Lietuva ir užsienis per savaitę

Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris (dešinėje). Nuotr. zn.ua

STT prieš „darbiečius“ ir sovietinių eilių sugrįžimas į Lietuvą. Globali kosminė konkurencija ir mažas Ukrainos praregėjimas. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Be komentarų.

Lietuvos Respublikos prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė apie šalies partijų konkurenciją: „Konkurencija turi vykti idėjomis, realiais darbais ir sprendimais. Ne pinigais turi konkuruoti“.

Viktoras Uspaskichas apie STT priekaištus Vytautui Gapšiui: „Aš kažkodėl pasitikiu teisėsauga, ypatingai po Apeliacinio teismo sprendimo“.

Lietuva

Pirmoje vietoje priešrinkiminio „cirko“ tęsinys. Liberalai jau skina naujų reitingų vaisius – garbingoji šešta pozicija vietoj antros. Tuo pat metu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko kratas Darbo partijos vicepirmininko V. Gapšio namuose ir jo darbo vietoje Seime, taip pat dokumentų poėmius LNK direktorės Z. Sarakienės darbo vietoje. STT turi duomenų, kad „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis per V. Gapšį už itin didelės vertės kyšius galėjo siekti paveikti partijos narius, kad jie veiktų koncerno naudai. Šiame kontekste susidaro įspūdis, kad, kadangi „juodosios buhalterijos“ byla „darbiečių“ nepribaigė, buvo nuspręsta padaryti „kontrolinį šūvį“, nors jų reitingai su „genialiu“ V. Mazuronio vadovavimu ir taip nėra aukšti. Bendrai apėmus, sunku prisiminti, kada Lietuvoje vyko tokia kieta priešrinkiminė kova „maski šou“ stiliumi. „Staiga“ paaiškėjo, kad švarių politinių jėgų šalyje nėra – visi kyšininkai, sėdintys didžiojo verslo kišenėje. Tiesa, kol kas STT nesilankė Tėvynės Sąjungos (TS) ir „valstiečių“ būstinėje (trečia ir antra vieta reitingų sąraše atitinkamai). Štai ji – šviesa tunelio gale. Bet gal dar ne vakaras, ir S. Skverneliui per anksti atsipalaiduoti, nors jis ir buvęs VRM vadovas. O kol kas TS paliekanti V. M. Čigriejienė papasakojo, kokia ta „šviesa“: „Įstojusi į TS-LKD partiją, kartu su komandos nariais buvau apsisprendusi siekti moralinės laisvės, pagarbos žmogui, kas jis bebūtų, tačiau šiandien galiu drąsiai pasakyti – šioje partijoje įsigalėjo vadizmas: kiekvienas žingsnis turi būti derinamas su viršesniu už tave, kiekvienas poelgis vertinamas pagal dogmatines taisykles, pagarba žmogui, jo nuomonei, čia tarsi pranyksta, tolerancijos su žiburiu neaptiksite. Man nepriimtinas toks antidemokratiškas partijos veiklos principas“.

Antroje vietoje žinia, jog Konstitucijos pataisa, kuria šeimą siūloma apibrėžti per santuoką ir nurodyti, kad ji kyla iš tėvystės – motinystės ryšio, įklimpo Seimo procedūrose. Parlamentarai atmetė pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos (TTK) – komiteto poziciją nepritarti pataisai (sprendimą lėmė komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko balsas), ir posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Algirdas Sysas pranešė, kad klausimo svarstymas grįžta į TTK. Tai sukėlė didelės dalies Seimo narių pasipiktinimą, kadangi, esant tokiai TTK sudėčiai, kitokios pozicijos negalima tikėtis, todėl minėtas projektas bus paskandintas. Buvo pasiūlymas perduoti reikalą kitam komitetui, bet A. Sysas, cituodamas Seimo statutą, nurodė, jog Konstitucijos pataisas svarsto būtent TTK. Išsiskyrus nuomonėms, Seimo vicepirmininkas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, kaip elgtis. Būtų gerai, kad atitinkamą Konstitucijos pataisą parlamentas priimtų kuo grečiau. Nesinori pasirodyti netolerantišku, bet tradicinės vertybės visada buvo mūsų visuomenei labai svarbios, ir klasikinės santuokos bei šeimos institutas šiuo atveju yra vienas iš pamatinių. Europoje ir Amerikoje jis pastaruoju metu susiduria su rimtais iššūkiais, gana agresyviai nuvertinamas. Todėl svarbu apsaugoti tai, kas svarbu, teisiniu žodžiu, kad būtų sunkiau „išrauti“. Beje, Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė su lietuviu susituokusio Baltarusijos piliečio skundą dėl Migracijos departamento atsisakymo išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje, nes Civilinis kodeksas draudžia tos pačios lyties asmenų santuokas, nors Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada buvo priešinga.

