Partijos „Lietuvos sąrašas“ lyderis ragina gimnazistus skaityti laisvės savanorio „Donbaso džiazą“

Oficialus Lietuvos atstovas Ukrainos kare su Rusija stengiasi, kad fronto linijoje kuo labiau plevėsuotų Lietuvos valstybinė vėliava bei Vytis. Dešinėje – naujos knygos viršelis.

Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ vadovas Darius Kuolys padėkojo oficialiam Lietuvos atstovui Ukrainos kare su Rusija, Švedijos ir Lietuvos piliečiui Jonui Ohmanui už jo naują knygą.

D. Kuolys

„Perskaičiau Jono „Donbaso džiazą“ – džiazuojančio vikingo pasakojimą apie mus, dabarties pasaulį ir laisvę. „Ant ko laikosi pasaulis?“ – kadaise klausė Icchokas Meras. Kuo jis dar gali remtis šiandien? - svarsto Jonas Ohmanas, dalindamasis asmenine laisvės savanorio patirtimi.

Jei būčiau mokytojas, siūlyčiau perskaityti gimnazistams“, - visuomeniniuose tinkluose savo įspūdžiais apie knygą pasidalino D. Kuolis.

Tai, pasak vyriškio, padaryti reikia „jau vien tam, kad suprastų 1794-aisiais pirmąsyk nuskambėjusio šūkio „Už mūsų ir jūsų laisvę“ tikrą prasmę, kad geriau pažintų Lietuvą ir pasaulį“.

Naujoji laisvės savanorio knyga jau ir oficialios Rusijos Federacijos valstybės paslapties, Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės rankose.

Ačiū, Jonai, už knygą“, - padėkojo politikas ir pasiūlė paskaityti nedidelę ištrauką iš minėtos laisvės savanorio knygos „Donbaso džiazas“.



„Netikėtai prieina rūstus karys su automatu AKM.
Įtariai nužvelgia mane ir sako:
- Klausyk, tu kalbi keistai. Ne iš Lietuvos?
Sutrinku, sakau:
- Aš iš Švedijos, bet iš Lietuvos, nors esu švedas.
Karys spokso į mane, tebelaiko atkišęs automatą.
- Nu, blet, kad kažkos išdurnėjęs litovcas gali atvažiuoti pas mus į šitą šūdą ir padėt, nu, dar galiu patikėt. Bet kažkoks švedas... Blet, kažkas čia ne taip, ką tu čia veiki?
Dabar jau pasidaro nejauku. Na, gal neužmuš, bet matau, kad reikalauja atsakymo.
Ir atsakymas ateina į galvą tarsi iš niekur:
- Aš čia - už Poltavą.
[...]
Kartą mane pakvietė į Švedijos generalinį štabą papasakoti apie padėtį Ukrainoje. Su menka, bet vis dėlto viltimi, kad pavyks įtikinti, jog reikia elgtis kiek kitaip, vykstu į Stokholmą. Sausumos pajėgų vadas priima, nuoširdžiai domisi mano įžvalgomis. [...] Norėdamas truputį pakelti nuotaiką, pasakoju apie incidentą netoli Donecko oro uosto, kur išsisukau iš keblios padėties pasakęs, kad esu Ukrainoje „už Poltavą“. Tai išgirdę žmonės Ukrainoje ir Lietuvoje visada juokdavosi ar bent plačiai šypsojosi, o Švedijos generaliniame štabe - kapų tyla. Sutrinku, po kelių sekundžių vėl prabylu, tęsiu pasakojimą, tačiau imu suprasti, kad klajodamas Rytų Ukrainoje esu peržengęs kažkokią jiems nematomą ribą, tiek asmeniškai, tiek politiškai, gal net istoriškai.
[...]
Lietuva - ne Švedija, kur galioja visiškai kitokie principai. Tenai valstybė tvirta kaip uola, o čia viskas labiau pakabinta ant paties žmogaus, priklauso nuo jo pasirinkimo.
Pokario patirtis ir [Juozo] Lukšos kelias man tapo pavyzdžiu, kaip reikia elgtis kilus pavojui.
[...]
Man lietuviai - laimėtojai prieš Sovietų Sąjungą. „Laimėjimas“ gal per švelniai pasakyta, lyginant su Ukraina ir kitais atvejais. Tai triuškinama pergalė. Pačiu laiku išėję į gatves ir nepasitraukę, žmonės išvijo tą raudoną šmėklą iš savo kiemo. [...] Archyvuose teko skaityti, kaip padėtį vertino Amerikos žvalgyba. Esą nieko iš to neišeis, rusai juos išvaikys, suims, sutramdys, todėl geriau sėdėti ir stebėti, ką pasakys Kremlius po visko, ir atsižvelgiant į tai prisitaikyti.
Beje, tokia pat žinutė buvo siunčiama kiek anksčiau ir Kijevui...
[...]
Norint gyventi Lietuvoje ar Ukrainoje, kol kas reikia mokėti naudotis ir plunksna, ir automatu. Ne vien tik plunksna, ne vien tik automatu, o abiem.
Ukraina mane ir švelniai, ir skaudžiai moko suprasti, ko verta tikėtis ir ko neverta. Ir kad jei nori ką nors rimto nuveikti gyvenime, to siekti dera labai kantriai, ilgai ir kryptingai, nepaisant nieko.
Tą patį, manau, galima pasakyti ir apie valstybę, apie jos kūrimą. [...] Valstybingumas yra long game - ilgas žaidimas, nesibaigiantis, besikeičiantis, kartais metantis iššūkius, kuriuos, jei nori išlikti, reikia priimti ir įveikti bet kuria kaina. Jei sugebėsi - laimėsi ir gyvuosi ilgai, jei ne, valstybės gali ir nelikti.
Kalbant apie geopolitiką, seniai supratau, kad Vakarai niekada nesiryš iki galo ginti išsakytų ir pasirašytų įsipareigojimų, duotų kitoms šalims. Patirtis Ukrainoje mane išmokė žiūrėti į tuos gražius įsipareigojimus kaip į tam tikras leistinas svajones - norėtųsi, kad jos pildytųsi. Svajonių irgi reikia, be jų nieko nebūtų, tačiau jos - tik kelionės dalis. Be pastangų jos nieko nereiškia.“

Ekspertai.eu primena, kad oficialus Lietuvos atstovas Ukrainos kare su Rusija Jonas Ohmanas valstybinio transliuotojo eteryje yra informavęs, kad ukrainiečiai šiame kare stengiasi žudyti pirmiausia būtent rusų tautybės žmones.