vasiliausko neteisėtų, nepamatuotų bei drąstiškų veiksmų AB banko Snoras klientai, kurių indėliai viršijo valstybės draudžiamąją sumą (100 tūkst.eurų), prarado jau nacionalizuotame valstybiniame banke Snoras 2,5 milijardo litų savo pinigų. Tame skaičiuje 4 390 indėlių sertifikatų turėtojų neteko per 327 milijonus litų ir 9 759 obligacijų turėtojai prarado 255 milijonus litų savo investicijų!

Komisijos išvadose taip pat įsakmiai primenama, kad „Lietuvoje ir kitose valstybėse probleminių bankų akcijas valstybė gali perimti pagal bankų priežiūros įstatymuose numatytas procedūras, tik teisiškai įvertinus banko nuostolius“. Deja, Seimo laikinajai tyrimo komisijai tokie vertinimai nebuvo pateikti .

Visos šios AB banko Snoras aferos išvadoje galima būtų konstatuoti, jog Snoro žlugimas, parodė, kad D. Grybauskaitė perėmė V. Putino metodus. Juk AB bankas Snoras paprasčiausiai sovietiniu reideriniu būdu, be jokių kompensacijų, iš savininkų buvo tiesiog atimtas!

Tai kas čia naujo? Seniai buvo skelbta, kad AB bankas Snoras uždarytas dėl to, kad valdė D. Grybauskaitę kritikuojančio dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijas, ir niekam iki to neužkliuvo. Pati D. Grybauskaitė neslėpė, kad patvarkė, neva, bankrutuojantį Snorą, nusispjovusi į verslo nuostolius, panašiai, kaip šiandien V. Putinas spjauna į savo šalies ekonomiką ir žmonių gerbūvį, atseit, rusai ne tiek yra iškentėję, taigi, jau įpratę. O tokių vasalų, kaip V. Vasiliausko vaidmuo gerai pąžįstamas, kaip ir G. Grinos, D. Valio ar kitų karingosios carienės pavaldinių. Ir, atrodo, niekas jos tame kelyje negali nesustabdyti, kaip negali nesustabdyti ir V. Putino. Jau tokiais juos motinos pagimdė. Bet valstybės piliečiai, jei dar jų yra Lietuvoje ir Ukrainoje, gali viską pakeisti. Tik nesupraskite mano komentaro, kaip rinkiminės agitacijos. Parašiau, ką galvoju.

Tęsinys bus.

Susiję:

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (III d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (II d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (I d.)