Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Daugiau kaip tūkstantis paviešintų Anthony Fauci dienoraščio puslapių atvėrė užkulisius, kurių visuomenė nematė per Baltųjų rūmų spaudos konferencijas. Dokumentuose – abejonės dėl COVID-19 kilmės, konfliktai su Donald Trump, rūpestis savo viešuoju įvaizdžiu ir pokalbiai su įtakingais žurnalistais.
Dienoraščius paskelbė respublikonų senatorius Rand Paul – ilgametis A. Fauci kritikas ir JAV Senato Tėvynės saugumo bei vyriausybinių reikalų komiteto pirmininkas. Įrašai apima laikotarpį nuo 2019 metų gruodžio iki 2022 metų pabaigos, kai A. Fauci pasitraukė iš Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto vadovo pareigų.
Viešai – užtikrintumas, dienoraštyje – abejonės
Vienas svarbiausių klausimų – koronaviruso kilmė. 2020 metų sausį A. Fauci užrašė, kad Uhano turgus veikiausiai buvo ne viruso atsiradimo vieta, o jo plitimą sustiprinęs židinys. Po kelių dienų jis aprašė pokalbį su žinomais virusologais, kurių daliai viruso savybės kėlė abejonių dėl visiškai natūralios kilmės.
Tai savaime neįrodo, kad virusas buvo sukurtas laboratorijoje ar iš jos nutekėjo. Tačiau įrašai patvirtina, kad pandemijos pradžioje aukščiausiuose mokslo ir valdžios sluoksniuose buvo gerokai daugiau neapibrėžtumo, nei vėliau girdėjo visuomenė.
2021 metų gegužę A. Fauci jau rašė, kad niekas, įskaitant jį patį, negali būti visiškai tikras dėl viruso kilmės ir kad būtinas išsamus tyrimas. Vis dėlto laboratorinės avarijos versija viešojoje erdvėje ilgą laiką buvo dažnai pateikiama kaip beveik neverta rimtos diskusijos.
Santykiai su D. Trump virto atvira panieka
Dienoraščio pradžioje A. Fauci ir D. Trump santykiai vaizduojami gana šilti. Prezidentas kreipdavosi į mokslininką, girdavo jo protą ir pabrėždavo, kad Baltieji rūmai juo pasitiki.
Tačiau padėtis greitai pasikeitė. 2020 metų vasarį A. Fauci telefonu ragino prezidentą nemažinti grėsmės, nes nesėkmės atveju visuomenei galėtų pasirodyti, jog valdžia pavojų slėpė. Kitą dieną, pasak dienoraščio autoriaus, D. Trump ir vėl menkino padėtį.
Vėlesniuose įrašuose A. Fauci piktinosi ilgomis prezidento spaudos konferencijomis, dėmesiu televizijos reitingams ir skubėjimu iki rinkimų atverti ekonomiką. Rudenį jo žodynas tapo dar griežtesnis – prezidento elgesį jis vadino nevaldomu, klaidinančiu ir gėdingu.
Tačiau dienoraštis atskleidžia ne tik konfliktą. A. Fauci užrašė ir D. Trump jam mestą priekaištą, kad pandemijos ribojimai šaliai kainuoja trilijonus dolerių. Po aštraus pokalbio abu vis tiek patikino vienas kitą, kad jų santykiai išlieka geri. Tai rodo ne vien juodą ir baltą istoriją, bet nuolatinę politinės galios, ekonomikos ir visuomenės sveikatos kovą.
Pandemijos metu augo ir A. Fauci žvaigždė
Įrašuose nemažai dėmesio skiriama paties A. Fauci populiarumui. 2020 metų gegužę jis save apibūdino kaip vieną garsiausių ir labiausiai aptarinėjamų žmonių pasaulyje. Dienoraštyje kruopščiai fiksuojami televizijos interviu, žinomų aktorių, sportininkų ir kitų garsenybių dėmesys.
