Skaudi tiesa: esame save niekinanti tauta

2009-aisiais atšvęstas Lietuvos (Litua) vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1000-metis. Tačiau iškilios mokslininkės Jūratės Statkutės de Rosales darbai ir atradimai, paskelbti knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ (Vilnius: Versmė, 2013), jau verčia susimąstyti. Intriguoja knygos metrikoje įrašyti žodžiai: „Žymi baltų proistorės tyrinėtoja Venesuelos lietuvė Jūratė Statkutė de Rosales atskleidžia istorines apgavystes, kurių aukomis buvo ne tik lietuvių ir latvių, bet ir pasaulio mokslininkai, domėjęsi baltų genčių praeities temomis.“ Taigi kada nors gali tekti švęsti dar iškilesnį jubiliejų. Žinoma, jei išliksime. Būtų verta! Deja, pavojai neišnyko. Esame ne itin draugiškų kaimynų apsuptyje. Daugelį amžių jų buvome žlugdyti, naikinti. Ilgainiui įgijome ir nevisavertiškumo kompleksą. Akivaizdu ir dabar: patys save niekiname, net lietuviu prisistatyti jau gėda?.. Atrodo, greitai galime būti ir nupirkti – už blizgančius stikliukus – kaip kokie afrikiečiai ar indėnai prieš keletą amžių. Belieka tik mūsų politinį elitą papirkti. Požymių – užtektinai... Dar neatsikvošėjome ištrūkę iš komunizmo košmaro, kai iškart ėmė ryškėti nauji – „šviesios ateities horizontai“. Dabar – iš Vakarų. Įdomiausia: veda „tie patys“ ar jų palikuonys, kartu su... didžiausiais „patriotais“ (gal tokiais pat materialistais?). Vėl ta pati retorika: „Kas ne su mumis, tas – prieš mus.“ Argi tai neprimena marksizmo-leninizmo etikos?.. Tad dėl ko tas tautos (su)priešinimas? Ar ne dėl materialinių vertybių, kurių stokota sovietmečiu, o išsvajotuose Vakaruose apstu... Na, o moralė, anot garsaus bankininko, asiliausko, – „ne šių laikų dimensija“.

Liūdna, kai į materialistų-kosmopolitų gretas įsilieja ir dalis mūsų intelektualų (ne – inteligentų!). Gal jiems jau ir Jonas Basanavičius, ir Vincas Kudirka – jau atgyvena? Nežino, kad Žemė, Kalba ir Tautos papročiai – tai mūsų valstybės, Lietuvos, esmė? Tad dėl ko ir su kuo dabar taip aršiai ėmėme kovoti? Kaip ir pokaryje...

Tad grįžtu maždaug į tą laikmetį. 1957 m. rugsėjo 1 d. tapau KPI (dabar – KTU) Statybos fakulteto studentu. O mano tėvą 1957 m. rusėjo 7 d. KGB pradėjo ruošti irgi į „universitetą“, žinomą kaip „Mordovijos lageriai“. Ir nubaudė – pagal RTFSR BK 58–10 str. I d. 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo. Ne tik už tai, kad „vedė antitarybinę propagandą“, bet ir kad „buvo nacionalistinės gaujos dalyviu“.

Buvusi LGGRT centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija atmetė mano prašymą „Dėl Laisvės kovų dalyvio teisinio statuso“ suteikimo tėvui, tad ir tebesu „bandito“ palikuonis. Užtat LGGRT centro generalinė direktorė D. Kuodytė vėliau tapo LR Seimo nare. Balsuoja – už „estrelų“ rezoliucijas, kaip... liberalė. Kartais ir Profesorius apsirinka... (Manau, liberalų „filosofijos“ esmė tokia: kai aš būsiu turtingas, ir tau, pavaldiny, nuo mano stalo daugiau nubyrės...)

Jaunystės metais tėvas kartais primindavo: „Lietuva bus laisva.“ Bet man, prisiskaičiusiam visokių „koševojų“, atrodė utopija. Ką gi – jaunystė... Tačiau tikiu, kad jis nesidžiaugtų tuo, kas dedasi Lietuvoje dabar. Kai esame laisvi ir tvarkomės demokratiškai... Kai patriotizmas įvardintas idiotizmu. Norite pavyzdžių? Prašau – kad ir iš kultūros ar žiniasklaidos arsenalo.

Pavyzdžiui, plataus akiračio intelektualė Liudvika Pociūnienė kažką panašaus pacitavo rašinyje „Referendumai: banditų kapitalizmas ar ES?“. Ten nieko naujo neįžvelgiau – viskas kaip ir Vytauto Landsbergio išdėstyta „Laiške Lietuvos Sąjūdžio kareiviui“, ir kitur. Panašūs marazmai – tas pats materializmas – mane ir privertė kitados pasitraukti iš TS-LKD.

