Pelkėtame miške išgyvenę pedagogai šia patirtimi pasidalins su mokiniais

Beveik savaitę įvairių Lietuvos mokyklų mokytojai gyveno iššūkių kupinomis sąlygomis. Kaip mažiau nukentėti tapus pagrobimo auka ar įkaitu? Kaip užsimaskuoti, kad išliktum nepastebėtas persekiotojo? Kaip orientuotis naktį nepažįstamoje pelkėtoje vietovėje, atpažinti valgomus augalus ir susikurti laužą, kai degtukai šlapi arba jų neturi, dar išsivirti vakarienę ir išsidžiovinti drabužius? Arba parankinėmis priemonėmis pasigaminti vandens filtrą ir pasiruošti geriamojo vandens, išfiltruojant gamtinio telkinio vandenį? O kaip iš šakų susiręsti užuovėją nakvynei? Šias gyvybiškai svarbias situacijas turėjo išspręsti vasaros kursų Lietuvos mokyklų ir progimnazijų mokytojams dalyviai, birželio 5–8 d. realioje išgyvenimo programoje Klaipėdoje, padedami Lietuvos kariuomenės instruktorių. Ir jiems pavyko!

„Niekada nepamiršiu naktinio žygio, kurio metu įgijau labai daug patirties. Visa tai būtinai perduosiu savo mokiniams.“

„Žygio metu labiausiai privertė susimąstyti, kaip ekstremali situacija gali mus veikti, paskatino įvertinti save iš naujo, pakeisti požiūrį į daugelį dalykų“ – patirtais įspūdžiais dalijosi mokytojai.

Kita patirtis, padariusi dalyviams didelį įspūdį – apsilankymas AB „Klaipėdos nafta“. Čia pedagogai susipažino su naftos terminalo „Independence“ reikšme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir Klaipėdos kaip uosto svarba Lietuvos valstybingumui. Išvykoje dalyvavę mokytojai šį apsilankymą ir susitikimą su vienu iš „Independence“ projekto vadovų įvertino kaip „nepakartojamą patirtį,“ nes apie šį projektą galėjo išgirsti iš pirmų lūpų. Projektas, dalyvių nuomone, iš tiesų formuoja Lietuvos kaip regiono lyderės įvaizdį, nes mūsų patirtis pristatoma kaip etalonas visoms ES šalims.

Klaipėdoje vykusių vasaros kursų Lietuvos mokyklų ir progimnazijų mokytojams metu pedagogai ne tik išbandė karinę ekipuotę ir kareiviškas lovas, bet ir susipažino su Lietuvos kariuomenės veikla, šauktinių gyvenimo sąlygomis, Lietuvos šaulių sąjungos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos veikla, sužinojo, kaip gali būti organizuojamas pasipriešinimas priešo okupuotoje teritorijoje.

Šią unikalią kursų programą mokytojams parengė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro specialistai drauge su Lietuvos kariuomenės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų bataliono ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos specialistais. Kursų metu įgytą patirtį mokytojai panaudojo rengdami metodines rekomendacijas kitiems kolegoms: pilietiškumo pagrindų, istorijos, geografijos, etikos, lietuvių kalbos, biologijos, technologijų ir neformaliojo ugdymo mokytojams, kurie galėtų siekti savo dalyko ugdymo tikslų, panaudodami mokinių patirtis viešint Lietuvos kariuomenės daliniuose. Rekomendacijos bus viešinamos Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje Ugdymo sodas, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje www.kam.lt skiltyje „Ugdymo įstaigoms“.

Vasaros kursai „Pilietis ir šalies gynyba“ yra nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos ,,Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“, kurią vasaros metu pedagogams siūlo Ugdymo plėtotės centras, dalis. Kursų tikslas – plėtoti dalyvių kompetencijas, padedančias ugdyti mokinių aktyvią poziciją pilietinės ir šalies gynybos srityse, pagilinant žinias ir supratimą, ugdant gebėjimus taikyti praktinėje veikloje, stiprinant šios srities svarbos taikymo ugdymo procese nuostatas. Valstybinėje švietimo 2013–2022 etų strategijoje pabrėžiama, kad visuomenė tikisi, jog mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes, aktyvius Lietuvos valstybės piliečius, išmanančius valstybės ir kaimyninių šalių istoriją bei kultūrą, norinčius siekti naujų žinių ir tobulėti, gebančius prisiimti atsakomybę už save ir valstybę. Šie lūkesčiai daug labiau negu anksčiau yra susiję su išskirtiniais reikalavimais mokytojams, dėstytojams ir dėmesiu jiems. Jų kompetencija, asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas ir noras nuolat tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės matas.

Šiuo tikslu ir buvo parengta ir akredituota nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme su pasirenkamais moduliais.

Programą sudaro vienas pagrindinis modulis „Pilietiškumo ugdymas ir nacionalinio saugumo pagrindai“ ir keturi pasirenkamieji moduliai: „Medijos ir nacionalinis saugumas: iššūkiai ir galimybės“, „Pilietis ir šalies gynyba“, „Kūno kultūra, sportas ir krašto gynyba“, „Švietimo administratorių kompetencijų tobulinimas nacionalinio saugumo ir pilietiškumo ugdymo srityse“. Programą baigusiu laikomas asmuo, kuris baigia pagrindinį ir bent vieną iš pasirenkamųjų modulių (bendra trukmė – ne mažiau kaip 30 val.). Pagrindinio ir pasirenkamųjų programos modulių dalyviai atlieka praktines ir savarankiškas užduotis, papildančias teorinę medžiagą, jas pristato, aptaria ir, esant reikalui, patobulina. Programos tikslas – plėtoti mokytojų kompetencijas, stiprinant pilietiškumo nuostatas, suteikiant žinių nacionalinio saugumo ir gynybos srityje bei gebėjimų taikyti jas moksleivių ugdymo procese.

Šaltinis: kam.lt