S. Drėlingo veikoje – visi genocido nusikaltimo sudėties požymiai

Balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos istorijai jautrią kasacinę bylą dėl partizanų genocido, konstatavo, kad Adolfo Ramanausko „Vanago“ sulaikyme dalyvavęs Stanislovas Drėlingas už padėjimą vykdyti genocidą yra nuteistas pagrįstai.

Plenarinė sesija, susidedanti iš septyniolikos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, konstatavo, kad  S. Drėlingas  žinojo apie sovietinės valdžios tikslą sunaikinti visus pasipriešinimo okupacinei valdžiai dalyvius, suvokė, kad A. Ramanauskas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė yra Lietuvos partizanai, suprato, kad operacijos metu jie bus nužudyti arba paimti į nelaisvę, kankinami ir teisiami, kaip „tėvynės išdavikai“, nuteisti mirties bausme ar deportuoti. „S. Drėlingo veiksmai buvo neatsiejami nuo kitų operacijos dalyvių veiksmų, turint bendrą tikslą sulaikyti minėtus partizanus“, - pažymėjo Teismas.

Galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pabrėžiamas byloje nustatytas S. Drėlingo ryšis su genocidą vykdžiusią okupacine valdžia, jo veiksmų, vykdant genocidą, apimtis ir tyčios turinys. „Tai, kad kaltinime nėra nurodyti konkretūs asmenys, tiesiogiai kankinę ir sušaudę A.Ramanauską bei deportavę B.Mažeikaitę, nereiškia, kad S. Drėlingas nuteistas nepagrįstai ir neturi esminės reikšmės teisiniam nusikalstamos veikos vertinimui. S. Drėlingo veikoje yra visi būtinieji genocido sudėties požymiai“, - konstatavo LAT.

Kasacinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pasipriešinimo okupacijai dalyviai – Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai – buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis.  Ji turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę. „Tai atitinka saugomos grupės dalies pagal Konvenciją prieš genocidą požymius ir šios grupės asmenų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal Lietuvos įstatymus vertinami kaip genocidas“, - šiandien priimtoje nutartyje paskelbė Teismas.

1956 metais, S. Drėlingo veikos padarymo metu, genocidas buvo pripažįstamas pagal tarptautinę teisę. Nusikaltimo padarymo metu kasatorius jau turėjo kelerių metų patirtį sovietinėse jėgos struktūrose, tad jam buvo žinomi represinio pobūdžio veiksmai prieš Lietuvos partizanus, taip pat  tikslas – fiziškai  sunaikinti  nacionalinio ginkluoto pasipriešinimo dalyvius.  Dirbdamas LSSR saugumo struktūrose jis iš esmės padėjo įgyvendinti okupacinės valdžios  vykdomą politiką prieš Lietuvos gyventojus. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,  genocidą draudžiantys ir baudžiamąją atsakomybę už tai numatantys tarptautinės teisės aktai S. Drėlingui buvo žinomi, o Lietuvos partizanų kaip reikšmingos dalies lietuvių tautos - saugomos nacionalinės, etninės grupės – naikinimo vertinimas kaip genocido jam turėjo būti pakankamai numatomas.

Atsižvelgdamas į tai, kad padarytame nusikaltime S. Drėlingo vaidmuo buvo antraeilis, kasatorius yra 85 metų, silpnos sveikatos ir nepadaręs jokių kitų nusikaltimų, taip pat, jog nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 60 metų ir  S. Drėlingas dalį laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bausmės dydį sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – 5 mėnesių 6 dienų.  „Iš įstatyme numatytų bausmės tikslų šiuo atveju gali būti pasiektas tik vienas – nubaudimas, kiti bausmės tikslai objektyviai negali būti  pasiekti ir netenka prasmės. Laikoma, kad Stanislovas Drėlingas  jam paskirtą bausmę atliko“, - konstatavo LAT.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio  teismo  pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį  Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje (bylos Nr. 2K-P-18-648/2016).

Šaltinis: lat.lt