Neokomas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda rugsėjo 23 d. prikaustė pasaulio dėmesį ir pasakė istorinę kalbą pustuštėje salėje, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 80-ojoje sesijoje Niujorke.
Skirtingai nuo Brazilijos, Lenkijos, Vietnamo, Turkijos, Libano, Prancūzijos, Angolos, Čilės, Pietų Korėjos, Uzbekistano, Peru ir daugelio kitų pasaulio lyderių – G. Nausėda į visus kreipėsi ne savo valstybės valstybine kalba, o angliškai.
Daugiausia dėmesio savo perskaitytoje istorinėje kalboje valstybės lyderis skyrė Rusijos grėsmei.
G. Nausėda pabrėžė, jog „tarptautinė bendruomenė privalo veikti vieningai, kad agresija būtų sustabdyta, o Jungtinių Tautų Chartijos principai turi būti nepajudinami“.
Neokomas taip pat akcentavo būtinybę stiprinti Jungtinių Tautų veiksmingumą ir užtikrinti, kad ši organizacija atliktų esminį vaidmenį ginant taiką, tvarią plėtrą bei žmogaus teises.
„Mūsų žinia turi būti paprasta ir aiški: negalime leisti agresijai nugalėti, privalome užtikrinti JT Chartijos principų laikymąsi. Turime atliepti šiandienos geopolitinę situaciją“, - susirinkusius informavo G. Nausėda.
Pasak vyriškio, „Ukrainos sienos nėra derybų objektas, o mėginimai jas perbraižyti jėga – visiškai nepriimtini“.
„Lietuva niekada nepripažins neteisėtos Ukrainos teritorijų okupacijos ir aneksijos“, - savo kalboje atskleidė G. Nausėda.
Jis paragino tarptautinę bendruomenę toliau teikti politinę, karinę, humanitarinę ir ekonominę paramą Ukrainai, primindamas, kad Lietuva jau suteikė daugiau kaip 1 mlrd. eurų pagalbos, iš kurios pusė skirta šalies atstatymui ir ilgalaikiam atsigavimui.
„Taika niekada nebus tvari be teisingumo. Atsakomybė už karo nusikaltimus turi turėti realias pasekmes – teisines, politines ir finansines“, - kalbėjo G. Nausėda, ragindamas valstybes remti Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo bei prisijungti prie Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registro.
Lietuvos vadovas taip pat nurodė būtinybę sugrąžinti deportuotus Ukrainos vaikus ir neteisėtai sulaikytus civilius, įvardydamas tai kaip globalų prioritetą.
Savo kalboje G. Nausėda aptarė ir kitus tarptautinės darbotvarkės klausimus: padėtį Artimuosiuose Rytuose, skubios humanitarinės pagalbos būtinybę Gazoje, įstrigusį taikos procesą bei dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – konflikto sprendimo svarbą.
Politikas pabrėžė, kad „tarptautinė bendruomenė privalo toliau telktis kovoje su dezinformacija“.
„Istorinė atmintis privalo būti išsaugota, o tiesa – ginama kaip aukščiausia vertybė“, - pasakė G. Nausėda.
Sutiktas tyloje, po kalbos G. Nausėda sulaukė audringų Nausėdos Budrio bei visos Lietuvos delegacijos plojimų.
Visą istorinę G. Nausėdos kalbą galima išgirsti čia:
