Stebuklai Generalinėje prokuratūroje dėl Prezidentės „skiepų“ bylos

Gegužės 5 d. 9.30 val. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Stebuklai Generalinėje prokuratūroje dėl Prezidentės „skiepų“ bylos“.

Lietuvos Prezidentės „skiepų“ byla baigta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-76-222/2016. Paliktas galioti 2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo Daivos Ulbinaitės išteisinamasis nuosprendis.

Signataras kovo 17 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl kitų asmenų galimai nusikalstamų veikų šioje istorijoje ištyrimo, nes jau pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje išsamiai aprašytos ir kitų asmenų akivaizdžiai nusikalstamos veikos, kuriant šią „skiepų“ istoriją. Tačiau teismas kitų asmenų galimai nusikalstamų veikų nenagrinėjo.

Z. Vaišvila pakomentavo stebuklų kupiną ir pamokantį Generalinės prokuratūros atsakymą į šį savo prašymą.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila Generaliniam prokurorui E. Pašiliui, asmeniškai, 2016-05-05 Nr.01-130

2015 m. gegužės 14 d. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės išteisinimo, pakartotinai kreipiausi į Generalinę prokuratūrą dėl šiame išteisinamajame nuosprendyje teismo nustatytų, tačiau netirtų ir kitų asmenų galimai nusikalstamų veikų. Prokuratūra ir visų instancijų teismai netyrė ir nevertino esminio dalyko – kitų asmenų (nuo VSD pareigūnų V. Kaladinsko ir G. Grinos iki Respublikos Prezidentės ir jos patarėjo nacionalinio saugumo klausimas J. Markevičiaus) galimai nusikalstamų veikų, sumodeliuojant ir įgyvendinant šią provokaciją. 2015-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo D. Ulbinaitę išteisinamajame nuosprendyje visų šių „didvyrių“ žygiai išsamiai išsiaiškinti ir aprašyti su visais tai patvirtinančiais įrodymais. Kadangi Generalinė prokuratūra ignoravo mano prašymus tirti kitų asmenų galimai nusikalstamas veikas formaliu pretekstu, kad ši byla nagrinėjama teisme, todėl sulaukus bylos išnagrinėjimo teisme ir 2015-03-17 d. kreipiausi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl kitų šios istorijos asmenų galimai nusikalstamų veikų ir atnaujinimo. Priminsiu, kad 2013-10-31 d. Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja D. Ulbinaitė šią valstybės paslaptį ne tik atskleidė, bet ir 2013-11-21 d. savo spaudos konferencijoje Prezidento rūmuose (!) viešai patvirtino, kad ji tai padarė ir tuo didžiuojasi! Bent jau dėl D. Ulbinaitės net tirti nėra ką – ji pati prisipažino, kad padarė nusikaltimą ir kad tai padarė sąmoningai, t.y. tyčia.

Gavau stebinantį ir neprocesinį prokuroro Ginto Ivanausko atsakymą. Prokuroras pranešė, kad visi šie asmenys laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2013-11-04 buvo asmenys, galėję susipažinti su slapta informacija, nurodyta 2013-10-31 VSD rašte „Apie Rusijos valdžios prieš Lietuvą planuojamas aktyviąsias priemones“. Prokuroras taip pat nurodo, kad šie asmenys laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2013-10-31 nebuvo pateikę šios slaptos informacijos V. Markevičiui. Tačiau jau išteisinamajame Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje tai išsamiai aprašyta. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad šios slaptos informacijos rašto turinį VSD atstovai, visų pirma, derino V. Markevičiaus kabinete su juo, o po to perėjo derinti su Prezidente jos kabinete. Į šį kabinetą viešinimo klausimu buvo iškviesta ir D. Ulbinaitė, vėliau ir atlikusi paslapties paviešinimo veiksmus. Tik Prezidentė pamiršo ją apdovanoti, nors žadėjo tai padaryti viešai.

Prokuroras nustatė, kad ši slapta informacija nebuvo perdavinėjama elektroninio ryšio priemonėmis Rygoje buvusiai Prezidentei. Jos ir nereikėjo perdavinėti, nes Prezidentė ją sužinojo aprašytu neteisėtu būdu savo kabinete dar iki išvykimo į Rygą.

Prokuroras paaiškino, kad teismui perdavė bylą į teismą tik dėl to asmens, dėl kurio surinko pakankamai įrodymų. Vargu, ar taip buvo, nes išteisinamajame nuosprendyje išsamiai aprašytos ir ištirtos taip pat ir kitų asmenų galimai nusikalstamos veikos – VSD atstovų V. Kaladinsko ir G. Grinos, Respublikos Prezidentės ir jos patarėjo V. Markevičiaus. Piktnaudžiavimas tarnybinėmis padėtimis ir šių pareigų naudojimas neteisėtai ir galimai nusikalstamai veiklai buvo vykdomas atvirai, ir aprašyta tai nuosprendyje atvirai, išsamiai.

Prokuroras G. Ivanauskas stebina paaiškinimu, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys buvo pateikti Prezidento kanceliarijai ir VSD, paprašyta atlikti patikrinimą. Patikrinimą atlikti buvo būtina, tačiau prokuroras G. Ivanauskas neturėjo teisės perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą tiems asmenims, kurių galimai nusikalstamas veikas jis tyrė.