Trečioje vietoje triukšmingas „Lidl“ atėjimas į Lietuvą. Seniai ji nematė tokių eilių: tvyrant trisdešimties laipsnių karščiui, pensininkai ir ne tik jie buvo pasiruošę stovėti kelias valandas po saule, kad galėtų pigiau nusipirkti bananų ir sviesto, pieno ir pomidorų. Žiūrint į visa tai iš šalies, prieš akis atsirado vaizdas, kaip Rusijos piliečiai SSRS subyrėjimo laikais siekė patekti į McDonaldsą ir paragauti išsvajotą hamburgerį su Coca Cola. Lygtais juokinga, bet iš tiesų liūdna ir graudu nuo to, ką su mumis per tuos nepriklausomybės metus padarė mūsų gerbiama valdžia. Ji nestovi „Lidl“ eilėse, neskaičiuoja paskutinės „kapeikos“, netaupo pinigų vasarą, kad žiemą nesušaltų. Ji juokiasi mums į akis, aiškindama, kaip auga BVP, garantuoja mūsų energetinę nepriklausomybę, perkeldama jos finansavimą ant mūsų pečių, ir gina mus nuo „piktųjų rusų“ malūno. Gal tada galėtų pasakyti, kada jau Didžioji Britanija ar Norvegija bus Lietuvoje, kad lietuviams nereikėtų, paliekant šeimą, važiuoti ten užsidirbti ir nors trumpam pasijusti žmogumi?

Užsienis

Be komentarų.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas apie Turkijos narystės Europos Sąjungoje perspektyvą: „Turint omenyje jų dabartinę pažangą, jie galimai įstos kažkur 3000 metais“. Tuo metu šalies specialiosios tarnybos per klaidą sunaikino duomenis apie daugiau nei 800 žmonių, įtariamų terorizmu.

Ukrainos ministro laikinai okupuotų teritorijų klausimais pavaduotojas Georgijus Tuka apie Ukrainos vykdomą ekonominę Donbaso blokadą: „Protas taip ir nenugalėjo. Pasimetusios valstybės emocijos, nevirtusios ilgalaike strategija, jeigu kam ir buvo naudingos, tai priešui – Rusijai, kuri atėjo į okupuotas teritorijas su rubliu ir prekėmis. O taip pat mūsų gimtajam korupcionieriui ir kontrabandistui, operatyviai atsisėdusiam ant patikros punktų ir biudžeto schemų ir srautų“.

Pirmoje vietoje stiprėjanti globali priešprieša kosminėje erdvėje. Baltieji rūmai išplatino pranešimą, kad yra paruoštas tarpžinybinis dokumentas (įslaptintas), kurio tikslas – „sulaikyti priešininkus kosmose“. Amerikiečiai jau seniai nerimauja dėl Kinijos ir Rusijos galimybių naikinti jų palydovus. Pavyzdžiui, paminėtinas naujausias rusiškas kompleksas A-235 „Nudol“. Kinai irgi mokinasi numušinėti kosminius aparatus. Trumpai sakant, ryškėja pasaulinių ginklų varžybų kosmose kontūrai, kas nėra gerai, nes norėjosi, kad bent ši erdvė liktų militarizuota. Tačiau bendra geopolitinės konkurencijos logika diktuoja paprastą mintį: kas nespėjo – tas pavėlavo, ir niekas nenori atsilikti, nes, „jeigu stogas nesuremontuotas, tvirtos durys nepadės“.