Tad, ponia Liudvika, ar Jūsų vyro, Vytauto Pociūno, žūties tyrimai, jo šmeižtas žiniasklaidoje Jus tebetenkina? Kai net pasityčiojama: Pociūnienei aktualu tik kompensacija... Manęs tai – NE. Kaip ir šviežias poelgis su agentūros „Investuok Lietuvoje“ direktore Milda Dargužaite – veidrodinis gyvenimo Dž. Orvelo „Gyvulių ūkyje“ vaizdas.

Ir dabar kiekvieną dieną nuo pat ryto vos ne per visus eterio kanalus – tik LRT LRT LRT! Tik ES ES ES! Tik Euras! Euras! Euras! Tik Integracija! Integracija! Integracija! Tik Investicijos! Investicijos! Investicijos! Net koktu! Argi tai ne patyčios iš valstybės?! Kai realybė ne visai tokia. Kad ir Panevėžy.

Štai per „Žinių radiją“ klausiau laidą, kurioje ultraliberalas Andrius Užkalnis su ironija įrodinėjo rengiamo referendumo... žalą, laikydamas jo šalininkus vos ne kvailiais, melagiais ir pan. Neminėjo tik „Kremliaus agentų“ – kaip kad V. Landsbergis ar R. Juknevičienė. Su savo „filosofija“ varantys žmones tiesiog į „Putino“ glėbį. Geriausiu atveju – į „patvorį“. Visur tik priešai, tik „rusai puola“. O Jūs, ponai patriotai, užuot pamąstę, užsisvajojate... Pritariate kosmopolitams dėl ES: be tautų, su viena kalba, viena valiuta. Kas jau akivaizdu: ant „bankrutavusio“ SNORO banko kioskelių – PayPost, ant automobilių valstybinių numerių nebėra Trispalvės, naujuose pasuose raudoname viršelyje: viršuje – Europos Sąjunga, žemiau – Lietuvos Respublika, pirmame lape datos įrašytos angliška (rusiška) tvarka. Jau nekalbant apie viešuosius užrašus – ypač Vilniuje, Lietuvos sostinėje! To nėra net „strateginės partnerės“ sostinėje Varšuvoje. Taigi pasikartoju: esame save niekinanti tauta: nebelieka nieko šventa, tik vienintelė ES, gelbėtoja nuo „atgyvenų“. Ir Jūs, ponai patriotai, ar jau pamiršote, kai buvome varomi į „šviesią komunizmo ateitį“? Turbūt manote, kad „šviesa“ iš Vakarų daug ryškesnė? Ten, kai baigsime „integruotis“, būsime laimingesni – galvoti irgi nereikės? Dar ir dirbti – mokės pašalpas... Liks tik vykdyti direktyvas, kad nenubaustų! Tad bijokime!!! Nesvarbu, kad pagal daug ką velkamės ES uodegoje? Normalu, kai svetur išvyko duoneliauti beveik milijonas tėvynainių? O dar savižudybių, ir keliuose, rekordai – visko nesuminėti. O kur dar tie 50 mlrd. litų skolos? Jų nereikės grąžinti? Žinokim, arklys arklio irgi veltui nekaso!

Neklyskite: nesu prieš ES (lygiateisių Europos valstybių sąjungą), tačiau iš esmės esu prieš JEV (Jungtines Europos Valstijas), JAV analogą. Tad neskubėkime prarasti savasties, leiskime nors atsigauti nuo buvimo anoje imperijoje. Kai, sumaišius tautas, daugybę jų išnaikinus ir įvedus vieną kalbą, aišku – Lenino, turėjo būti sukurtas naujas – tarybinis – žmogus (homosovieticus). Na, o koks būtų naujas žmogus pagal globalistų-kosmopolitų ideologiją? Ar ne tas pats – bedvasis materialistas-mankurtas, grubiau – pilvažmogis. Kuriam svarbu tik malonumai, o jo dievas – mamona. Tokių nemažai iš mūsų jau padarė sovietmetis, tik nesame savikritiški. Kas pastebima iš mąstymo, poelgių. Dažnai vadovaujamasi principu: ne mano daržas – ne mano pupos. Iš čia ir susvetimėjimas, patyčios – ne tik mokyklose.

Piktinamasi Algirdu Paleckiu, kuris ir mane už pasakytas mintis laikytų „naciu“ ar „fašistu“, blogąja prasme. Kaip neseniai ir Nemira Pumprickaitė per LRT pasišaipė – iš tokių „marginalų“, kalbančių... pustuštėse auditorijose referendumo „Dėl žemės nepardavimo užsieniečiams“ tema. Net parodė juos!

