Lietuva ir užsienis per savaitę

N. Jaresko (viduryje). Nuotr. observer.com

Niūri Lietuvos demografija ir Rusijos puolimo tikimybė. ES migracinė politika ir Moldovos Konstitucinio Teismo sprendimas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Pirmoje vietoje viena opiausių Lietuvos problemų – demografinė. Nepriklausomybę atkūrėme 1990 m. Šiandien turime 2016 metus, ir štai ką sako demografė Vlada Stankūnienė: „Situacija ypatingai bloga. Nors prieš porą metų ir dar praėjusiais metais kalbėjome apie galimus pozityvius pasikeitimus, apie šviesą tunelio gale, praėję 2015 m. mums pateikė siurprizą – situacija vėl gerokai pablogėjo, praktiškai pagal visus pagrindinius demografinius rodiklius. (...) O koks potencialas mums atgimti? Emigracijos mastai didžiuliai ir akivaizdžiai nemažėja, net turi tendenciją padidėti. Gimstamumas, nors ir atrodo su pozityviais pasikeitimais, labai žemas ir toliau neužtikrina kartų kaitos, lemia populiacijos nykimą. Mirtingumas, ypač vyrų, neadekvačiai aukštas, jį labai deformavo amžiaus struktūra, kuri lemia ateitį, ar galime greit atgimti, ar negalime,“ – paaiškino VDU Sociologijos katedros profesorė, ir anot jos, pagrindo populiacijai nenykti nėra. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos, kuri labiausiai iš ES šalių kenčia nuo darbo jėgos emigracijos, pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys ragina galvoti apie lankstesnę imigracinę politiką. Bijome Rusijos agresijos, bet patys prarandame savo valstybę ir jau norime, kad ją padėtų išlaikyti atvykėliai. Graudu.

Antroje vietoje priešrinkiminės kovos tęsinys. Aplinkos ministrui ruošiama interpeliacija – klasikinis opozicijos piaro pavyzdys. Bet gal jis, paragintas premjero pagalvoti apie politinę atsakomybę, ir pats pasitrauks (nors, pavyzdžiui, D. Ulbinaitė apie ją negalvoja). R. Pakso nuomone, K. Trečioko atsistatydinimas parodytų vyriausybės silpnumą. Bet prezidentė nuramino A. Butkevičių: „Likus septyniems mėnesiams iki rinkimų keisti Vyriausybę būtų neatsakinga,“ - tai yra atakuoti galima, žlugdyti – ne. Tad, galima praleidinėti smūgius ir toliau, tuo labiau, kad reitingai nekrenta, o ir pamaina arti: J. Požėla tapo sveikatos ministru – vaikinas tvirtai žengia būsimo partijos lyderio ir premjero/prezidento keliu.

Trečioje vietoje Rusijos opozicijos sueiga Lietuvoje, kurioje G. Kasparovas pareiškė, kad Putinas puls toliau: „Labai svarbu suprasti, kad kitas apskritai taikinys bus. (…) Baltijos šalių puolimas reiškia NATO sienos peržengimą, ir aš manau, kad jis tam turi būti išties desperatiškas. Nes manau, kad pasiekėme tašką, kad net labiausiai pacifistiška ir nugalėta administracija, kokia yra B. Obamos, neturėtų kito pasirinkimo, nei kaip nors ginti Baltijos šalis. Aš nemanau, kad V. Putinas siekia teritorinio užkariavimo, nes galiausiai jo tikslas yra sunaikinti institucijas kaip NATO, ES. Tam jis turi parodyti, kad jos yra silpnos. Užkariavimas gali būti sukeliant neramumus, pavyzdžiui, hibridinį karą Narvoje ar Daugpilyje. Ten yra daug sudėtingiau nei Lietuvoje“. Panašias išvadas daro Estijos žvalgyba. Tiesa, ji akcentuoja ne Putino faktorių, o grėsmę, kad Rusija klaidingai suvoks Vakarų tikslus. Tokiu būdu svarbu, kaip žiūrėsime į stiklinę – kaip į pusiau pilną (Rusija gali užpulti Baltijos šalis, bet greičiausiai nepuls) ar kaip į pusiau tuščią (Rusija greičiausiai nepuls Baltijos valstybių, bet iš principo gali). Gerai, kad nors mokytojus A. Paulauskas reabilitavo. Ir pabaigai vienas epizodas skaitytojų teismui. Kaip paaiškino VSD direktorius D. Jauniškis, Rusijos televizijos žurnalistai buvo išsiųsti iš šalies, nes aukščiau minėtos opozicinės sueigos metu elgėsi provokatyviai ir chuliganiškai. O čia rusiškoji įvykių versija, ir renginio aptarimas:


 

