Šiandien Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, mokslų daktaras, fizikas, Zigmas Vaišvila (g. 1956 m. gruodžio 20 d. Šiauliuose) švenčia 60-metį.
Z. Vaišvila 1974 m. aukso medaliu baigė Šiaulių V-ąją vidurinę mokyklą, 1979 m. diplomu su pagyrimu baigė Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultetą (teorinė fizika), 1984 m. apgynė fizikos mokslų kandidato disertaciją branduolio fizikos srityje, 1988 m. birželio 3 d. – vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų ir LPS iniciatyvinės grupės narių.
1988-1989 m. – LTSR valstybinio gamtos apsaugos komiteto Mokslo valdybos viršininkas, Liaudies ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto Ekologijos katedros vyr. dėstytojas. 1989 m. sausio 15 d ., kaip Sąjūdžio kandidatas, išrinktas LTSR AT deputatu Šiaulių miesto 109 apygardoje. 1989 m. kovo 26 d. išrinktas TSRS liaudies deputatu Plungės – Mažeikių nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje Nr.244, kaip Sąjūdžio kandidatas.
1990 m. vasario 24 d. išrinktas LTSR AT (nuo 1990 m. kovo 11 d.- LR AT) deputatu Ventos rinkimų apygardoje Nr.78. 1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d. LR Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas. 1991 m. rugsėjo 27 d. paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi, kuriuo buvo iki 1992 m. kovo 19 d.
1993-1997 m. – UAB „Infoverslas" direktorius, nuo 1997 m. – UAB „Parex lizingas“ (nuo 2007 m. gruodžio 18 d. UAB „Parex lizingas“ pakeitė pavadinimą į UAB „FF Lizingas“) direktorius. Nuo 2008 m. spalio 27 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas;
Nuo 2009 m. birželio 2 d. Seimo nutarimu sudarytos Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijos narys.
Jaunystėje aktyviai žaidė šachmatais. 1974 m. Lietuvos jaunių pirmenybių III vietos laimėtojas, vėliau tapo ir Mokslų akademijos šachmatų čempionu.
1974–1979 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Fizikos fakultete (nuo 1977 m. rudens iki 1979 m. vasaros – specialybės studijos Maskvos V. Lomonosovo vardo valstybinio universiteto Branduolinės fizikos mokslinio tyrimo institute Dubnoje, Maskvos srityje (mokslinio darbo vadovas – I. N. Michailovas; specializacija – atomo branduolio teorija).
Aukštasis mokslas Vilniaus valstybiniame universitete baigtas raudonu diplomu (teorinės fizikos specialybė). Studijų grupėje Vilniaus universitete buvo seniūnu, vienerius metus – Fizikos fakulteto Studentų profsąjungos pirmininku.
1979 m. paskirtas dirbti stažuotoju Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriuje (vadovas – Mokslų akademijos narys-korespondentas V. Vanagas). Nuo 1979 m. spalio iki 1981 m. spalio dirbo stažuotoju Jungtiniame branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijoje Dubnoje (Maskvos sritis).
Nuo 1981 m. spalio – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, aspirantas, mokslinis bendradarbis. 1984 m. Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijos Mokslo taryboje apgynė Fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją „Greitai besisukančių branduolių forma ir sukinys“. 1985 m. Z. Vaišvilos mokslinis darbas įvertintas Mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų premija. Dirbdamas Mokslų Akademijos Fizikos institute Atgimimo laikotarpiu buvo Fizikos instituto Jaunųjų mokslininkų tarybos pirmininku.
Z. Vaišvila 1988 m. dalyvavo steigiant pirmąjį ekologijos klubą Lietuvoje „Žemyna", buvo šio klubo pirmininko pavaduotoju. Z. Vaišvila Mokslų akademijos salėje suorganizavo "Žemynos" diskusiją apie Černobylio AE avarijos pasekmes Lietuvoje ir Ignalinos AE būseną, šią rezonansinę medžiagą atspaudino "Komjaunimo tiesa". Buvo Lietuvos žaliųjų judėjimo ir Lietuvos Žaliosios partijos vienas steigėjų ir vienas trijų pirmųjų partijos seniūnų. Taip pat buvo leidinio „Žalioji Lietuva“ redakcinės kolegijos narys, laikraščių „Atgimimas“, „Respublika“ redakcinių kolegijų narys.
Z. Vaišvila buvo Lietuvos TSR valstybinės komisijos, sprendusios dėl Kruonio HAE statybos tęsimo, nariu. Ši valstybinė komisija nutarė tęsti Kruonio HAE statybą, o statybai pritariančias išvadas pasirašė ir Z. Vaišvila. Su vienintele išlyga, kad reikia sulaukti mokslinių tyrimų rezultatų dėl Kauno marių dugne esančio dumblo sudėties, aiškinantis iš Baltarusijos Nemunu atplukdytų sunkiųjų metalų kiekius ir sudėtį.
Z. Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.
1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos TSR XI-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu - pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Z. Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.
Z. Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.
1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Z. Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės - Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Z. Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).
Z. Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.
1990 m. birželio 29 d. Z. Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.
Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.
1991 m. sausio 13-osios naktį Z. Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.
Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.
1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija) Z. Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.
1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas G. Vagnorius pavedė Z. Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.
1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK (KGB) padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai). 1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).
2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.
2016 m. Valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje buvo atskleista, kad Z. Vaišvila tarnauja Rusijai ir jis buvo paskelbtas grėsme nacionaliniam saugumui, pavojingu Lietuvos valstybei asmeniu, padedančiu rusams pulti mūsų kraštą.
Labiausiai buvo įsiminusi šių metų pradžioje signataro hibridoinformacinė ataka prieš LR prezidentę Dalia Grybauskaitę. Z. Vaišvilos paviešintas dokumentas rodė, kad mūsų šalies prezidentė esą yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.