R. Paksas: naujai kuriamas pilietinis judėjimas turėtų būti kaip skliautas virš visų politinių įvykių Lietuvoje

- Atrodo, birželio 29 – oji nuo šiol jums ypatinga diena – įsteigtas Rolando Pakso pilietinis judėjimas „Šaukiu aš Tautą“. Pasirašydamas asociacijos steigimo dokumentus pasakėte, jog jums tai bene svarbiausias parašas per pastaruosius 20 metų politikoje. Pakomentuokite, prašau, kuo ypatingas šis momentas, ką turėjote omeny taip sakydamas?..

- Pasirašant šį svarbų dokumentą mane persmelkė pakili nuojauta, ne paprasta, buitine, o kur kas gilesne, asmeninės atsakomybės prasme, nes šiandien tokia pritvinkusi, įtempta politinė situacija mūsų valstybėje, tiek čia visko prisikaupė per tuos kelis dešimtmečius, kad jau nebepadės jokie užkalbėjimai, glostymai, nei valerijono lašai ar raminančios piliulės. Matyt, jog yra būtinas visuomenės įsikišimas, ženkli pilietinė intervencija, kad tas pūlinys, ne vienerius metus kaupęsis Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, pagaliau imtų ir pratrūktų, kad Lietuvos kūnas ir dvasia, mūsų valstybė ir Tauta atsikvėptų, pradėtų kilti iš smegduobės. Būtent tai aš ir turėjau omenyje, pasirašydamas pilietinio judėjimo (asociacijos) „Šaukiu aš Tautą“ steigimo dokumentus.

Šio momento svarbą galėčiau palyginti su man gerai žinoma sritimi - akrobatiniu skraidymu, aukšto meistriškumo pilotažu. Žiūrovai pakelia akis į dangų ir mato: sportinio lėktuvo skrydis puikiai sustyguotas, kampai, sukimai, greičiai, viskas labai gražu, tobula, net nėra prie ko prikibti. Bet štai su savo lėktuvu į padangę pakyla kitas pilotas, atrodytų, daro lygiai tą patį, tie patys kampai, sukimai, greičiai, bet apie jį norisi pasakyti – „Tai genialu“. Tokiais atvejais mes, akrobatinio skraidymo pilotai, sakome: „Skridimas kaip muzika, skamba danguj kaip poezija ar simfonija...“. Patyrusiems lakūnams iškart matosi, kurio piloto skrydis „skamba“, yra dviem galvom aukštesnis. Paprastas žmogus, žiūrėdamas į tą patį kelių lakūnų piešinį padangėje, galbūt ir neatskirs, kuris ten „skamba“, o kuris „neskamba“.

Taip ir šiandien, pasirašydamas asociacijos „Šaukiu aš Tautą“ steigimo dokumentą, visu savo vidumi pajutau, kad „skamba“, nes to išties reikia mūsų valstybei. Labai norėčiau, kad naujasis mūsų kūrinys ilgainiui imtų skambėti pačia aukščiausia gaida ir pasitarnautų Lietuvos žmonėms. Todėl ir pasakiau, kad nuo 1997 metų, kai aš esu politikoje, pirmasis buvo Vilniaus mero parašas, po to teko pasirašyti einant premjero, Seimo nario, Lietuvos Prezidento pareigas, bet šis man, kaip Lietuvos piliečiui, ko gero pats svarbiausias. Žinoma, nekalbant apie vedybinį parašą, ten jau atskira parapija!..