Užsienis

Pirmoje vietoje Turkijos ir ES derybos dėl pabėgėlių. Šalių interesai yra aiškūs. Didesnė dalis Europos šalių nori uždaryti vadinamąjį „Balkanų maršrutą“ (nors Merkel bando priešintis, jos, atrodo, jau niekas neklauso), o Ankarai reikia pinigų ir bevizio režimo. Pinigus europiečiai mokėti lygtais pasiruošę. Su vizomis sunkiau, nes tai nonsensas Turkijos situacijos su pabėgėliais kontekste (nusipirkai turkišką pasą ir pirmyn). Susitarė, kad turkai priims atgal visus ekonominius migrantus ne iš Sirijos, kurie ateityje pasieks Graikijos krantus, o už kiekvieną grąžintą sirą ES persikels vieną pabėgėlį nuo karo iš Turkijos. Bet kaip tai veiks praktikoje (migrantų stovyklose jau kyla panika), neaišku. Britų „Guardian“ apskritai parašė, kad šlykštu žiūrėti, kaip Europa lenkiasi prieš Erdoganą, kuris nepaiso demokratinių principų. Trumpai sakant, ES su Merkel priešakyje visiškoje desperacijoje. O dar norima pradėti karinę operaciją Libijoje. Tik vargu, ar šis karas bus greitas, pergalingas ir padės ištaisyti degraduojantį „vieningos Europos“ įvaizdį. Gaila, kad Šarlis de Golis mirė 1970 m., o vietoj jo tokie kaip dabartinė Vokietijos kanclerė ir dabartinis Prancūzijos prezidentas.

Antroje vietoje Ukrainos santykiai su Maskva ir jos politinė ateitis. Kremlius beveik nuteisė Ukrainos karo lakūnę Nadeždą Savčenką, o Ukrainoje tuo metu puolama RF ambasada (valdžia ypatingai netrukdo), galvojama nutraukti diplomatinius santykius su Rusija ir toliau teisiami GRU kariai Jеrofejevas ir Aleksandrovas. Teoriškai galėtų įvykti mainai, bet Kremlius neigia derybų faktą. Paleisti Savčenką pareikalavo Dž. Keris. Maskva pasipiktino, nes (pagrįstai) nesupranta, kaip tai siejasi su Minsko susitarimais. Bendrai paėmus, teisiama ukrainietė, žinoma, ne angelas, bet ji oficialiai veikė savo šalies teritorijoje, jos byloje daug dviprasmybių, ir apskritai procesas yra labiau politinis, nei teisinis. Greičiausiai, Savčenka bus nuteista, o po to gali įvykti kokie nors mainai. O gali ir neįvykti, nes ši byla Rusijai kaip parodomasis precedentas žymiai svarbesnė, nei kažkokie GRU kariai "savanoriai". O tuo metu buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje anonsavo Natalijos Jaresko paskyrimą ministre pirmininke vietoj Jaceniuko. Kova dėl šio savižudiško, bet pelningo posto, turbūt, dar nesibaigė, bet Vašingtone, matyt, geriau žino jos baigtį, nei Kijeve. Tačiau svarbu net ne tai – svarbu, ar kas pasikeis po Jaresko atėjimo. Vargu, nes esmė ne personalijos, o sisteminė šalies krizė, kuri tik gilėja, ir tendencijos pakeitimui reikia kardinalių, o ne kosmetinių permainų. Ir visa tai vyksta reikšmingai suaktyvėjusių karinių veiksmų trasoje, kuri jungia Donecką su Horlivka, fone.

Trečioje vietoje trumpa svarbių naujienų apžvalga. Pirma, Lenkijos prezidentas pakliuvo į avariją – sprogo BMW padanga. Gal nelaimingas atsitikimas, o gal ir perspėjimas. Antra, Moldovos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šalies prezidentas turi būti renkamas ne parlamento, o tautos. Rinkimai turės vykti jau greitai, ir laimėti juos gali prorusiškas kandidatas, kuris greičiausiai sieks paleisti parlamentą ir/ar organizuoti referendumą dėl Moldovos stojimo į Eurazijos Sąjungą. Trečia, vėl kyla įtampa Korėjos pusiasalyje. JAV ir Seulas rengia plataus masto karines pratybas, o Kimas dėl jų ir dėl naujų JTO sankcijų už branduolinius bandymus grasina atominiu smūgiu. Neramu. Ketvirta, Rusija vėl dopingo skandalo centre. Arba šioje šalyje nėra švaraus sporto, arba tai eilinė politinė ataka po futbolo ir lengvosios atletikos, o kartu tam tikrų farmaceutų noras išstumti iš rinkos mildronatą. Kaip parašė „USA Today“, preparatas buvo uždraustas ne be Amerikos vaidmens.