Lietuvos premjeras Andrius Kubilius teigia, kad jei pasitvirtins informacija apie didelius skalūnų dujų išteklius, Lietuva ateityje galbūt taps nauju „Dubajumi ar Kataru“ – šios šalys turi vienus didžiausių pasaulyje naftos ir dujų išteklius. Tai jis pareiškė spalio 25 dieną, komentuodamas pasaulio energetikos giganto „Chevron“ investicijas į Lietuvos bendrovę „LL investicijos“.
Specialistų teigimu, didžiausi skalūnų dujų klodai slypi Vakarų Lietuvoje. Būtent ten, kur šiuo metu veikia naftos gavėjai.
Kaip norėtųsi tuo tikėti, tik štai kyla du klausimai: kodėl Prancūzija užkirto kelią amerikietiškam skalūnų dujų išgavimo būdui? Ir kodėl Švedijoje jų gavyba yra draudžiama?
Apie ypač dideles skalūnų dujų atsargas prieš kelerius metu buvo kalbama ir Lenkijoje. Mokslininkai buvo pareiškę, kad mūsų kaimynai turi didžiulius šio kuro išteklius. JAV koncernas lyg ir padarė kelis gręžinius, bet tuo visas subruzdimas dėl gavybos Lenkijoje kaip ir aprimo. Ar skalūnų dujų nėra, ar aptikti jų telkiniai netinkami eksploatacijai, ar išgavimo technologijos lenkams tapo nepriimtinos – rasti tikslios informacijos gana sudėtinga.
JAV naudojama skalūnų dujų gavybos technologija
JAV skalūnų dujų išgavimui naudojamas horizontalus gręžimas, kuris derinamas su beliepsniu sprogdinimu.
Išgręžus gręžinį ir aptikus tinkamą uolienų tipą, vamzdžiu į gelmes yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai, kurie sutrupina skalūnus, juose maždaug šimto metrų spinduliu aplink gręžinį sukurdami daug mikroįtrūkimų. Juose ima kauptis gamtinės dujos.
Tada į uolienas labai dideliu spaudimu pumpuojamas specialus skystas mišinys, sudarytas iš smėlio, vandens ir specialių cheminių priedų. Šis mišinys išplečia uolienų įtrūkimus, o smėlio grūdeliai išlaiko juos atvirus.
Nustojus pumpuoti skystį, slėgio skirtumo veikiamas, į paviršių ima veržtis hidrauliniam skaldymui naudotas skystis, kuris yra valomas ir pakartotinai panaudojamas, bei skalūnų dujos, kurios atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas.
Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi, tačiau teigiama, kad didžiąją jo dalį sudaro vanduo – maždaug 98,5 procento - 1 procentas smėlio ir 0,5 procento specialių cheminių medžiagų, tokių kaip natrio hidroksidas, propileno glikolis ir benzenas.
Bet ar tai saugu? Panaršius internetą galima rasti informacijos, kad amerikiečiai jau raunasi plaukus, pamatę, kas nutiko, kai netoli jų namų buvo pradėtos pumpuoti dujos. Nuo Teksaso iki Kolorado ir Pensilvanijos – daugybėje JAV vietovių - žmonės yra persigandę ir jaučiasi sėdintys ant dujinės bombos. Vanduo, bėgantis iš čiaupų, ne tik užsidega, bet ir sproginėja, pageltonuoja, skleidžia keistą kvapą. Žmonės bijo jį naudoti maistui ir praustis. Skalūninių dujų išgavimo teritorijose gyventojai skundžiasi dėl odos alergijų. Kai kuriuose upeliuose jie randa nugaišusių žuvų. Nukentėjusieji įsitikinę, kad dėl visų bėdų kalti metodai, kuriais išgaunamos dujos.
Ką apie JAV naudojamą skalūnų dujų gavybos technologiją mano Lietuvos energetikos specialistai? Nuomonės paklausėme doc. dr. Stasio Paulausko.
Doc. dr. Stasio Paulausko komentaras
„Galiu pasidalinti su Jumis keliais teiginiais, kurie gali padėti susidaryti nuomonę apie energetikos technologijas:
1. Pasaulyje egzistuoja ir yra kuriama daugybė energijos gamybos technologijų - nuo saulės baterijų iki termobranduolinės sintezės. Todėl nėra problema pagaminti energiją, bet svarbu pasirinkti tinkamiausius žmonėms jos gamybos ir vartojimo būdus.
2. Siekdami uždirbti, gamintojai visada siūlys savo technologijas, o vartotojai privalo sugebėti pasirinkti tai, kas jiems labiausiai priimtina.
