Siaubiamiškio pasaka Nr.2

„Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai“. 2021 metų sausio 4 diena



Naujuosius Metus sutikau parašydamas Zigmo Vaišvilos (ne Vytauto Landsbergio) Siaubiamiškio pasaką Nr.1 „Kaip Koronavirusas pavergė kitus virusus“. Taip nusprendžiau padėti Pasakų knygos „Siaubiamiškio pasakos“ idėjiniam autoriui Vytautui Landsbergiui, vėluojančiam rašyti šią knygą. O Siaubiamiškio gyventojai jau įpratinti labai laukti jiems skirtų pasakų...

Šio Lietuvos rašytojų sąjungos nario siekį sukurti pasakų knygą „Siaubiamiškio pasakos“ 2020 metų pirmojo karantino dėl Koronaviruso metu deramai įvertino Lietuvos kultūros taryba, paskyrusi Vytautui Landsbergiui vieną iš 756 trijų mėnesių stipendijų karantino metu tinkamai save realizuoti negalintiems kultūros ir meno kūrėjams. 1800 Eur dydžio stipendija labai kukli, kad deramai įvertinti bent pačią autoriaus idėją. Matyt, todėl ir vėluoja ši knyga, o gal ją autorius rašo ne plunksna, o tikrame mūsų, Lietuvos piliečių, gyvenime? Todėl tikiuosi, kad rašytojų sąjungos narys neatsums mano kuklios paramos, rašant Siaubiamiškio pasakas Lietuvos piliečiams.

Tačiau būtų negražu nepristatyti šios idėjos autoriaus ir jo, anot Haufmano pasakos „Spragtukas“, alavinių kareivėlių, kurių gyvenimo moto – gyventi Vytautu Landsbergiu. Oficiali Vytauto Landsbergio biografija žinoma, o jo alaviniai kareivėliai atsiskleis Siaubiamiškio pasakose konkrečiais darbais ir net žygdarbiais. Tad leiskime jiems kalbėti jų pačių darbais.

Netikėtai aptikau unikalius Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 20-mečio minėjimo dokumentus, atskleidžiančius ne tik Vytauto Landsbergio, bet ir jo alavinių kareivėlių tikrus žygdarbius. Lietuvos žmonėms sekamose pasakose apie Koronovirusą pravartu žinoti, kad šių pasakų sekėjo Vytauto Landsbergio alavinių kareivėlių būryje yra ir į paties Koronaviruso „palaimintuosius“ 2020 metais pakylėtas Aurelijus Veryga, kuris 2008 metų gegužės 29 dieną „Vyskupo M. Valančiaus sąjūdžio“ vardu drauge su „Piliečių santalkos“ atstovu Jonu Algirdu Kronkaičiu, „Kito pasirinkimo“ atstovu Arvydu Janulaičiu, „Lietuvos Sąjūdžio“ atstovu Justu Dvarionu, „Lietuvos fronto bičiulių“ atstovu Kęstučiu Milkeraičiu ir „Alternatyvios kultūros paveldo komisijos“ atstove Rasa Kalinauskaite kreipėsi į LRT Tarybą dėl sprendimo nepratęsti sutarties su Lietuvos radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ vedėju Dariumi Kuoliu. Vytauto Landsbergio kariauna skelbė, kad LRT „turėtų ginti viešąjį interesą ir žodžio laisvę..., nes pasikeitus LRT administracijai, šiurkščiai pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės gauti įvariapusiškesnę informaciją.“ Šis kreipimasis buvo pristatytas 2008 metų gegužės 31 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje į eilinį suvažiavimą susirinkusiam Siaubiamiškio pasakų idėjos autoriaus sambūriui, pasivadinusiam Lietuvos Sąjūdžiu.

Šiame Vytauto Landsbergio alavinių kareivėlių suvažiavime buvo pristatyti ir labai svarbūs Siaubiamiškio pasakoms paties Vytauto Landsbergio paruošti ir suvažiavimo patvirtinti dokumentai. Pirmasis – „Pareiškimas dėl Lietuvos kariuomenės“, kuriame skelbtas susirūpinimas „reformomis“, kuriomis vykdoma „gynybos likvidacinė kryptis,.. dengiama naiviais aiškinimais, neva užpultąją Lietuvą „gins NATO““.

Šis suvažiavimas kitu „Atviru laišku“ kreipėsi ir į Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo Pirmininką Česlovą Juršėną, Ministrą Pirmininką Gediminą Kirkilą, Lukiškių aikštės projektų vertinimo komisijos pirmininką Juozą Imbrasą dėl nevykdomo 1999 metų vasario 11 dienos Seimo nutarimo dėl Lukiškių aikštės. Mat nieko nepadaryta, kad „...aikštėje vyktų iškilmingi valstybinių ir tautinių švenčių minėjimai, kad atvykę į Vilnių užsienio valstybių vadovai prie Amžinosios ugnies galėtų išreikšti pagarbą mūsų valstybei, padėtų gėles. ... likome vienintelė posovietinė sostinė be tokios aikštės. ... o dėkingumą išreiškiančio paminklo nežinomam kariui arba partizanui niekur Vilniuje neturime.“ Pasakorius Vytautas Landsbergis kartais ir ne pasakas seka - Maskvoje, „posovietinės“ Rusijos Federacijos sostinėje, Aleksandro sode prie Kremliaus sienos tikrai yra Nežinomo kareivio kapas, prie kurio dega Amžinoji ugnis, skirta visiems TSRS piliečiams, žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare. Ir laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune Vienybės aikštėje Karo muziejaus sodelyje prie Nežinomo kareivio kapo dega Amžinoji ugnis. 2010 metais Vilniaus miesto savivaldybė buvo leidusi uždegti Amžinąją ugnį Vilniaus miesto Antakalnio karių kapinėse Antrajame pasauliniame kare žuvusiems kariams, tačiau neamžinai - Amžinajai ugniai buvo leista degti tik 2010 metų gegužės 1-9 dienomis („Gegužės 9-ąją Amžinoji ugnis rusens Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“).