A. Fauci taip pat užrašė turėjęs ilgą neviešą pokalbį su knygą apie pandemijos valdymą rašiusiu „The Washington Post“ žurnalistu Bob Woodward. Jis nerimavo, kad Baltuosiuose rūmuose gali būti palaikytas informacijos nutekintoju.
Tai dar neįrodo neteisėto elgesio. Tačiau dokumentai parodo, kad žmogus, viešai pristatytas kaip ramus ir nuo politikos atsiribojęs mokslo balsas, užkulisiuose aktyviai vertino savo populiarumą, santykius su žiniasklaida ir asmeninę vietą politiniame spektaklyje.
Artimiausiam patarėjui – federaliniai kaltinimai
Pats A. Fauci šiuo metu nėra apkaltintas nusikaltimu. Tačiau jo buvusiam vyresniajam patarėjui David Morens 2026 metais buvo pareikšti federaliniai kaltinimai dėl sąmokslo, oficialių dokumentų slėpimo, naikinimo ar klastojimo ir mėginimo apeiti informacijos viešinimo reikalavimus.
Prokuratūra teigia, kad D. Morens ir kiti asmenys naudojosi privačiu elektroniniu paštu, siekdami nuslėpti susirašinėjimą apie koronavirusų tyrimų finansavimą ir viruso kilmę. Tai yra kaltinimai, kurie dar turės būti įrodyti teisme.
Dar daugiau politinių klausimų sukėlė Joe Biden sprendimas paskutinę savo prezidentavimo dieną suteikti A. Fauci išankstinę federalinę malonę. J. Biden tvirtino, kad malonė nereiškia kaltės pripažinimo ir yra apsauga nuo politiškai motyvuoto persekiojimo. Tačiau visuomenės akyse vaizdas išliko stulbinamas: autoritetas, ilgai reikalavęs pasitikėjimo institucijomis, buvo iš anksto apsaugotas nuo galimo federalinio baudžiamojo persekiojimo.
A. Fauci liepos 29 dieną šaukiamas liudyti R. Paul vadovaujamame Senato komitete. Jam teks atsakyti į klausimus dėl viruso kilmės, valstybės finansuotų tyrimų, dokumentų saugojimo ir ankstesnių pareiškimų Kongresui.
Lietuva taip pat turėjo savo pandemijos autoritetus
A. Fauci dienoraščiai nėra vien Amerikos vidaus politikos istorija. Lietuvoje pandemijos metu taip pat susiformavo politinių ir ekspertinių autoritetų sluoksnis, kurio pareiškimai dažnai buvo pristatomi kaip beveik neginčijama mokslo išvada.
Pirmaisiais pandemijos metais pagrindiniu politiniu veidu tapo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vadovavęs karantino, judėjimo ir veiklos ribojimų sistemai. Vėliau valdymą perėmė premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Šios Vyriausybės metu buvo įvestas Galimybių pasas. Jį turintiems žmonėms buvo atveriamas platesnis paslaugų, maitinimo, prekybos ir renginių ratas, o daliai nevakcinuotų norint gauti pasą teko savo lėšomis atlikti PGR tyrimus. Pati I. Šimonytė vėliau pabrėžė, kad Galimybių pasas skatino vakcinaciją ir padėjo išvengti dar vieno karantino.
Ypač aukštą kartelę iškėlė prezidentas Gitanas Nausėda. 2021 metų rugpjūtį jis ragino siekti 90 proc. gyventojų vakcinacijos ir kalbėjo, kad kai kurių profesijų darbuotojų privalomas vakcinavimas gali tapti vienintele alternatyva.
Viešojoje erdvėje itin aktyviai kalbėjo profesoriai Mindaugas Stankūnas, Aurelija Žvirblienė, Saulius Čaplinskas, gydytojas Vytautas Kasiulevičius ir kiti etatiniai specialistai. Jie vakcinaciją ir ribojimų laikymąsi siejo su gerėjančiais rodikliais, todėl ragino kuo labiau vakcinuotis.
