Stambulo konvencija – Lietuvos moterų išsigelbėjimas, ar…?

Siekdami pažaboti smurtą prieš moteris, Europos Parlamento (EP) nariai praėjusių metų pabaigoje paragino visas to nepadariusias Europos Sąjungos (ES) valstybes, įskaitant Lietuvą, kuo greičiau ratifikuoti Stambulo konvenciją (su visa Stambulo konvencija galima susipažinti ČIA).

„EP taip pat smerkia išpuolius ir kampanijas prieš konvenciją kai kuriose šalyse, pagrįstas sąmoningu visuomenės klaidinimu ir melagingu minėtos konvencijos aiškinimu“, - skelbiama EP pranešime visuomenei „EP ragina Lietuvą ir kitas šalis nedelsiant ratifikuoti Stambulo konvenciją“.

Tačiau kaip visuomenė klaidinama ir kas melagingai aiškinama apie Konvenciją, EP nepatikslina.

EP taip pat ragina parengti atitinkamą ES teisės aktą ir įtraukti smurtą prieš moteris į ES pripažintų nusikaltimų, už kuriuos taikytina baudžiamoji atsakomybė, sąrašą. Į jį taip pat siūloma įtraukti „neapykantos kurstymą dėl lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties ypatumų“.

Stambulo konvencijos atsiradimas ir įsigaliojimas

Vadinamąją Stambulo konvenciją 2011 m. priėmė Europos Taryba. Ji įsigaliojo 2014 m., o ES ją pasirašė 2017 m. birželį.

Tai pirmasis tokio pobūdžio tarptautinis dokumentas – ją ratifikavusios valstybės privalo laikytis išsamių teisiškai privalomų standartų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties, apsaugoti aukas ir nubausti smurtautojus.

Septynios ES valstybės narės vis dar neratifikavo Stambulo konvencijos: tai Bulgarija, Čekija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Vengrija.

Lietuvoje teikiama mažai informacijos apie Stambulo konvenciją

Lietuvoje daug apie Stambulo konvenciją neaiškinama. Pabrėžiama tik tiek, kad tai padės apginti moterų teises, jų atžvilgiu sumažės smurto.

Konvencijos šalininkai teigia, kad be Stambulo konvencijos Lietuvos moterų ir toliau laukia nemenkos kančios.

Konvencijos priešininkai teigia, kad ir be tos Konvencijos įmanoma nešioti moteris ant rankų, kad jos jaustųsi kaip rojuje.

Kodėl Stambulo konvencijos šalininkams gyvybiškai svarbu, kad ši konvencija kuo greičiau būtų ratifikuota LR Seime?

Ši konvencija yra sudėtinė Europos Tarybos priemonių dalis skirta kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje bei Europos Tarybos narių teisinių sistemų harmonizavimui.

Teigiama, jog Konvencijos tikslas – siekti, kad smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje būtų vienodai suvokiamas, o smurto aukos gautų vienodą apsaugą visose Europos Tarybos valstybėse narėse.

Būtent tokie yra pagrindiniai Konvencijos šalininkų argumentai.

Sielos ganytojai priešinasi Stambulo konvencijai

Lietuvos dvasiškiai įžvelgia šioje Konvencijoje klastą. Jų teigimu, dokumente siekiama Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti kitokią lyties sampratą.

„Kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus bei remtinas siekis. Deja, deklaruodama teisėtus tikslus, Konvencija remiasi ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi. Pasirašiusi ir ratifikavusi Konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje. Abejotina, ar užkardant smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje reikia keisti lyties sampratą – stinga akivaizdaus pagrindimo, kaip tai prisidėtų prie smurto mažinimo“, - teigia Lietuvos hierarchai.

Ką apie Stambulo konvenciją žino paprasti valstybės piliečiai?

Kas tai yra Stambulo konvencija? Jei to paklaustumėte išėję į miestų gatves, turbūt didžioji dali paklaustųjų nelabai ką turėtų atsakyti. Tiesiog apie tai nieko nežino.

Dažniausias atsakymas, kurį galima būtų išgirsti – Stambulas, tai miestas Turkijoje, kuriame savo kelią per Europą ir pradėjo minėta Konvencija. Nes Konvencija vadinasi Stambulo konvencija.

Prezidentė D. Grybauskaitė Stambulo konvencijos Lietuvoje ledlaužė

2013 metais Lietuvos pasirašytą Stambulo konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi Lietuvos prezidentė, oficiali Rusijos Federacijos valstybės paslaptis Dalia Grybauskaitė. Tačiau procesas įstrigo Seime politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Valstybinis transliuotojas, cituodamas naujienų firmą BNS skelbė, kad „Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, jog ratifikavus konvenciją Lietuvai tektų keisti lyties sampratą ir diegti nuostatas apie homoseksualumą“.

Stambulo konvencijos ratifikavimas – ženkli finansinė nauda Lietuvai

Jei LR Seimas ratifikuotų Stambulo konvenciją, kiekvienais metais valstybė sutaupytų mažiausiai 600 milijonų eurų.

„Matydami, kaip kasmet Lietuva patiria 600 mln. eurų nuostolių dėl smurto prieš moteris, mes turime imtis sisteminių prevencijos priemonių“, - teigia Seimo narė, buvusi žalioji valstietė, vėliau liberalė, šiuo metu socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Laisvės (Džiaugsmo) partijos lyderė Aušrinės Armonaitės nuomone, Konvencijos neratifikavimas kenkia Lietuvos įvaizdžiui.

„Šios konvencijos esmė – geresnė moterų apsauga nuo smurto. Esame viena nedaugelio šalių, kurios dar neratifikavo susitarimo ir tai neprisideda nei prie smurto artimoje aplinkoje prevencijos, nei prie Lietuvos tarptautinio įvaizdžio“, - įsitikinusi A. Armonaitė.

Anot moters, sutarties ratifikavimas yra tik vienas žingsnis, kartu reikia „telkti jėgas, kad smurtą patiriančios moterys turėtų, kur kreiptis pagalbos, kad stereotipai, kuriais vadovaujasi smurtautojai, nebūtų norma“.

Vienos ryškiausių Lietuvos moterų teisių gynėjos Marijos Aušrinės Pavilionienės nuomone, Stambulo konvencijos ratifikavimas maksimaliai eliminuotų grėsmes moterų gyvybei.

„Konvencijos ratifikavimas Lietuvoje įgalintų šalies politikus aktyviau spręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemas, nes Lietuvoje šiuo metu smurtas artimoje aplinkoje dar nėra suvokiamas kaip nusikaltimas, kuris ne tik nepataisomai žaloja žmogaus asmenybę, šeimą, bet ir kelia grėsmę žmogaus gyvybei“, - teigia M. A. Pavilionienė.

Kaip iki šiol šimtus, ar tūkstančius metų mums pavyko išgyventi be Stambulo konvencijos?

Šis klausimas kol kas atviras.

Bus daugiau

P. S. Tęsinyje – visuomenininkų iniciatyva, 2021 m. vasario mėnesį tik per kelias savaites surinkus net 365 tūkst. parašų, siekiant nušalinti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių nuo einamų pareigų. Kaip tai siejasi su Stambulo konvencijos įgyvendinimu Lietuvoje?