Antroje vietoje visiškai pasimetusi Turkija ir įsidrąsinęs Asadas. Atrodo ponas Erdoganas jau nežino, ką daryti, nes visomis kryptimis tik problemos be sprendimų. Pirma, su rusais susipyko, daug rėkė, kad jie patys kalti. Dabar nori normalizuoti santykius, bet vis dar „nesupranta“ kokių žingsnių laukia Maskva. Antra, tikėjosi, kad, turėdamas pabėgėlių kortą, kontroliuoja Europą, kuri jam ir pinigus mokės, ir bevizį režimą duos. O europiečiai staiga pradėjo reikalauti kovos su terorizmu įstatymo pataisų, ir net Merkel (kuri taip myli Turkijos lyderį) valdoma Vokietija pripažino armėnų genocidą, tarsi specialiai provokuodama konfliktą. Trečia, namuose neduoda ramybės kurdai, ir vis ryškesnė didelio Kurdistano perspektyva, o Damaske toliau sėdi niekšas Asadas. Beje, pastarasis pradėjo permetinėti pajėgas prie Rakos, kadangi iškilo pavojus, jog ją paims amerikiečiai su kurdais, kas didžiąja dalimi reikštų faktinę Sirijos teritorinio vientisumo pabaigą. Kita vertus, jie galimai tik imituoja šturmą, kad režimas skirtų mažesnį dėmesį Alepui, kuris turi ne mažesnę strateginę ir ekonominę reikšmę. O gal Asadas su Rusijos pagalba tikisi dviem frontais sėkmingai pakariauti? Trumpai sakant, didelis žaidimas tęsiasi, ir Turkija jame daugiau mėtosi, nei vykdo aiškią ir nuoseklią politiką.

Trečioje vietoje Putinas – „Eurazijos karalius“. Neseniai Rusijos prezidentas buvo nuvykęs į Graikiją, kur aplankė Atono kalno vienuolyną. Šiame kontekste atskiri žiniasklaidos atstovai paskubėjo pasodinti jį į Bizantijos imperatorių sostą, nors iš tikrųjų tai netiesa. Kita vertus, nors ir pritempta už ausų, bet labai simbolinė pretenzija. Rusija vadinama Trečiąja Roma, o Putinas vėl renka buvusias SSRS valstybes – šį kartą į Eurazijos Sąjungą. Tik kol kas gaunasi ne itin sėkmingai. Štai Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka susivienijimo susitikime Astanoje pareiškė, kad lygių ekonominių galimybių jame ligi šiol nėra (suprask, pirmiausiai dėl Rusijos įvestų barjerų), o vidinės prekybos apimtys tik mažėja. Jis, žinoma, pats nėra sąžiningumo etalonas, bet iš esmės užfiksavo seniai akivaizdų momentą, kad nuo pat pradžių ekonomika Eurazijos Sąjungoje pastebimai atsilieka nuo geopolitikos, kuri viena ilgalaikėje perspektyvoje junginio stabilumo negarantuos. Dabartiniai ekonominiai sunkumai Rusijoje ir Kazachstane tik paaštrino problemą. Kita vertus, situacija kol kas nėra kritinė, ir daug kas priklausys nuo Kremliaus sugebėjimo išsikapstyti iš krizės. Atrodo, pavyks. Beje, Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris vyks į Peterburgo ekonominį forumą gerinti ekonominius santykius tarp ES ir Rusijos. Nors, gal ir apsigalvos, kadangi pats Linas Linkevičius pasakė, kad tokie vizitai gali pasiųsti klaidinančią žinią.