Lietuva ir užsienis per savaitę

„Valstybės departamentas nori, kad Ukraina padarytų konstitucines pataisas apie ypatingą okupuotų teritorijų statusą, artimiausiu metu surengtų jose rinkimus ir garantuotų amnestiją smogikams. Minsko susitarimus reikia įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos, alternatyvos jiems nėra“, - pasakė Viktorija Nuland.

Algio Ramanausko „šedevras“ ir darbo jėgos trūkumas Lietuvoje. Įdomios naujienos iš Amerikos ir bloga tendencija Ukrainai. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Be komentarų. Dalia Grybauskaitė apie F-22 trumpą apsilankymą Lietuvoje: „Tai signalas, kad Aljansas pasirengęs ir pajėgus atremti bet kokio tipo grėsmes. Aš norėčiau neminėti kaimynų. Norėčiau pasakyti, kad nesvarbu, kas, bet tegul nosies geriau čia nekiša“.

Pirmoje vietoje – Lietuvos demografija. Darbdaviai ir darbo inspekcija perspėja, kad, senstant visuomenei, vis labiau trūks darbo jėgos, ypač regionuose. Skaičiuojama, kad po penkiolikos metų Lietuvoje ir kitose ES šalyse vyresni nei 55 metų darbuotojai sudarys apie trečdalį visų dirbančiųjų. Demografijos problemos, pasak darbdavių, jau dabar tampa iššūkiu, auga kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. „Tiek, kiek dabar yra dirbančiųjų Lietuvoje, tai akivaizdu, kad artimiausiais metais jų mažės ir santykinė dalis tų vyresnio amžiaus žmonių didėja, o tai reiškia, kad mūsų šalies konkurencingumas artimiausiais metais priklausys būtent nuo to, kiek mes sugebėsime integruoti tuos vyresnius žmones ir kiek mes galėsime užtikrinti jų produktyvumą,“ – konstatavo Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Ramina tik tai, kad gerbiamas premjeras, pristatydamas vyriausybės veiklos ataskaitą, išaiškino, jog viskas „puikiai“. Tiesa, kuriamos neįgyvendinamos migracinės strategijos, kurios nemažina emigrantų skaičiaus, o ekonominio augimo beveik niekas nejaučia. Trumpai sakant, ir su darbu „puiku“, ir su darbuotojais.

Antroje vietoje Algio Ramanausko publikacija „Karas su Rusija“ alfa.lt portale. Šiaip normalus, savo istoriją turintis tinklapis, ir išspausdino tokį „šedevrą“ (nors, nevertinant turinio, reikia pripažinti, kad tekstas sukaltas labai profesionaliai). Straipsnis iš pradžių šokiruoja (o kaip kitaip reaguoti, kai aiškinama, kad Klaipėda – viena didelė penktoji kolona, Kaunas – siaubingai rusifikuotas, Šiauliuose pilna „vatnikų“, o Vilniuje – „tomašėvskių“). Vėliau pagalvoji, jog tokia nesąmonė neverta dėmesio, nors „Raša Tudėj“, jeigu sužinos, tikrai nepagailės pinigų vertimui ir laiko eteryje. Po to šauna mintis: „O gal jis teisus – dėl visko?“ – ir dėl pasimetusio Butkevičiaus, ir dėl išdavikų Lietuvos policijoje, ir dėl Latvijos valios priešintis, kuri „tėra vakuumas“, ir dėl „idioto su ūsais“ (čia autorius apie Lukašenką). Tačiau galiausiai ateina supratimas, jog būtent taip kiršinami kaimynai, žlugdoma tautinė santaika, griaunama valstybė iš vidaus, kurstoma neapykanta ir karas. Bet garbingos Lietuvos institucijos, kurios turėtų užkirsti tam kelią, tyli. Reiškia viskas gerai. Pagaliau, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pavadino mūsų šalį „rusofobiškiausia“ Baltijos regione ir NATO. Matyt, viską darome teisingai...

Trečioje vietoje iš tiesų pozityvi žinia, kuria norisi didžiuotis. Mokslininkas ir išradėjas, Kauno technologijos universiteto profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą, ir tai pirmas Lietuvos atstovas, nominuotas šiam prestižiniam apdovanojimui. Pažymėtina, kad sukurtą technologiją jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai. Nuo sėkmingo šios problemos sprendimo priklauso ir tolimų kosmoso kelionių, pavyzdžiui, misijos į Marsą ateitis. Šalis turi žinoti savo didvyrius.

Užsienis

Be komentarų. Ukrainos žurnalistas Savikas Šusteris apie leidimo dirbti atėmimą: „Pasirodo, ši vyriausybė netoleruoja jokios kritikos. Jie muš visus žurnalistus, kurie bando papasakoti tiesą ir tai, ką apie valdžią galvoja tauta. Grėsmė mums visiems“.