Kaip žinote, pastaruoju metu Lietuvoje išryškėjo dvi tarpusavyje konfrontuojančios politikų pusės. Vienoje pusėje yra globaliam liberalizmui, federalizmui pritariantys veikėjai, vadinamasis isteblišmentas norėtų, kad mūsų valstybės nebeliktų, Lietuvai įsiliejus į Europos Sąjungos Valstijas, o kitoje pusėje yra tie, kurie pasisako už nacionalinę valstybę, tautos kultūrą, šimtmečiais puoselėtas tradicijas, papročius. Pastarieji siekia, kad Lietuvos balsas būtų girdimas ir gerbiamas Europos Sąjungos institucijose, sprendžiant mūsų valstybei aktualius klausimus, o nebūtų vien tik pritariamasis balsas. Būtent šiam tikslui telkiamas ir naujai kuriamas pilietinis judėjimas „Šaukiu aš Tautą“, kuris turėtų būti orientuotas į vertikalę, apimti rinkimų apylinkes, turėti savo atstovybes, filialus kiekvienoje apylinkėje, kurių Lietuvoje yra apie du tūkstančiai. Mes stebėsime kandidatus šalyje vykstančiuose savivaldybių tarybų, Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, o taip pat kandidatus į Europos Parlamentą. Naujai steigiama asociacija „Šaukiu aš Tautą“ turėtų tapti tokia pilietine, bendruomenine jėga, kelianti Tautos kūrybines galias bei stiprinanti visuomenės nacionalinę savivertę, į kurios nuomonę Lietuvos žmonės norėtų įsiklausyti.

- Interviu LL esate teigęs, jog už kokių pusantrų – dviejų metų visuomeninis - pilietinis judėjimas „Šaukiu aš Tautą“ turėtų tapti politinius įvykius lemiančia jėga Lietuvoje. Kiek detaliau paaiškinkite, kaip jūs visa tai įsivaizduojate?

- Atsakant į šį klausimą, manau, reikėtų pažvelgti į situaciją kiek subtiliau, kitu kampu, kadangi tiesmukiškai kalbant apie politinę įtaką gali atsirasti tam tikra priešprieša, kuri šiame etape tikrai niekam nereikalinga.

Būnant Europos Parlamento nariu didžiąją laiko dalį man tenka skirti parlamentinei veiklai. Jeigu mes politikuojame, kalbame apie politinius tikslus, tada reikėtų kurti politinę partiją. Na, o kalbant apie pilietinį judėjimą „Šaukiu aš Tautą“, manau, kur kas teisingiau būtų laikytis kitokio požiūrio, nes tai yra Tautos bendrumo, pilietinio aktyvumo, valstybinio bendruomeniškumo SAMBŪRIS, kuris telkia pilietiškai aktyvius, gabius, neabejingus savo šalies ateičiai žmones - dorai ir sąžiningai veiklai, apmąstant pamatinius, kertinius mūsų valstybės klausimus bei iškeliant opiausias problemas.

Manau, jog kuriant asociaciją „Šaukiu aš Tautą“ pirmiausiai reikėtų akcentuoti pilietinės visuomenės telkimosi ir VIENYBĖS svarbą, aktyvizuoti Tautos suvereno galias, kelti į dienos šviesą pirmojo Sąjūdžio neįgyvendintus tikslus, kuriant teisinę, demokratišką, nacionalinę valstybę. Juk tokie dalykai neabejingiems Lietuvai tautiečiams yra savaime suprantami, net ir tada, kai pasąmonėje visa tai siejama su politika.

Asociacijos misija – skatinti atsakingos pilietinės veiklos praktiką, kaip esminę prielaidą tikrai nepriklausomos, demokratiniais pagrindais sutvarkytos, socialiai jautrios ir solidarios, teisingumu bei žmogiškumu grindžiamos valstybės kūrimui. Šiam tikslui būtina telkti patriotišką nacionalinę bendruomenę, kuri įkūnytų Tautos pasiryžimą ginti laisvę ir nepriklausomybę, ugdytų atsakomybę už savo tapatumą ir valstybingumo tęstinumą.

- Kaip žinote, apie Sąjūdžio idealus, vertybes ir tikslus, kurie iki šiol neįgyvendinti Lietuvoje, kalba ir kitos visuomeninės organizacijos, tarkim, „Vilniaus forumas“, „Kauno forumas“, o taip pat, švenčiant Sąjūdžio trisdešimtmetį, įkurtas „Tautos forumas“. Tad ar nemanote, jog šių organizacijų veikla paprasčiausiai dubliuosis su naujai įsteigta asociacija - pilietiniu judėjimu „Šaukiu aš Tautą“, skaidys visuomenę, o gal netgi konkuruos tarpusavyje, jeigu tos, pasak jūsų, „balutės garo nuleidimui“ nesubėgs į vieną galingą upę?