Prezidento kanceliarijos 2013-11-22 atsakymas prokuratūrai, kad nenustatė slaptos informacijos neteisėto atskleidimo, yra atvira patyčia iš teisingumo vykdymo ir ikiteisminio tyrimo– prokuroras turi tirti šias galimai nusikalstamas veikas, o ne perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą nusikaltimus galimai padariusiems asmenims Prezidento kanceliarijoje ir VSD.

Nesuprantamas prokuroro G. Ivanausko paiaškinimas, kad 2013-10-30 d. Prezidento administracija nedisponavo šia slapta informacija. Tačiau pats prokuroras G. Ivanauskas ir teismas nustatė, kad šie asmenys disponavo ta pačia slapta informacija, surašyta ne oficaliame rašte, bet jo projekte. Šie asmenys, kurių galimai nusikalstamas veikas būtina ištirti, net redagavo šį raštą ikiteisminio tyrimo nenustatinėtais tikslais.

Dėl akivaizdžiai netinkamai ir priklausomai nuo VSD ir Prezdento kanceliarijos vykdyto ikiteisminio tyrimo įsidrąsinusi Prezidento kanceliarija jau 2013-12-02 raštu prokurorui G. Ivanauskui pranešė, kad nėra pagrindo spręsti ten dirbančių asmenų atsakomybės klausimą. Ikiteisminio tyrimo prokuroras turi spręsti dėl galimai nusikalstamas veikas atlikusių asmenų atsakomybės, o ne šias galimai nusikalstamas veikas atlikę asmenys.

2013-12-17 VSD tarnybinio patikrinimo išvadose nustatyta, kad VSD 2013-10-31 rašto „Apie Rusijos valdžios prieš Lietuvą planuojamas aktyviąsias priemones“ 2013-10-30 d. projektas sudarė valstybės paslaptį. Todėl VSD ir pripažino, kad V. Kaladinskas pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį prasižengimą savo 2013-10-30 d. veiksmais, Respublikos Prezidentei asmeniškai nepasirašytinai pateikdamas šį projektą ir tą pačią dieną vienas, neginkluotas veždamas bei to paties turinio nepasirašytinai perduodamas D. Ulbinaitei. Analogiškai nusikalto ir D. Ulbinaitė, ir Prezidentė, neteisėtai priėmusios šią slaptą informaciją ir ją paviešinusios. Prokuroras privalėjo pareikšti įtarimus šiems asmenims dėl įstatymų pažeidimų ir valstybės paslapties atskleidimo. Dėl Prezidentės galimai nusikalstamų veikų ištyrimo Generalinis prokuroras privalėjo kreiptis į Seimą dėl jos apkaltos. Nevykdytas 2013-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pavedimas organizuoti Prezidentės apklausą. Prezidentės vardu atsisakymą parašė Prezidento Kanceliarijos kancleris. Tai – dar vienas pagrindas Prezidentės apkaltai. Prezidento kancleris neturi teisės Prezidentės vardu spręsti, ar vykdyti, ar nevykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendimą neturi teisės nevykdyti niekas. Todėl prokuroras turi ištirti ir Prezidento kanclerio tarnybinių pareigų viršijimą. Pakartotinių prokuroro prašymų dėl Prezidentės apkaltos teismai jau nebetenkino.

Prokuroras prijungė prie bylos medžiagos Prezidentės ir jos patarėjos D. Ulbinaitės viešus pasisakymus. O jos prisišnekėjo daug ir už tai privalo įstatymo nustatyta tvarka atsakyti. D. Ulbinaitė prisipažino viešai Prezidento kanceliarijos spaudos konferencijoje, kad sąmoningai paskleidė šią valstybės paslaptį ir padarė tai sąmoningai, t.y. tyčia. Tad šios ponios, prisipažinusios padarius nusikaltimą, net ir tirti nieko nebereikia. Reikia supaprastinta tvarka surašyti naują kaltinimą ir bylą šioje dalyje neatidėliotinai siųsti į teismą.

BPK 257 str. nustato, kad teismas turi teisę pranešti apie kitą nusikaltimą prokurorui, jei tai nustato. Teismas to nepadarė, bet tai neužkerta kelio prokurorui ištirti ne tik D. Ulbinaitės, bet ir kitų asmenų tiek valstybės paslapties atskleidimo galimai nusikalstamas veikas, tiek kitas – piktnaudžiavimą, tarnybinių įgaliojimų viršijimą ir kt.

Nesutinku su prokuroro G. Ivanausko nuomone, kad tai yra ne baudžiamosios, o tik drausminės, moralinės ar politinės atsakomybės klausimai. Šį nesutikimą prokuroras G. Ivanauskas išreiškė neprocesiniu dokumentu. Todėl, Gerb. Generalini prokurore, prašau šią medžiagą (bylą) perduoti tirti kitam prokurorui ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą prašau surašyti BPK nustatytu procesiniu dokumentu.

Pagarbiai, Zigmas Vaišvila