3. Yra keli technologijų pasirinkimo kriterijai:
a. Gamybos etape svarbus techninis technologijų pasirinkimo kriterijus yra TECHNOLOGIJŲ KONTROLIUOJAMUMAS. Tinkamos žmonėms energijos gamybos technologijos yra tos, kurias galima visiškai – 100 procentų - kontroliuoti: įjungti, išjungti, sustabdyti, išvengiant bet kokių neigiamų pasekmių. Jeigu negali technologijos visiškai kontroliuoti – nenaudok jos. Černobylio ir Fukušimos AE buvo prarasta kontrolė, reaktoriai ėmė lydytis ir grimzti į gruntą. Galėjo atsitikti ir dar baisesnis dalykas, jei išsilydę reaktoriai būtų patekę į gruntinius vandenis, kur yra geriamasis vanduo. Europa ir Japonija būtų tapusios negyvenamos... Nekontroliuojama yra visa gavyba iš po žemių – naftos, dujų ir kt. Neseniai JAV Meksikos įlankoje sprogus naftos gavybos platformai situacija ilgą laiką buvo nekontroliuojama, padaryta milžiniška žala gyvūnijai, augmenijai, gyventojams ir t. t. Todėl nekontroliuojamų technologijų yra atsisakoma ir ieškoma visiškai kontroliuojamų - tokių, kaip vėjo, saulės, vandens, oro ir kt.
b. Vartojimo etape svarbus yra energijos SAUGUMO žmonėms ir aplinkai kriterijus. Visi su energijos šaltinių deginimu susiję sprendimai yra nesaugūs, nes dėl jų žūsta žmonės. Penkerių pastarųjų metų statistika rodo, kad vidutiniškai per metus Lietuvoje dėl priežasčių, susijusių su ugnies naudojimu, žūsta 228 žmonės. Černobylio AE nusinešė daugelio tūkstančių žmonių gyvybes. Todėl pasaulis atsisako naftos, dujų deginimo ir branduolinės energetikos. Biokuras ir biodujos taip pat yra susiję su deginimu, todėl ir jų bus atsisakyta. ES jau daro žingsnius šia kryptimi.
4. Skalūnų dujų technologija yra nepriimtina tiek technologijų kontroliuojamumo, tiek saugumo žmonėms požiūriais:
a. Dujos yra sukaustytos giliai po žeme esančiose skalūno uolienose. Norint dujas išgauti, reikia prasigauti kilometrą ar giliau po žeme ir ten sprogdinti skalūnus. Sprogdinimui naudojamos suspausto vandens patrankos. Kadangi visos požeminės struktūros yra susijusios mums menkai žinomais būdais, sprogdinant uolienas JAV yra nuolat jaučiamas apie trijų balų stiprumo žemės drebėjimas. Tokie sprogdinimai gali išprovokuoti ir kitus pokyčius. JAV pranešama, kad kai kuriose vietose dingsta gėlas vanduo, be kurio žmonės negali gyventi. Nors atrodytų, kad tikslinę neigiamą informaciją apie skalūnų dujų gavybą galėtų skleisti gamtinių dujų prekeiviai, bet dujų gavyba iš skalūnų išties yra nepriimtina dėl to, kad negalima visiškai kontroliuoti šio proceso.
b. Vartojimo etape reiktų deginti dujas, todėl nebūtų užtikrinamas žmonių saugumas.
5. Visi su dujų deginimu (suskystintų dujų terminalas), branduoline energetika (Visagino AE), nuostoliais energijos tinkluose (jungtys) susiję projektai yra nepateisinami ir turi nusikaltimo prieš tautą požymių, nes būdami komerciškai netikslingi bei nesaugūs, yra vykdomi mokesčių mokėtojų lėšomis.
6. Leisti skalūnų dujų žvalgytojams atlikti bandomuosius sprogdinimus po žeme būtų galima tik tuo atveju, jei jie pateiktų savo civilinės atsakomybės draudimą visai žalai, kurią padarytų šie bandymai. Deja, draudimų dėl tokio masto žalos, kurią gali padaryti šie bandymai (žemės drebėjimai, gėlo vandens dingimas ir kt.) tiesiog nėra, nė viena pasaulio draudimo kompanija neturi tiek pinigų.
7. Todėl anksčiau ar vėliau bus įteisinti technologijų kontroliuojamumo, energijos išteklių vartojimo saugumo ir gamintojų civilinės atsakomybės principai. O tai reiškia, kad bet kuri nekontroliuojama technologija bei pavojingi žmonėms energijos šaltiniai bus apskritai uždrausti.
Šią labai trumpą informaciją būtų galima pateikti daug išsamiau, jeigu kuris nors politikas imtųsi rengti projektą teisės akto, kuriuo, siekiant žmonių saugumo, būtų įteisintas draudimas naudoti nesaugias technologijas.
Pagarbiai -
Stasys Paulauskas, "Innovations Company "Eksponente".“
Manau, kad gerbiamas dr. S. Paulauskas esminius dalykus išdėstė labai aiškiai, patvirtindamas nuogąstavimus dėl JAV naudojamos skalūnų dujų gavybos technologijos poveikio žmonėms, aplinkai, gyvūnijai, dirvožemiui, gėlam vandeniui, pačiai gamtai.
Tad ką iš tikrųjų mums eilinį kartą nori įpiršti premjeras A. Kubilius? „Dubajų ar Katarą“ ar “Dykumos pragarą“?
Informaciją parengė statistinis Lietuvos pilietis Rimas Armaitis
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
