Birutė Burauskaitė – patikimas LR prezidentės Dalios Grybauskaitės žmogus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė – patikimas LR prezidentės Dalios Grybauskaitės žmogus. Už ypatingą dvasios tvirtybę, ištvermę, pasiaukojimą bei pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, sąžiningą darbą Lietuvos valstybei ir istorinės tiesos puoselėjimą D. Grybauskaitė 2013 m. vasario 14 d. B. Burauskaitei įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. Nuotr. prezidentas.lt

Pagal 2000 metais įsigaliojusį Liustracijos įstatymą buvę KGB ir kitų sovietinių spec. tarnybų darbuotojai ir slaptieji bendradarbiai privalėjo prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį laukė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį Liustracijos komisijai prisipažino maždaug pusantro tūkstančio buvusių KGB darbuotojų ir agentų. Manoma, kad KGB slaptųjų bendradarbių buvo kelissyk daugiau. Komisija nustatė vos keletą tokių, kurie nuslėpė savo ryšius su KGB.

Liustracijos komisija iš aukštų valstybės pareigūnų buvo sulaukusi kritikos dėl nepakankamai efektyvaus darbo išaiškinant neprisipažinusius slaptuosius KGB bendradarbius.

„Laisvas laikraštis“ apie tai pasikalbėjo su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktore Birute Burauskaite.

– Kokios sankcijos taikomos neprisipažinusiems Lietuvos politikams – KGB bendradarbiams?

– Tai yra Liustracijos komisijos funkcija, tačiau taip atsitiko, kad mums dabar siunčia visą informaciją, susijusią su KGB veikla. Nes mes turime tą galimybę patikrinti, ar žmogus bendradarbiavo su KGB, kadangi visą Liustracijos medžiaga yra saugoma pas mus. Nors ja galėtų naudotis ir Liustracijos komisija, ieškodama tam tikrų duomenų – jie turi leidimą dirbti su valstybės paslaptimi.

– O kokios sankcijos politikams, pvz., kandidatams į Europos Parlamentą, kurie neprisipažinę KGB bendradarbiai?

– Čia veikia tarptautiniai dokumentai, labai painiai suformuluoti, ir dar painiau ir nelabai profesionaliai išversti į lietuvių kalbą. Kadangi Europos Parlamentas yra ne vienos valstybės jurisdikcijoje. Tačiau ta struktūra nėra reguliuojama mūsų valstybės įstatymais.

– Tai kokios sankcijos numatytos tiems neliustruotiems kagėbistams?

– Jokios. Aš tai nematau tokių ryškių asmenybių Europos Parlamente, kurie buvo KGB bendradarbiai.

– O tokia Laima Andrikienė?

– Dėl Laimos Andrikienės buvo priimtas sprendimas, kad ji nebendradarbiavo su KGB, dėl jos buvo daug rašoma. Atvirkščiai – Andrikienė buvo persekiojama KGB. Buvo bandoma ją užverbuoti, tačiau kai ji nesutiko, buvo visokių kitokių dalykų.

– Ką jūs sakote? Aš turiu dokumentų, kurie įrodo priešingai.

– Tai prašome mums pateikti. Nes dokumentus mums pateikdavo VSD darbo grupė (prisiminkime, kad VSD daug metų vadovavo KGB atsargos karininkas Arvydas Pocius, kuris irgi pamiršo tai paminėti, kai buvo skiriamas į šias pareigas dar vieno KGB savanorio – dabartinio NSGK pirmininko Artūro Paulausko – red. past.). Dabar jūs atsibudote, reikėjo prieš anuos rinkimus mums tą medžiagą pateikti.

– Tuos dokumentus gavau tik prieš kelias dienas – jame KGB generolas rašo, kad į Maskvą atvažiuoja „kandidatas verbavimui KGB“ Laima Andrikienė.