- Galėčiau pakartoti tai, ką jau esu anksčiau sakęs: pati geriausia idėja ar vizija be darbo, be praktinių veiksmų yra niekas, lygiai kaip ir darbas be vizijos yra niekam vertas!.. Tad jeigu „Vilniaus forumas“, kuris egzistuoja ne vienerius metus ir deklaruoja, jog reikia įgyvendinti Sąjūdžio uždavinius, aiškina žmonėms, kad Tauta nesukūrė savo valstybės, o Sąjūdžio vadovybė nuvylė daugumos tautiečių interesus bei lūkesčius, sugarmėjusi į valdžią ir išsidalinusi postus, tai prie visų šių teisingų pastebėjimų aš pasigendu vienintelio dalyko - konkretaus darbo, veiksmo, nes organizacine, praktine prasme niekas taip ir nepajudėjo. Yra puikios idėjos, gražios ir teisingos kalbos, galimai atspindinčios ne tik mano, bet ir daugumos tautiečių teisėtus lūkesčius. Betgi šiuo atveju, kaip man atrodo, bene svarbiausia, kad patrauklios ir teisingos idėjos būtų ne tik skelbiamos, o praktiškai įgyvendinamos.

Labai tikiuosi, jog naujai steigiamas pilietinis judėjimas „Šaukiu aš Tautą“ išsiskirs iš kitų visuomeninių judėjimų idėjų įgyvendinimu. Gerai, kai žmonėms pasakoma, kas yra gerai, kas blogai, kai paaiškinama, ką ir kaip reikėtų daryti, tačiau ypač svarbu praktiškai įgyvendinti šias puikias idėjas, nuosekliai veikiant, organizacine prasme kažką konkretaus darant. To aš labiausiai pasigendu prieš keletą metų įsteigtų visuomeninių organizacijų veikloje. Būtų labai gerai, jeigu pastaruoju metu pastebimos pilietinės iniciatyvos Lietuvoje, siekiant panašių tikslų, taptų tarytum susisiekiantys indai, jei būtų pagaliau suprasta, kad mums būtina VIENYTIS. Tada valio, visi keliai atviri, tiltai nuleisti, tereikia geros valios ir nusiteikimo vienytis, o ne skaldytis!..

- Kokie numatomi pirmieji konkretūs žingsniai, pasirašius asociacijos „Šaukiu aš Tautą“ steigimo sutartį?

- Bet kokiu atveju, organizacine prasme, mums reikėtų pasiekti žmones visoje Lietuvoje. Dabar turime baigti ruošti programinius dokumentus, identifikuoti artimiausius ir tolimesnius uždavinius, išskirti socialines sritis, apibrėžti pilietinės veiklos siekius ir suskirstyti juos laike. Visa tai man puikiai suprantama ir jau ne kartą daryta. Pavyzdžiui, jeigu paimtume tuos dvidešimt metų politinės sumaišties laikotarpį, siejamą su „Williams“ atėjimu – neatėjimu, pritaikius dabartinį mano žinojimą ir patirtį, ką ir kaip reikia daryti, viskas man būtų labai aišku, nesunkiai išvengtume klaidžiojimo, pusmetį trukusios politinės sumaišties. Įgavus tokią valstybinio darbo patirtį, savaime suprantama, jog ir pilietinė veikla tampa kur kas labiau efektyvi, racionali, kryptinga.

- Jūsų nuomone, ar naujasis pilietinis judėjimas „Šaukiu aš Tautą“ pasieks reikiamą kondiciją, sutvirtės, kad galėtų dalyvauti jau kitąmet įvyksiančių Lietuvos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanijose bei remti kandidatus?

- Čia aš turėčiau pastebėti, kad mes šiek tiek skirtingai įsivaizduojame asociacijos uždavinius. Mano nuomone, naujai kuriamas pilietinis judėjimas „Šaukiu aš Tautą“ turėtų būti kaip skliautas virš visų politinių įvykių Lietuvoje. Be abejo, jis turėtų apimti ir pas mus vykstančius rinkimus, tačiau pagrindinė jo funkcija – neleisti rinkimų dalyviams išklysti iš kelio, kurį nubrėžia skliautas. Labai norėčiau, kad judėjimas „Šaukiu aš Tautą“ išvengtų sąsajų ir nekartotų Sąjūdžio padarytos istorinės klaidos, kai dauguma žinomų Sąjūdžio veikėjų po rinkimų pateko į Seimą, susipjovė, susiskaldė tarpusavyje, išsiskirstė į partijas, užėmė atsakingus postus valstybėje, o iš paties Sąjūdžio teliko tik simboliška atributika bei iškaba. Jeigu ir pilietinio judėjimo „Šaukiu aš Tautą“ atveju pasikartotų būtent toks scenarijus, tai geriau būtų nekurti šios organizacijos. Todėl ir pasakiau, kaip aš įsivaizduoju, kad mūsų kuriamas pilietinis judėjimas turėtų atlikti visaapimančio skliauto funkciją.

- Ankstesniame interviu LL teigėte, jog partija „Tvarka ir teisingumas“ (kaip ir kitos politinės partijos) galėtų būti vienas iš stulpų pilietiniam judėjimui „Šaukiu aš Tautą“. Tačiau kažin ar pastarojo meto sumaištis bei intrigos „tvarkiečių“ stovykloje nepakenks bendram darbui? Nebent kilusios partinės problemos kažkaip tai išsispręstų iki partijos TT kongreso šį rudenį? Juolab, kad partijos tarybos nariai jau kreipėsi į jus su atitinkamu prašymu?..

- Ne tik mano įkurta partija „Tvarka ir teisingumas“, bet ir kitos politinės partijos, visuomeninės bendruomenės, judėjimai bei asociacijos, kurių tikslai yra panašūs, turėtų telktis bendram darbui Lietuvos labui. Esu ne kartą sakęs, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ galėtų būti kaip vienas iš atraminių stulpų pilietinio judėjimo „Šaukiu aš Tautą“. Aš įsitikinęs, kad taip ir bus.

Na, o dėl partijos viduje pastebimo sumaišties etapo, kilusio dėl vienokių ar kitokių priežasčių, manau, pirmiausia pačiai partijos vadovybei reikėtų išspręsti kilusias problemas. Nenorėdamas per daug gilintis į prasidėjusias vidaus partines intrigas, aš manau ir tikiuosi, kad iki partijos TT kongreso šios problemos turėtų būti išspręstos. Šiame etape partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bene svarbiausias uždavinys - suvienyti partiją.

Juk visai nelogiška, kad eilę metų egzistuojanti parlamentinė partija „Tvarka ir teisingumas“, turinti savo skyrius visoje Lietuvoje, dėl vidinių problemų staiga ima byrėti, kai daugiau nei pusė partijos tarybos narių išreiškia nepasitikėjimą pirmininku. Matyt, yra padarytos klaidos, kurias būtina ištaisyti. Todėl dabartinis partijos pirmininkas, įvertinęs padarytas klaidas, turėtų pabandyt suvienyti partiją, partijos taryboje surengęs viešą diskusiją esamų problemų aptarimui. Bet jeigu niekaip nepavyks to padaryti – suvienyti „tvarkiečius“ bendram darbui, tokiu atveju partijos pirmininkas R. Žemaitaitis paprasčiausiai turėtų pasitraukti. Trečio kelio čia nėra.

Negali būti taip, kad du trečdaliai tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą partijos pirmininku ir į tai niekaip nereaguojama!.. Tai kokie tada apskritai gali būti rinkimai? Apie ką mes kalbame?.. Juk visiškai akivaizdu, jog gudraujant ar bandant užspausti kilusias vidaus problemas partija eina į susinaikinimą. Betgi už tai, visų pirma, yra atsakinga partijos vadovybė. Tokia mano pozicija šiuo klausimu. Aš pats padarysiu viską, kad būtų galima susėsti drauge ir kalbėtis, tartis, ieškoti kelių, kaip suvienyti parlamentinę partiją „Tvarka ir teisingumas“.

- Tikėtina, kad jūsų įvardintos vidaus partinės problemos turėtų išsispręsti partijos „Tvarka ir teisingumas“ eilinio arba neeilinio kongreso metu jau šį rudenį?

- Eilinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongresas turėtų įvykti š. m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, o neeilinis gal mėnesiu anksčiau (nežinau, ar tai reikalinga). Vis tiktai, mano nuomone, kongresas nieko neišsprendžia, o tik konstatuoja esamą situaciją partijoje. Jeigu kritiška situacija išsispręs arba neišsispręs iki kongreso, tai ir bus patvirtinta partijos kongrese. Juk tikrą problemos sprendimą būtina rasti žmonių širdyse ir protuose, o ne rankų pakėlime kongreso metu. Bet jeigu kongresas tik dar labiau supriešins „tvarkiečius“, tai išnyks šita partija kaip dūmas, kaip jau išnyko dauguma kitų politinių partijų Lietuvoje.

- Bet kadangi eilinio TT kongreso bus renkamas partijos pirmininkas, tai galimas ir toks atvejis, kad ne tik R. Žemaitaitis kels savo kandidatūrą, bet atsiras ir kiti kandidatai. Ar sutiktumėte dalyvauti partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko rinkimuose, jeigu dauguma tarybos narių kreiptųsi į jus su tokiu prašymu?

- Kai bus surengtas mūsų partijos kongresas, lapkričio ar gruodžio mėnesį, tada ir žiūrėsim. Iki to laiko tikiuosi sulaukti aktyvių R. Žemaitaičio veiksmų, vienijant partiją ir „gesinant gaisrą“.

Galiu pakartoti, ką jau esu sakęs: dabartinis partijos pirmininkas R. Žemaitaitis turi arba suvienyti partiją, arba pasitraukti iš pirmininko posto. Aš nuo savęs padarysiu viską, kad keliančios sumaištį jėgos būtų apjungtos, suvienytos. Bet kuriuo atveju, pasiektas galutinis rezultatas bus aiškus vėlų rudenį, prieš pat partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongresą.

- Bet ar nemanote, jog būtų kur kas demokratiškiau, jeigu „tvarkiečiai“ turėtų galimybę pasirinkti, už ką jiems balsuoti, už dabartinį partijos pirmininką Remigijų Žemaitaitį ar už šios partijos įkūrėją, Europos Parlamento narį, Prezidentą Rolandą Paksą?

- Manau, jog esate įveltas į partines diskusijas, kurios vyksta pastaruoju metu. Tačiau mes dabar kalbame apie SKLIAUTĄ, kuris turėtų būti virš politinių procesų, dabar vykstančių mūsų valstybėje, geopolitikoje, o jūs savo keliamais klausimais vis grįžtate į vienos partijos vidaus problemas, kas kokią partijos pirmininko kandidatūrą iškels, kas ką palaikys ar nepalaikys. Jei nebus R. Žemaitaičio, tai atsiras kitas pirmininkas, antras, trečias. Ir net jeigu visai išnyktų šita partija, reiškia - taip lemta. Aišku, būtų labai gaila, jeigu mano įkurtoje partijoje neatsirastų vienijančių jėgų.

Dar kartą sakau, kongresas tiktai fiksuoja esamą situaciją partijoje. Jeigu jinai yra prasta, tai bus užfiksuota partijos kongrese. Tada bus renkamas naujas pirmininkas. Nežymi dalis žmonių, galimai, pasitrauks iš partijos, nesutiks su kongreso sprendimu. Ir ta atskilusi nuo partijos dalelytė, manau, išnyks jau po pirmųjų rinkimų Lietuvoje.

Viskam savas laikas, tad neskubinkime įvykių. Juolab, kad šiuo metu mane jaudina kur kas svarbesni dalykai, turėsiantys įtakos tolimesnei valstybingumo raidai. Man rūpi, kad Lietuvos apniūkusioje politikos padangėje atsirastų naujas pilietinis judėjimas, atliekantis pamatinę - skliauto funkciją.

- Žodžiu, gan tikėtina, jog sėkmės atveju dauguma „tvarkiečių“, palaikančių Prezidentą Rolandą Paksą, parems ir jo įkurtą pilietinį judėjimą „Šaukiu aš Tautą“. Tad šiuo atveju galima simbiozė, kai politinė partija tampa vienu iš stulpų pilietiniam judėjimui. Belieka palinkėti stiprybės ir sėkmės, kad ši jūsų vizija įgautų konkretų pavidalą artimiausiu metu. Dėkoju už pokalbį.