Pirmoje vietoje naujienos iš Amerikos. JAV pasiūlė Rusijai suskirstyti Siriją į atsakomybės zonas. Tuo pat metu Obama palaimino 250 specialiųjų pajėgų karių siuntimą į šią šalį – greičiausiai, Rakos užėmimui. Visa tai panašu į jau ne kartą minėtą planą padaryti iš Sirijos pokario Vokietiją. Kremlius, žinoma, tai supranta ir kol kas dvejoja. Šiame kontekste įdomūs du dalykai – kas ims Raką ir tai, kad amerikiečiai jau siūlo Putinui dalintis įtakos sferomis (Ukrainai ruoštis?). Antra, Hanoveryje Jungtinių Valstijų prezidentas, susitikęs su Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos vadovais (štai jums ir atsakymas, kas sprendžia pagrindinius klausimus transatlantinėje erdvėje, o Lietuva, kaip nustatė politico.eu, yra 17 pagal įtaką ES), toliau bandė proteguoti transatlantinės laisvos prekybos zonos sutartį. Tačiau ne visiems Europoje ji patinka, kadangi, kaip manoma (tiksliai niekas nežino, nes viskas demokratiškai slapta), yra naudingesnė būtent Amerikai. Trečia, Trumpas dar kartą šokiravo visus savo teiginiais apie JAV užsienio politiką, kuri, anot jo, pastaruoju metu buvo katastrofa be vizijos, tikslo ir krypties. Tuo pat metu jis triukšmingai laimėjo dar vieną „super antradienį“, ir dabar respublikonams bus itin sunku nepatvirtinti milijardieriaus savo kandidatu į prezidentus. Intriga gyva.

Antroje vietoje Ukraina. Pirmiausiai, Černobylio branduolinės katastrofos trisdešimtmetis. Blogiausia, kad ligi šiol nebaigtas antras apsauginis sarkofagas, kurio statybos prasidėjo dar 2007. Juščenka žadėjo, Janukovičius žadėjo, dabar Porošenka žada, o pinigėliai vis vagiami. Dar blogiau tai, jog veikiančios šalies atominės elektrinės yra apgailėtinoje būsenoje, ir situaciją papildomai komplikuoja sprendimas pereiti prie amerikietiško branduolinio kuro. Antra, BBC planuoja parodyti dokumentinį filmą, kuriame bus svarstoma versija, jog Malaizijos Boingą Donbase numušė ne piktieji rusai/separatistai, o Ukrainos naikintuvas. Dar vienas negeras ženklas Kijevui po prancūzų dokumentikos apie Maidano radikalus. Jau panašu į tendenciją. Ir pabaigai Rados narės iš „Samopomič“ frakcijos Viktorijos Vojcickajos pareiškimas apie tai, ką pasakė dar viena Viktorija – Nuland: „Valstybės departamentas nori, kad Ukraina padarytų konstitucines pataisas apie ypatingą okupuotų teritorijų statusą, artimiausiu metu surengtų jose rinkimus ir garantuotų amnestiją smogikams. Minsko susitarimus reikia įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos, alternatyvos jiems nėra“. Nuland paskubėjo pranešti, kad ji taip nekalbėjo, bet, kaip sakoma – „pirmas žodis brangesnis už antrąjį“. O Prancūzijos parlamentarai priėmė rezoliuciją, rekomenduojančią šalies vyriausybei atšaukti sankcijas Rusijos atžvilgiu.

Trečioje vietoje maža žinutė apie tai, jog Europos šalių vidaus reikalų ministrai sutarė steigti naują sienų ir pakrantės apsaugos tarnybą. Tiesa, sprendimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas, bet jis, greičiausiai, nebus prieš, kadangi Briuselis kategoriškai atmeta kaltinimus, jog nauja institucija kaip nors paveiks ES narių suverenitetą. „Nacionaliniams suverenitetams naujoji iniciatyva negrasina – aš netgi sakyčiau, priešingai,“ – pabrėžė vidaus reikalų ir migracijos komisaras Dimitris Avramopulas. Tačiau, kuomet prasideda tokie pasiaiškinimai, peršasi kardinaliai priešinga išvada – federalistai skinasi kelią. Blogai tai ar gerai – čia kaip kam patinka. Svarbiausia, kad vieningesnės Europos šalininkai užsispyrusiai siekia savo tikslo mažais, bet reikšmingais žingsniais. Poryt įvyks dar vienas teraktas, ir gali atsirasti ES kariuomenė. Beje, kaip parašė „The Telegraph“, federalistinė Europos Sąjunga buvo ir lieka CŽV projektu.