Politologas V. Dumbliauskas: prezidentė siekia valdančiųjų partijų rinkėjų balsų

Seimas atmetė prezidentės veto dėl Prokuratūros įstatymo pakeitimo, kuriuo parlamentarai galės siūlyti šalies vadovei atleisti generalinį prokurorą. Įstatymo pataisa įsigaliojo: už balsavo 87 Seimo nariai. Dalia Grybauskaitė šį įstatymą pavadino prieštaraujančiu Konstitucijai ir kreipėsi į Konstitucinį teismą, jog šis išaiškintų, ar pažeidė Seimas pagrindinį šalies įstatymą, ar ne.

Prieš tai šalies vadovė netikėtai pagyrė Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbą metinių proga, ankstesni ministrai dažniausiai išgirsdavo kritiką iš šalies vadovės lūpų. Kodėl įvyko toks pasikeitimas? Apie prezidentės, Seimo ir Vyriausybės politines kovas kalbamės su politologu Vytautu Dumbliausku.

– Seimas atmetė prezidentės veto dėl generalinio prokuroro. Kaip tai galima vertinti? Kas dabar bus?

– Nereikėtų labai nustebti, nes generalinio prokuroro skyrimas per visą mūsų atkurtos valstybės istoriją labai keitėsi. Aš atsimenu laikus, kai jį paskirdavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, paskui prezidentas, o buvo ir taip, kad kai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai tapo valdančiąja dauguma, atėmė teisę iš prezidento Algirdo Brazausko skirti ir atleisti generalinį prokurorą. Vėliau lyg Valdas Adamkus, tapęs prezidentu, šią teisę susigrąžino. Tai žinant, kokia košė verda aplink generalinio prokuroro postą, dabartinis atvejis nėra kažkuo ypatingas. Kova vyksta toliau. Matyt, šis postas politikams yra labai svarbus.

Jeigu prezidentas įstatymą vetuoja, o Seimas jį (veto) atmeta, tada prezidentas, aišku, to įstatymo jau nepasirašys, tačiau jį pasirašys Seimo pirmininkas ir įstatymas įsigalios. Taip bus šiuo atveju, tai yra pusiausvyra tarp valdžių.      

– Ar tai pirmas kartas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai tarp prezidento ir Seimo vyksta tokia atkakli kova?

– Oi, ne. 1996 m. rudenį, kai minėtoji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija laimėjo rinkimus į Seimą, suformavo daugumą (turėjo 70 vietų), nuo to laiko iki savo kadencijos pabaigos prezidentas A. Brazauskas vetavo 22 įstatymus, iš kurių 20 Seimas atmetė. Lyginant su tuo laikotarpiu, dabar yra vaikų žaidimai. Prezidentas buvo pastatytas į kampą, izoliuotas, jo niekas nepaisė. Jeigu Seimo dauguma yra drausminga ir stipri, ji prezidentą gali labai stipriai nuleisti ant žemės, jo realios galios labai sumažėja. Visose politinėse sistemose, kur prezidentai renkami visuotiniuose rinkimuose, yra priklausomybė tarp parlamento daugumos ir prezidento galių. Kuo dauguma silpnesnė, tuo prezidentas galingesnis, ir atvirkščiai.

Dabar aš čia nieko ypatingo nematau, to ir tikėjausi, dar prieš metus sakiau, jog ši valdančioji dauguma bus drąsesnė su prezidente ir tam tikru būdu konfliktuos, nes santykiai nėra tokie geri kaip praeito Seimo. Jeigu neklystu, per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją nei vienas generalinis prokuroras neišbuvo visos kadencijos.

– Prezidentė sako, jog Seimo priimta Prokuratūros įstatymo pataisa prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra šiuo atveju, negi parlamentarai nepaiso pagrindinio šalies įstatymo?

 – Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tai reikia laukti jo išaiškinimo. Jeigu bus taip, kad prieštarauja, tada Seimas kažką turės daryti, keisti įstatymą, o dabar jis kol kas yra priimtas. Aš suprantu, kad toliau vyksta tam tikras žaidimas, politinė kova, ir prezidentė panaudoja dar vieną priemonę – Konstitucinį teismą. Tai čia yra normali praktika, nes buvo daug kartų, kai su Seimu kilo ginčai. Prezidentė gali laimėti, jei sulauks teigiamo teismo nuosprendžio.

– Opozicija teigia, kad Prokuratūros įstatymo pataisa paverstų Generalinę prokuratūrą marionete, pavaldžia Seimo daugumai, esą labiausiai tuo suinteresuotos Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“. Ką apie tai manote?