Pandemijos tribūnose stovėjo ne nepriklausomi savanoriai
Čia nereikia apsimesti, kad Lietuvos politikai ir nuolat televizijose kalbėję „specialistai“ veikė kaip nuo sistemos nepriklausomi geradariai. Prezidentas, premjerė ir ministrai kalbėjo kaip atlyginimą gaunantys aukščiausi valstybės pareigūnai, o ekspertų vaidmenį atliko universitetų, ligoninių ir valstybinių įstaigų darbuotojai, kurių pareigos, projektai, karjera ir viešasis autoritetas buvo susiję su ta pačia institucine sistema, kurios sprendimus jie teisino.
A. Žvirblienės oficialiame Vilniaus universiteto profilyje nurodomos ne tik profesorės ir vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigos, bet ir vadovavimas SARS-CoV-2 antikūnų kūrimo projektui, kiti finansuojami projektai bei užsakomieji darbai su Lietuvos ir užsienio bendrovėmis. M. Stankūnas dirbo LSMU profesoriumi, V. Kasiulevičius – Vilniaus universiteto profesoriumi. Tokių veikėjų – „specialistų“ – buvo ir kur kas daugiau. Tai savaime dar neįrodo papirkinėjimo, tačiau visiškai sugriauna pasaką apie nuo finansinių ir institucinių interesų atsietą „gryną mokslo balsą“.
Todėl dabar neužtenka teisintis, kad pandemijos pradžioje trūko žinių. Visuomenė turi teisę sužinoti, kas finansavo šių ekspertų pareigas, tyrimus ir projektus, kokius ryšius jie deklaravo, ar už dalyvavimą informacinėse kampanijose, konferencijose ir viešinimo projektuose buvo mokami papildomi honorarai bei kas užsakė kategoriškus raginimus, kuriais buvo grindžiami žmonių teisių ribojimai.
Jie kalbėjo ne tuščioje erdvėje ir ne be atlygio – už jų stovėjo institucijos, biudžetai, finansuojami projektai, politinė galia ir milžiniška žiniasklaidos tribūna. Todėl atėjo laikas reikalauti ne naujų pamokslų, o visų sąskaitų, sutarčių, deklaracijų ir sprendimų pagrindimo.
Taip, galima sakyti, kad pandemijos pradžioje trūko žinių, sprendimus reikėjo priimti greitai, o COVID-19 nusinešė daugybę gyvybių.
Tačiau nežinomybė negali tapti amžinu pasiteisinimu. Lietuvoje iki šiol trūksta visapusiško ir nepriklausomo pandemijos valdymo įvertinimo: kokiais konkrečiais duomenimis buvo grindžiami ribojimai, kas vertino jų žalą, kaip keitėsi vakcinų poveikio perdavimui prognozės, kokie interesai veikė sprendimų priėmėjus ir kas prisiėmė atsakomybę už visuomenės suskaldymą.
Visuomenei buvo liepta pasitikėti mokslu, tačiau A. Fauci dienoraščiai primena, kad pirmiausia reikėjo patikrinti tuos, kurie kalbėjo ir kalba mokslo vardu.
Šaltinis: paul.senate.gov, hsgac.senate.gov, justice.gov, presidency.ucsb.edu, paul.senate.govvv
Komentarai (2)
pasaulio piliečiai, TAI yra priminimas, kad norime jus pasveikinti išgyvenus daugelio milijardų dolerių vertės psichologinės propagandos operaciją, kuria buvo siekiama jus demoralizuoti ir priversti paklusti. Jūs juos įveikėte... bet niekada nenustokite reikalauti, kad jie sumokėtų už tai, ką mums padarė. Jiems visiems vieta kalėjime.
Ruoškitės Niurnbergo 2.0 tribunolams.