Nepatinka, ne tik man, bet ką darysi, Lietuvoje yra, kaip yra: nežabotas anglicizmas, pradedant „Dainų dainelėmis“ ir nebaigiant... „Eurovizijomis“. Nors, antra vertus, Tauta bunda: vis daugiau... „marginalų“ randasi. Jų kosmopolitai kaip velnias kryžiaus bijo! Įsigalėjo SISTEMA 2K ir Ko, ir baigta. Pamato „kitokius“ ir tuojau suokia: mat ir jie nori prasmukti į valdžią. Neee, neleeeisime! Bijo net termino – TAUTA. Nors LR Konstitucijos preambulėje tai minima, bet... Argi ne taip, ponios ir ponai? Pabrėžiu: nesu abejingas kitataučiams, tik ne tinginiams! Ir, manau, jei save gerbi, tai ir kiti tave gerbs. Juk daugelis turime pažinčių ir Rusijoje, ir kitur. Pavyzdžiui, po 1991-ųjų sausio 13-osios kolega Vladimiras J. iš tuometinio Leningrado atsiuntė trumpą laiškelį: „Vytas, my s vami! Nam stydno.“ („Vytai, mes su jumis! Mums gėda.“) Ir nedrįsčiau šaipytis: „Ivano prie vamzdžio neprileisiu...“ Tada, manau, kažką panašaus apie „Ivaną“ nugirdę, nė maskviečiai ar kiti nebūtų organizavę šimtatūkstantinių mitingų, kai mums to reikėjo!

Kritikuojate Putiną, Lukašenką, dabar – Janukovyčių. Bet nepasižiūrite į save. Pirmiausia patys išmokite demokratijos pamokas, tik tada mokykite kitus. Ir rodykite pavyzdį, o ne klykite: „Šalin referendŪmus!“ Ir piršti savo „demokratiją“. (Juk net Leonidas Donskis yra įspėjęs straipsniu: „Lietuva – tai Mažoji Rusija.“)

Grįžtant prie to taip baisaus referendumo, priminsiu, kad ir mano sutikti žmonės, dauguma jų, nežinojo (argi būta informacijos?) apie jį. Tik vienas kitas sutiktasis ištardavo: „Aaaa, kažką girdėjau... Dėl žemės nepardavimo užsieniečiams?..“ Aiškindavau, kad žemė – nei mano, nei jūsų, Žemė – Lietuvos (valstybės teritorija). Nesumokėsi mokesčių, kieno ji bus? Tada žmogui atgydavo ir patriotizmo jausmas: „Ačiū, supratau. Prašom užeiti, būtinai pasirašysiu.“ Tokia tat mano patirtis renkant parašus už šį referendumą. O jūsų, mieli tautiečiai, ir esantys aukščiau, ir visi kritikai, kokia patirtis? Kad ir ruošiant „saugiklius“ žemės (iš)pardavimo įstatyme ir kitur? Ir dar: Lietuva be savo valiutos bus kaip ir savivaldybė; remiantis LNK apklausa, už LITĄ – 82 proc. žiūrovų! Tat ir renkant minėtus parašus manęs dažnas klausdavo: „O kodėl nerenkat parašų dėl euro?“

Nors ir Jūs, elito atstovai su patarėjais, esate raštingi ir žinote, kad „žemės niekas neišsiveš“, bet kodėl kitus taip primityviai gąsdinate ir agituojate? (Nepamirštamas A. Čekuolio kalambūras dėl IAE statybos!) Ir svarbiausia – nebijokite tų 100 tūkstančių piliečių parašų! Nebijokite „nesubrendusios“ Tautos – netrukdys ji juo jums nueiti – į... t... (čia – pagal gąsdintojų leksiką). Ir nesvajokite taip, kaip kad vienas Stalino laikų poetas: „Atėjo Leninas visiems laikams.“ Juk ne tik Jūs nusipelnėte gyventi geriau!

Taigi, mieli tautiečiai, būkime atsparūs ir tam, kad po mūsų nors ir tvanas! Kitaip lengva paslysti. Verčiau visi dėkokime Dievui, kad Žemės gynėjai pakvietė Tautą ginti savo prigimtinių teisių, įrašytų LR Konstitucijoje. Teisių, kurias ypač deklaruoja ES biurokratai. Ir už tai, kad mūsų solidžiomis algomis išlaikomi biurokratai, kad ir inkšdami, pradėjo galvoti... apie saugiklius. (O ką jie darė anksčiau? Gal irgi supirkinėjo trihektarininkų sklypelius? Ne tik Karbauskis...) Kuriais kitos ES šalys seniai pasirūpinusios. O Vengrija išvis uždraudė su žeme elgtis kaip su paprasta preke – ir NIEKO. (Dėl euro reikėtų mokytis kad ir iš JK.) Taigi tik tada išliksime – šiame „gintaro lašelyje“. Nejaugi esame indiferentiški ar išdavikiški? Nekovokime vieni su kitais dėl į NIEKUR! Ir dar: žinokime, kad lydekos minta mažomis žuvelėmis!