Dar reikėtų pamąstyti, ar padarys marionete. Šiaip pagalvojus, juk nesunku valdančiajai daugumai nubalsuoti, kad prokuroro metinė veiklos ataskaita jų netenkina ir automatiškai prokuroras būna pakeistas. Tai šia prasme prokuroras neapsaugotas. Anksčiau jo kadencija būdavo 7 metai (iki 2010 m., dabar 5) pasikeitus Seimo daugumai visada prasidėdavo „šokis aplink generalinį prokurorą“. Pavojaus yra, bet galvoju, kad kažkaip vis tiek valstybės tarnautojas turėtų būti apsaugotas nuo parlamento vidaus kovų, nes kai politikai per daug gali nulemti karjerą, tai irgi nėra gerai. Valstybės tarnyba tada tampa politizuota. Aišku, politikai visada bando politizuoti ir kištis į (bent jau aukštų) valstybės tarnautojų skyrimą, tokie žaidimai vyksta visame pasaulyje.

Šiame opozicijos pasakyme yra tiesos, tačiau tvirto atsakymo į šį klausimą kol kas neturiu.   

– Prezidentė pagyrė premjero Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetą, kas anksčiau nebuvo labai įprasta. Kodėl įvyko toks pasikeitimas?

Aš manau todėl, kad premjeras A. Butkevičius laiku, prieš pat Vyriausybės metinių minėjimą, pasakė, jog nekandidatuos artėjančiuose prezidento rinkimuose. Jeigu nebūtų taip pasakęs, tai ar įsivaizduojate prezidentę giriant savo būsimą varžovą? Aš manau, kad tonas būtų buvęs kitas.

– Ar atsisakymas dalyvauti prezidento rinkimuose yra vienintelė priežastis?

– Tai būtų pirmoji priežastis, kodėl vertinimas Vyriausybės darbo buvo toks draugiškas. O antroji – tai būtų savotiškas kreipimasis į socialdemokratų, darbiečių ir tvarkiečių elektoratą, kad gautų kuo daugiau balsų, nes, kai tos partijos, kurias žmonės išrinko ir kurių atstovai yra Vyriausybėje vertinami teigiamai, tai ir prezidentė atrodo teigiamai. Čia jau įsijungia rinkiminiai dalykai.  

– Ar įmanomas toks variantas, kad, tarkime, socialdemokratai gauna kažkokių pažadų iš prezidentės, už tai jie nepalaiko Generalinės prokuratūros įstatymo pakeitimo, o tuo pačiu metu ir  Darbo partijos, kuriai prezidentė yra išsakiusi nemažai kritikos.

– Ne, tai veto jau atmestas daugiau nei pusės Seimo narių balsais. Ne vien valdančioji dauguma balsavo, man atrodo ir „Drąsos kelias“ buvo suinteresuotas šiuo įstatymo pakeitimu.

O dėl Darbo partijos, tai jeigu jų nepalaikytų socialdemokratai, darbiečiai gali atsilygint tuo pačiu. Manau, tarp šių partijų yra daromi tam tikri sandėriai, vyksta balsų mainai: „jūs už mūsų įstatymą, mes už jūsų“. Taip būna visuose parlamentuose.

– Bet ar matomi kažkokie švelnesni santykiai tarp prezidentės ir socialdemokratų?

– Tai tas sušvelnėjimas tik toks, kad D. Grybauskaitė pamatė, jog neliko jos pagrindinio konkurento, nes visi kiti jai grėsmės nekelia. O antras sušvelnėjimas, kaip ir minėjau, orientacija į elektoratą, nei jeigu ji kritikuos šią vyriausybę, tai tie, kurie balsavo už minėtąsias valdančiąsias partijas, gali supykti. Mes pernai rudenį matėme, kai D. Grybauskaitės reitingai buvo nukritę, vien dėl to, jog nepraleido Darbo partijos deleguojamų į postus ministrių (Loretos Graužinienės,  Virginijos Baltraitienės) ir kelių ministrų. Tai dabar ji to daryti negali, nes tai gali reitinguoti prezidento postą, čia menki juokai. Aš manau, kad ji rimtai žiūri į rinkimus, nes nori šiam poste dirbti ir antrą kadenciją.

– Buvo pasirodę tokių gandų, kad prezidentė galėtų tapti Jungtinių Tautų vadove ar Europos Komisijos pirmininke?

– Tai šios kalbos tik kalbom ir išlieka, nes iš jos veiksmų galima spręst, jog ji ruošiasi dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose.