Rugsėjo 22 dieną Lietuvos prezidentė tarė įsimintinus žodžius: „Baltų vienybės dieną sveikinu Lietuvą ir Latviją! Lietuviai ir latviai – vienintelės pasaulyje išlikusios baltų tautos.
Visada saugokime savo kalbą, kultūrą ir baltiškąją tapatybę! Būkime vieningi kaip mūsų protėviai Saulės mūšyje!“
Regis, visi žodžiai, ištarti valstybės vadovo, kuris sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, turėtų būti išgirsti.
” Ar Lietuva bijo kalbėti apie tautiškumo jėgą Latvijoje, Vengrijoje, Estijoje?
O gal Lietuvai labai paranku būti labiausiai stagnacine valstybe visoje ES?
Tačiau lapkričio 18-ąją Lietuvoje tvyrojo kone mirtina tyla. Didžiausi šalies dienraščiai tik paminėjo, kad tai – Latvijos nepriklausomybės diena datų skiltyje arba perspausdino ekspertai.eu straipsnį, deja, iškraipydami ir pavadinimą, ir turinį.
Mažieji portalai taip pat arba perkėlė minėtą straipsnį, arba trumpai pasveikino kaimynus. Latvijos valstybės 95-metį paminėjo tik pavieniai kolektyvai, bendruomenės, organizacijos, savo iniciatyva organizavę renginius.
Valstybės mastu – nieko.
Radijas? Televizija? Čia svarbiausios naujienos yra Ukrainos desperacijos dėl Julijos Tymošenko, Jungtinių Tautų vadovo Ban Ki Muno viešnagė Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto akcija, įteikiant jam garbės daktaro regalijas, šis bei tas apie Baltarusijos vadovų muistymąsi dėl vizito į Lietuvą. Visos kitos užsienio naujienos – pramoginio pobūdžio: gamtos stichijų padariniai, neramumai Rytuose, ES raginimai Ukrainai, kritika Rusijai...
Bet vis dėlto, kas įvyko lapkričio 18-ąją Latvijos sostinėje Rygoje? Apie tai savo įspūdžiais dalinasi vienintelis portalas – alkas.lt , kadangi pas brolius latvius švęsti Latvijos nepriklausomybės dienos vyko 30 Tautininkų sąjungos (TS) ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) narių, vadovaujamų TS pirmininko Gintaro Songailos ir LTJS pirmininko Juliaus Pankos.
Iš pateikto dienos įvykių aprašo ir gausių iliustracijų matyti, kad tai buvo milžiniška šventė, kurios mastą apsakyti sunku.
Stabtelėkime prie kai kurių esminių dalykų. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, kai buvo minimos Respublikos 95-osios metinės, sostinėje vyko tokie renginiai, kurie niekaip neišliko atmintyje.
Pavieniai „svarbių asmenų“ pasirodymai Rasų kapinėse, LR Prezidento rūmuose, Simono Daukanto aikštėje, keliant Baltijos valstybių vėliavas, pagerbiant Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus Lietuvos Respublikos Seime, visuomenei pasiūlyta pažiūrėti dokumentinių filmų, sudalyvauti šv. Mišiose, eiti į pažintines ekskursijas, stebėti iškilmingą ceremoniją prie Krašto apsaugos ministerijos, pasidžiaugti 16 simbolinių laužų Gedimino prospekte nuo Katedros aikštės iki Vinco Kudirkos aikštės ir iškilmingu koncertu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (įėjimas su bilietais).
Tiesa, nepamirštama bus gal tik tautininkų eisena, kuri vyko Kaune, apsupta dešimčių policininkų, provokuojama ANTIFA judėjimo atstovų, nacių medžiotojo, S. Wiesenthalio centro Izraelio skyriaus vadovo Efraimo Zuroffo ir Dovydo Kaco, bėrusių aiškinimus, kad tai – fašistinis renginys. Vilniuje Kovo 11-ąją tokios eitynės apskritai buvo uždraustos.

Deglų eisenoje dalyvavo 12 400 žmonių
Rygoje Latvijos valstybės 95-metį minėjo tūkstančiai žmonių, nes buvo parengta nuostabi programa ir tvyrojo šventinė nuotaika. Šventės kulminacija – eitynės su deglais. Visiems Rygos gyventojams buvo suteikta galimybė visuomeniniu transportu į sostinės senamiestį atvykti nemokamai.
Pirmąjį renginį suorganizavo studentų korporacijos. Didžiulė eisena, pasipuošusi universitetų kepuraitėmis, nešina vėliavomis ėjo nuo Latvijos universiteto centrinių rūmų iki Brolių kapų ir pagerbė žuvusiuosius už Laisvę.
Duomo bažnyčioje tūkstančiai žmonių dalyvavo ekumeninėse mišiose, kuriose susivienijo visų krikščionių bažnyčių atstovai. Nacionalinių karinių pajėgų ir Vidaus reikalų ministerijos organizuotą milžinišką paradą taip pat stebėjo tūkstančiai.
Visą dieną įvairiose koncertų salėse vyko daugybė nemokamų koncertų, kuriuose dalyvavo folkloro, kamerinės muzikos kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, chorai. Pagrindinis, iškilmingas koncertas vyko Nacionaliniame teatre, kuriame 1918 metais buvo paskelbtas Nepriklausomybės aktas.
Šias iškilmes tiesiogiai transliavo nacionalinė televizija.
Sutemus visa Ryga suspindėjo įvairiausiomis šviesomis, nes nuo lapkričio 15 dienos vykdomas šventinis šviesos projektas „Ryga šviečia“ – įdomiausi, gražiausi apšvietimo specialistų darbai naujai atskleidė sostinės objektų tūrius ir turinį. Lapkričio 16 ir 17 dienomis Mežaparke vyko renginys „Išdidūs po Latvijos vėliava“.