– Taip, ji buvo kandidatė verbavimui. Kas tai yra „kandidat na verbovku“? Jeigu jis nėra užverbuotas? Tai tik kandidatas, o ne KGB agentas. Tokių kandidatų verbavimui buvo keli žurnalai, ir jeigu dabar mes nežinome, ar jis buvo užverbuotas, kaip mes galime žinoti, ar jis agentas? Mane pačią verbavo, ir aš žinau visą šią procedūrą. Tačiau aš nesutikau, ir viskas tuo pasibaigė.

– Tačiau kitas dokumentas sako, kad Laima Andrikienė sutiko teikti „neviešą pagalbą KGB organams“ Ar tai nėra bendradarbiavimo įrodymas?

– Aš dabar neprisimenu, nes tai buvo prieš dešimt metų, kai mes ją svarstėme ir vienbalsiai buvo priimtas sprendimas, kad ne, ji nebendradarbiavo. Mes neradome bendradarbiavimo faktų. Jeigu užtektų vieno tokio dokumento, tai mes čia turėtume labai didelį būrį...

– O Laima Andrikienė neigė, kad ji bendradarbiavo su KGB?

– Aš neprisimenu, ar mes ją kvietėme, ar ji raštu kažką parašė, tiksliai neprisimenu. Tačiau tie dokumentai atsirado tada, kai Laimos Andrikienės iniciatyva buvo Lietuvoje persuktas laikas?

– Taip, atsimenu, Andrikienė Lietuvoje įvedė „Europos“ laiką – tada net vasarą temdavo devintą vakare, o aušdavo trečią ryto. Žmones tą Andrikienės reforma, įvesta tam, kad poniai nereikėtų sukioti laikrodžio, skraidant į Briuselį, labai piktino.

– Taip, tada Andrikienė buvo pasidariusi baisi blogietė, aš nežinau, kodėl taip atsitiko.

– Todėl, kad dėl tos Andrikienės reformos net vasarą saulė leisdavosi devintą vakare, o kildavo trečią ryte. Tam, kad nereikėtų sukioti laikrodžio rodyklės, Andrikienė pastūmė visą Lietuvą.

– Ne, jūs neteisus. Lietuva eina per dvi laiko juostas.

– Aš tai puikiai prisimenu.

– Esmė yra ta, kad žmonės, kuriems nepatiko laiko persukimas, ėmė ieškoti, kas Andrikienė per tipas, ir nutarė, kad ji yra užverbuota KGB, ir pasipylė į Liustracijos komisiją dokumentai.

– Tai jūs manote, kad minėtų dokumentų nepakanka?

– Tiesiog turiu juos pažiūrėti.

– O koks buvo Liustracijos komisijos išvada dėl Vytauto Landsbergio? Prokuratūra pripažino, kad Vlado Gulbino teiginys, jog jis KGB agentas, nėra šmeižtas?

– Jeigu būtų rastas bent vienas popierėlis, apie kurį kalba Gulbinas ar koks nors Kariniauskas, tai jis būtų išviešintas ant kiekvieno stulpo. Taip pat, kaip ir su tuo, kiek buvo rasta Landsbergio pilių Šveicarijoje.

– Prokuratūra ir teismas pripažino, kad Gulbinas nemelavo dėl Landsbergio?

– Nežinau aš tokių faktų, kad Gulbino žodžiai buvo tiesa. Pasakykite, kodėl tada Landsbergis nepadavė Gulbino į teismą dėl šmeižto?

– Padavė, Landsbergis parašė skundą dėl Gulbino tariamo šmeižto, prokurorai metus tyrė, ir parašė, kad jokio šmeižto Gulbino žodžiuose nėra. Jūs gal neskaitote laikraščių, kad nežinote tokių dalykų?

– Ne, neskaitau, nes dirbu savo darbą.

– Jeigu dirbate tokį darbą, tokie dalykai jums turėtų būti įdomūs.

– Man neužtenka 24 val. per parą.

– Tačiau tokio darbo rezultatų vis tiek nesimato?

– Taip, V. Landsbergis KGB agentas Nr. 1, jeigu jo nebūtų, Lietuvoje būtų puikus gyvenimas ir gerovė.

– Žinoma. Ačiū už komentarą.

•••••••

Susiję: Bendradarbiavimas su KGB Lietuvoje nėra nuodėmė