Pernai suskaičiavome, atrodo, 966 balionus, kirtusius Lietuvos sieną

Interviu su buvusiu Lietuvos užsienio reikalų viceministru ir buvusiu Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotoju Dariumi Jurgelevičiumi.

- Dariau, kaip šiandien laikotės?

- Gerai.

- Dariau, Jūs esate buvęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras ir buvęs Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas. Be to, esate tarptautinės teisės teisininkas ir diplomatas. Kuriais metais pradėjote dirbti Užsienio reikalų ministerijoje?

- Dirbti Užsienio reikalų ministerijoje pradėjau pačioje nepriklausomybės pradžioje. Tai buvo 1990 m. balandis. Buvau Vilniaus universiteto studentas, o mano profesorius buvo pakviestas ką tik įkurtame nepriklausomame Užsienio reikalų ministerijos aparate pradėti teisinę tarnybą. Kadangi mane domino tarptautinė sritis, tai tapo savotišku raktu gauti tokį kvietimą prisijungti prie ministerijos nuo pačios, pačios pradžios.

- Kodėl rusai taip domisi Kaliningrado sritimi, ir kokios buvo Lietuvos ir Rusijos santykių per Kaliningradą ištakos?

- Pažiūrėkite į žemėlapį. Tos srities padėtis labai įdomi, nes Kaliningradas ribojasi su Lenkija ir Lietuva. Jis turi priėjimą prie Baltijos jūros. Taigi, žinote, mums tai tarsi silpnoji vieta.

- Taigi Jūs manote, kad rusai galėtų pasinaudoti Kaliningrado anklavu kaip pretekstu pradėti platesnį konfliktą su NATO? Ar tikrai tai galėtų prasidėti ten?

- Jei pažiūrėtumėte į galimų „trigerių“ ar galimos konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos sąrašą, manau, Kaliningradas yra tarp trijų pagrindinių galimų scenarijų. Tai labai tikėtina, nes, žinote, reikia rasti casus belli – kaip pateisinti karinę agresiją ar karinį puolimą. Taigi, tai, turiu omenyje, jei būčiau jų vietoje, manau, tai būtų vienas realistiškiausių pagrindų karinei eskalacijai.

- Rusijos Federalinė saugumo tarnyba – FSB, kuri yra pagrindinė žvalgybos tarnyba ir tyrimų institucija Rusijos Federacijoje, – dažnai siejama su tuo, kad ji labai glaudžiai susijusi su nusikalstamomis organizacijomis ir kad jos veikia tarptautiniu mastu. Ką manote? Kiek tai yra veiksnys tame, kas šiandien vyksta Rusijoje? Kad Vladimiras Putinas de facto yra didžiausios pasaulyje mafijos – Rusijos žvalgybos tarnybos – vadovas?

- Žinote, aš tikrai nenoriu spekuliuoti, ar jis yra Rusijos mafijos vadovas. Jis yra valstybės, kuri yra agresorė ir žudo nekaltus žmones, vadovas. Ir jis, teisine prasme, yra karo nusikaltėlis. Klausimas – kada jis stos prieš teisingumą.

O dėl Jūsų klausimo, ar FSB susijusi su nusikalstamomis organizacijomis: manau, apie tai jau yra paskelbta daug straipsnių ir net knygų – apie tai, kaip šios dvi struktūros yra tarpusavyje susijusios. Nes FSB kartais naudoja tas nusikalstamas organizacijas nešvariam darbui atlikti ir kaip „purvinas rankas“ (purvinam darbui). O jei jos būtų kaip nors demaskuotos ar paaiškėtų, kad jos… jie sakytų: „Klausykite, juk tai nusikalstamas pasaulis – mes su tuo išvis nesusiję.“ Tačiau realybėje šios dvi struktūros yra labai glaudžiai susijusios.

- Pastaruoju metu Lietuvoje per šalį buvo perskridę nemažai balionų, kuriuos naudojo cigarečių kontrabandininkai. Ar manote, kad tai tiesiog atsitiktiniai nusikaltėliai iš Baltarusijos, ar lietuviai, užsiimantys nusikalstama veikla?

Ir viena, ir kita. Klausimas, kurį aš visada sau užduodu, yra toks: ar tie siuntėjai – turiu omenyje, tie, kurie yra kitoje sienos pusėje, tie baltarusiai – nėra irgi tos sistemos dalis, kuri yra susijusi su teisėsauga arba, Baltarusijos atveju, su KGB. Nes paleisti balionus – kaip paskutinį kartą, kai jų buvo 20 – ir kad jie nebūtų, žinote, pastebėti… Na, mes neturėtume būti naivūs. Manau, tai yra savotiškas hibridinis karas ir hibridinis testas mums: kaip mes reaguosime, kokias atsako priemones turime savo rankose.

Pernai suskaičiavome, atrodo, 966 balionus, kirtusius Lietuvos sieną. Įsivaizduokite. Tačiau tas incidentas, įvykęs prieš dvi savaites, buvo išskirtinis ta prasme, kad niekada neturėjome situacijos, kai vienu metu tuo pačiu metu skristų 20 balionų. Ir tai kėlė grėsmę mūsų civilinei aviacijai. Vilniaus tarptautinis oro uostas buvo uždarytas šešioms valandoms. Neregėtas įvykis. Tai buvo nelaimingas atsitikimas. Neregėtas nelaimingas atsitikimas.

Taigi, kai klausiat apie tuos balionus, manau, jie tikrina mūsų gebėjimą reaguoti. Ir jei mes taip ir liksime – tiesiog, žinote, siųsime jiems notas ir sakysime: „Klausykite, daugiau taip nedarykite. Prašom, susilaikykite nuo tokių veiksmų“, – tai rodo mūsų silpnumą.

- Ar Jums atrodo, kad realiai įmanoma, jog Rusija bandytų pradėti tikrą karą su NATO?

- Jei mes taip elgsimės, jei 90 % laiko ir toliau praleisime kalbėdami ir nieko nedarydami, manau, jie prieis išvadą, kad Europa – kitaip tariant, NATO – yra absoliučiai nepasirengusi ir neparengta karinei konfrontacijai. Ir tuomet jam tai tikrai gali suteikti tokį jausmą: „Gerai, kodėl nepabandžius?“ Jis turi būti tokioje padėtyje, kad galvotų ne du, o tris kartus, ar verta apskritai bandyti ką nors daryti prieš NATO šalį. Nes tada jis bus absoliučiai nubaustas. Mes atsakysime. Šiame etape aš nežinau, ar mes tam pasiruošę.

Pažiūrėkite į tuos du Rusijos karinius lėktuvus, įskridusius į Estijos teritoriją. Prireikė nemažai laiko, kol kariškiai – oro policija – sureagavo ir pakilo jų vytis. Taigi jie tai testavo. Jie testuoja su dronais, jie testuoja su balionais. Mūsų atsakas yra absoliučiai neadekvatus. Iki šiol jie vis dar jaučia, kad mes esame silpni. Ir yra labai mažai realių veiksmų vietoje, kurie galėtų įrodyti, kad mes ruošiamės konfrontuoti ir ruošiamės atsakyti.

- Ačiū, kad šiandien skyrėte laiko.

- Ačiū, kad pakvietėte.