Mirė kryždirbys Juozas Šileikis (1924 – 2012)

Lietuva neteko savo Kryždirbio iš Didžiosios raidės. Tikėjimo laisvė ir Lietuvos Nepriklausomybė pareikalavo didžiulio pasiaukojimo. Kryžių kalnas, kaip tikėjimo ir Lietuvos Laisvės vilties simbolis, po drastiškų sovietų griovimų vėl atgydavo Juozo Šileikio dėka. Kryžiaus pastatymui sovietmečiu reikėjo didžiulės drąsos – grėsė nelaisvė kalėjimuose ar net pavojus gyvybei. Juozo bendražygis, Helsinkio grupės signataras Mečislovas Jurevičius už kryžiaus nešimą buvo 3,5 metų įkalintas su kriminaliniais nusikaltėliais-recidyvisyais.

Juozas Šileikis giliai suvokė kryžiaus prasmę ir reikšmę tikėjimui, žmogaus laisvėjimui. Pakelėse jis statė kryžius kaip kelrodes žvaigždes, kaip kompaso rodykles, kaip gyvenimo raiškos deklaracijas. Paklusnus Juozas buvo tik Dievui, nepaisė pasaulietinių valdžių draudimų, todėl liko gyventi kukliai, „šešėlyje“ nuo visų valdžių pagiriamųjų žodžių. Liko pavyzdžiu mums, jog reikia gyventi dėl aukščiausio tikslo, o ne dėl valdininkų malonės. Buvo apdovanotas medaliu už paramą Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai. Prieš savaitę JE Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Juozui Šileikiui įteikė Popiežiaus Benedikto XVI asmeninio Palaiminimo Raštą.

Dar taip neseniai paklaustas, ar bekuria dabar kryžius, su humoru atsakė:

- Toks dabar mano amžius – darau iškart keturis kryžius. Nes darydamas po vieną, ketvirto galiu ir nebesulaukti...

Suspėjo padaryti visus keturis. O tuos kitus, kurie liko nepadaryti, paliko kurti mums, pasilikusiesiems, kad būtų nuolat matomas tas pagrindinis sielos eismo kelio ženklas į Kristaus Karaliją.

Ačiū Tau, Juozai, už tikėjimo Laisvę, valstybės Nepriklausomybę ir kryžiais pažymėtą kelią pas Dievą.

Džiaugsmingos Tau Amžinosios Būties Danguje!

Lietuvos Nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus bendražygiai

Velionis pašarvotas Šiaulių Gedulo namuose Tilžės 200, karstas išnešamas gruodžio 6 dieną 13 val.