Dar didesniu siaubu Vytautas Landsbergis šio suvažiavimo dalyvius prigąsdino „Pareiškimu dėl urminio aukščiausio valstybinio apdovanojimo“. Mat Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, neatsiklausęs Siaubiamiškio Didžiojo pasakoriaus, išrįso Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui pasiūlyti Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanoti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir 1988 metų spalio 23 dieną išrinktos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narius. Ir Prezidentas V. Adamkus nuolankiai pakluso reikliam vyriausiajam Siaubiamiškio faktiniam valdovui.

Dar didesnėmis grėsmėmis šis alavinių kareivėlių suvažiavimas prigąsdino Siaubiamiškio gyventojus „Rezoliucija dėl Atsakomybės už Lietuvos ateitį renkant LR Seimą“ – pakvietė remti patriotinius kandidatus, „turinčius tvirtas moralines nuostatas, nebendradarbiavusius su okupacinių valstybių specialiosiomis tarnybomis ir neįtakojamus nedraugiškų Lietuvai valstybių struktūrų.“ Tačiau Vytautas Landsbergis tam ir pasakorius, kad Siaubiamiškio gyventojams netikėtai atsiųstų tikrų išbandymų. Po 2008 metais įvykusių LR Seimo rinkimų jis 2009 metais Siaubiamiškio Respublikos Prezidentu rinkti pasiūlė vis dar Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi esančią Dalią Grybauskaitę. Matyt, geras Maskvos elgesys ir pagarba Nežinomam kariui įkvėpė šį pasakorių pasiūlyti mums šį išbandymą. Ir pasaka pasisekė - 2014 metais ji mums buvo dar kartą pasekta.

Tačiau net ir Siaubiamiškyje turi klestėti smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai. Todėl dar viena Vytauto Landsbergio alavinių kareivėlių suvažiavimo rezoliucija atkreiptas dėmesys, kad emigravo apie 0,5 milijono jaunimo, o didžioji dalis žmonių lieka mažo atlyginimo samdiniais, todėl kreiptasi į Siaubiamiškio gyventojus dėl sąlygų atkurti Lietuvoje tradicinius šeimos ūkius sudarymo. Tačiau pagrindinis Siaubiamiškio pasakorius tuo nebesirūpina baisiajam Koronavirusui Lietuvą užpuolus. Kodėl? Pasakose netrūksta netikėtumų.

Ir tikru siaubu susirūpinęs Vytautas Landsbergis šiam jo alavinių kareivėlių suvažiavimui pasiūlė Rezoliuciją „Dėl teismų sistemos demokratizavimo“, kuria priminė, kad 1990 metų vasario 13 dieną Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos priimtas Teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymas „pilnai tenkino demokratijos reikalavimus“. Mat nustatė, kad partijos nesikiša į teismų veiklą, o teisėjai ir teismo tarėjai renkami, teismai klauso tik įstatymo. Didysis pasakorius kukliai nutylėjo, kad šį įstatymą priėmusios XI šaukimo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku buvo ne jis pats, o toks Algirdas Brazauskas. Tačiau Didysis pasakorius mums paaiškino, kad Siaubiamiškyje „susikūrė uždara, hierarchinė, neveiksminga, socialiai nejautri teismų sistema, būdinga autokratinių valstybių teismams. Nuo tada teismai vis labiau praranda visuomenės pasitikėjimą.“ Žodžiu, graži aktuali pasaka Siaubiamiškio gyventojams. Jų likimu susirūpinęs Siaubiamiškio faktinis valdovas labai pasipiktino, kad atsisakoma keisti šią siaubingą sistemą paaiškinimais, kad „Lietuvos visuomenė tokiam žingsniui nesubrendusi, neturi dvasinės kultūros, yra tik pereinamajame laikotarpyje į demokratiją.“

Tačiau, deja, šie pasakoriaus Vytauto Landsbergio pasakojimai pernelyg ilgai mus visus maitino iliuzijomis, o jis savo alavinius kareivėlius – trupiniais nuo išrinktųjų stalo.

Tęsinys apia tai jau bus trečiosios Zigmo Vaišvilos (ne Vytauto Landsbergio) Siaubiamiškio pasakos sakmė.

Keli susiję:

Siaubiamiškio pasaka Nr.1   

Kokios jėgos privertė V. Landsbergį meluoti, o meluojant nervingai juoktis?