Lietuvos vadovai disidentei ir visai visuomeni turi laiko pateikti atsakymą iki Vasario 16-osios. Nuotr. prezidentas.lt |
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl nepagarbos 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei
„Gerbiamas Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimui teikiau mano 2017 m. spalio 27 d. rekomendaciją dėl 2017-ųjų Laisvės premijos suteikimo gerb. Nijolei Sadūnaitei.
Kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys gerb. Seimo dėmesį atkreipiau į, mano nuomone, esminę patirtį, dėl kurios tai dariau. Lietuvos Atgimimo laikotarpiu daugumos žmonių apsisprendimą ir viltį sulaukti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, lūkesčius siejant su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu lėmė ir kita Lietuvos patirtis – nuoseklus ir kantrus pogrindžio kovotojų už žmonių teises ir Lietuvos laisvę darbas. Jis buvo ne tik pasiaukojantis, bet ir visapusiškai pamokantis.
Laisvės premijos laureatų Antano Terlecko, arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus ir Nijolės Sadūnaitės gyvenimai, jų patirtys ir sugebėjimas nuoširdžiai, kantriai drauge su Sąjūdžiu įveikti šį Lietuvos išlaisvinimo kelio etapą, mūsų sąveika - buvo stiprinantys mus visus ir, svarbiausia, buriantys mus į draugę, didinantys pasitikėjimą vieni kitais.
Visa tai buvo ir yra išskirtinė ne tik istorinė, bet ir žmogiškojo bendravimo patirtis, kurią pripažino ir mūsų Tauta, 1990 m. rinkimuose daugumą balsų patikėjusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suburtiems kandidatams į Aukščiausiąją Tarybą.
Šią rekomendaciją dėl Nijolės Sadūnaitės nuopelnų Lietuvai deramo įvertinimo teikiau nuoširdžiai.
Nuoširdžiai džiaugiausi ir Seimo sprendimu 2017-ųjų Laisvės premiją suteikti Nijolei Sadūnaitei.
Tai suteikė Viltį, kad vėl galimas mūsų Tautos ir valdžios tarpusavio kalbėjimasis, supratimas ir bendras darbas. Tačiau mane labai nustebino ir nuvylė tai, kad Lietuvos Seimas, Tautos atstovybė, iki šiol nepaskelbė 2017-ųjų Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės iškilmingame Sausio 13-osios minėjime Seime pasakytos kalbos teksto. Tai vienintelės Seimo posėdyje kalbėjusios pranešėjos (ir laureatės) nepaskelbta rašytinė kalba.
Taip elgiamasi su iškilia politine kaline, savo gyvenimą paskyrusia, visų pirma, laisvam žodžiui ir tiesai skleisti – platinti Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Taip elgiasi Seimas, pats pripažinęs Nijolės Sadūnaitės išskirtinį indėlį į Lietuvos laisvę.
Teisinės valstybės idėją gerbiančiose šalyse, o būtent tokią, manau, Laisvą Lietuvą įsivaizdavo ir Gerb. Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, kokia ją buvo padariusi okupacinė valdžia, jos žodžio, koks jis bebūtų kažkam patinkantis, o kažkam nepatinkantis, neskelbimas yra pati didžiausia įmanoma nepagarba ir Gerb. Nijolei Sadūnaitei, ir Lietuvai, kurią Nijolė Sadūnaitė, manau, tikėjosi būsiančiai kitokia, visų pirma, laisva.
Tikiuosi Jūsų supratimo. Neklystančių nėra. Tačiau parlamento, cezūruojančio savo sprendimu pripažintos Laisvės premijos laureatės viešą kalbą, pasakytą Seime šio apdovanojimo proga, elgesys gali tapti chrestomatiniu Lietuvos indėliu į pasaulinę žmogaus teisių suvaržymo istoriją“, - sakoma Z. Vaišvilos kreipimesi.
Ekspertai.eu primena, kad visos Laisvės gynėjų minejime pasakytos kalbos buvo paskelbtos iš karto tą pačią dieną – sausio 13-ąją.
Tačiau pagrindinė dienos – Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės kalba – paskelbta nebuvo.
Tą pačią dieną pasidomėjus, kodėl laureatės kalba Seimo tinklalapyje lrs.lt nepaskelbta, Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vyriausiasis specialistas Rimas Rudaitis paaiškino, kad kalba bus paskelbta iš karto kai bus suredaguota ir patvirtinta visa minėjimo stenograma.
Tačiau N. Sadūnaitės kalba Seimo tinklalapyje neatsirado nei sausio 14, nei sausio 15. Kalba nepaskelbta dar ir šiandien – sausio 16.
Pabandžius susisiekti su specialistu R. Rudaičiu to padaryti nepavyko – specialistas neatsiliepia nei paprastu, nei mobiliu telefonu, nors bendradarbiai teigia, kad jis yra Seime, darbo vietoje.
Įslaptintujų KGB'istų valstybėje tyčiojamasi ne tik iš lietuvių tautai svarbių simbolių ar seniai Anapilin išėjusių partizanų, bet ir iš dar gyvų dar esančių disidentų, Lietuvos nepriklausomybės šauklių.
Tačiau tiek Seimo, tiek ir valstybinio-komercinio transliuotojo LRT pasirinkta baikštaus stručio pozicija akivaizdžiai rodo, kad disidentės pasakyta kalba smogė pedofiliniam Lietuvos elitui (kurio dėka mūsų šalis yra vienas labiausiai atsilikusių kraštų Europoje) į pačią jautriausią jiems vietą.
Primename N. Sadūnaitės kalboje pasakytą reikalavimą valdžiai, kuris pastarąją ir jos žiniasklaidą labai sudirgino – iki vasario 16 dienos, Lietuvos šimtmečio minėjimo, reikia pateikti neginčijamus įrodymus, kad 2012 m. gegužės 17 d. valstybės vardu prievarta pagrobta ir nežinia kur pradanginta Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika, o jei mirusi ar nužudyta – nurodyti kapo vietą.
Susiję:
Valstybinis-komercinis transliuotojas LRT patvirtino: N. Sadūnaitės kalba Seime pataikė į skaudžiausią vietą pedomafijai
Istorinė Nijolės Sadūnaitės pasakyta kalba Seime sausio 13 dieną, bei jos replika prezidentei, pašnibždėjusiai į ausį