Visi lankytojai galėjo pamatyti ne tik alėjose ištapytas nacionalines vėliavas, bet ir choristų tribūnose, kuriose vyksta Dainų šventė, ištiestą daugiau nei 1000 kvadratinių metrų Latvijos vėliavą.
Ką jau kalbėti apie dešimtis parodų, pavienių kamerinių renginių, muzikinių premjerų ir kt. Svarbiausiuoju akcentu tapo žmonių eisena, į kurią pakvietė Nacionalinis susivienijimas „Visų Latvijai!“
Oficialūs šaltiniai skelbia: „Jau vienuoliktus metus vyksta deglų eisena lapkričio 18- ąją. Šiais metais joje dalyvavo daugiau kaip 12 000 Latvijos patriotų iš visų Latvijos regionų.“
Reikia išgirsti šiuos žodžius. 12 400 Latvijos patriotų!
Nacionalinio susivienijimo tinklapyje rašoma: „Kasmet didėjantis deglų eisenos dalyvių skaičius patvirtina nemirštantį latvių troškimą išsaugoti tautos laisvę ir latviškumą.“
Pirmojo 1918 metų valstybės vadovo Karlio Ulmanio pagerbimas prie jo paminklo, kur susirinko keletas tūkstančių žmonių su deglais, vyko ypač patriotiškai: buvo dainuojamos senovinės ir šiuolaikinės latvių dainos, folkloras, aštrus rokas ir chorinės dainos, kurios vienija tautą svarbiausiais istoriniais momentais. Tūkstančiai balsų kartu su roko grupe „Lyviai“ atliko dainą „Gimtoji kalba“.
Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas ir deglų eisenos idėjos autorius Raivis Dzintaras sveikinimo kalboje sakė: „Mes privalome išsaugoti latviškumą, mes turime nepailsdami dirbti, kad įgyvendintume latvių tautos teises į savo kalbą, kultūrą ir gimtąją žemę – prioritetines teises gyventi latviškoje Latvijoje.“ Dešimtis kartų tūkstančiai vaikų, jaunimo ir senimo balsų skandavo „Mes esame latviai!“ ir pradėjo eiseną nuo K. Ulmanio Laisvės paminklo link.
Pakartosiu: beveik 13 tūkstančių latvių su deglais ir vėliavomis, skanduojantys „Mes esame latviai!“ Neapsakomas žmonių džiaugsmas ir susitelkimas – „Latvija yra mūsų!“
Latvijos prezidentas Andris Berzinis
Prie Laisvės paminklo žmonių buvo dar daugiau. Prezidentas Andris Berzinis kreipėsi į susirinkusiuosius: „Šiandien – Latvijos 95-ųjų metinių iškilmėse – esame čia susirinkę, kad paliudytume pagarbą ir meilę savo žemei, kad susivienytume vieningame jos ateities regėjime, nes tai, kas bendra ir vieninga, padarys mus stiprius ir neleis išnykti pasaulio vėjuos.
(... ) Kaip nepranykti atvirame ir permainingame pasaulyje?
Kaip išsaugoti latviškąjį identitetą ir tautos dvasios jėgą? Tai mūsų esminiai, pamatiniai klausimai ir tuo pačiu sunkiausieji uždaviniai, kuriuos turime išspręsti.
Atsakymas – sąžiningas darbas, kultūra ir mokslas (... ).
Kokius tikslus iškelsime, tokiame pasaulyje ir gyvensim. Tad nebijokime didingų, net neįmanomų tikslų.
Latvijos patriotai nebijojo prieš 95 metus, ir mes sukūrėme savo valstybę. Mes nebijojome prieš 25 metus ir atgavome Latvijos nepriklausomybę.“
Taigi ir kyla klausimas, ar tikrai Ukrainos ir Baltarusijos klausimai Lietuvai yra tokie gyvybiškai svarbūs, kad ji nemato Latvijos? Ar Lietuva bijo kalbėti apie tautiškumo jėgą Latvijoje, Vengrijoje, Estijoje?
Ar Lietuva, kuriai užsienio politikos klausimais atstovauja šalies prezidentė, tikrai nenori žinoti, kaip gyvena Baltijos valstybės, kokios ten dabar aktualijos, kokios žmonių nuotaikos, nusiteikimas ir keliami uždaviniai? O gal Lietuvai labai paranku būti labiausiai stagnacine valstybe visoje ES?
Tuomet kyla svarbiausias klausimas, kam tai naudinga ir kas siekia išsaugoti šitą baisią, nebepakenčiamą, amoralią, dvokiančią atmosferą? Šitą baimės ir patyčių sistemą, kuri krūpčioja nuo savo šešėlio, kaišiodama visiems šalies gyventojams naujuosius savo kozirius – „fobijas“.
Nekovok už tautą, nekovok už tiesą, nekovok už žemę, nekovok už šeimą. Tūkstantmetė valstybės istorija šiandien yra nieko verta. Mes kiekvienas esame nieko vertas. Kai pasiduodi, kai tavo gyvenimas yra tik baimė ir malonės laukimas, ar dar esi pilietis, lietuvis, žmogus?
Tekstą rengiant, naudotasi medžiaga iš: www.president.lt, www.president.lv, www.nacionalaapvieniba.lv
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje











































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (41)
na latviukai- braliukai ir pavarė. Apsiverkiau, o čia tai jėga. Kad taip Lietuvoj, kas susiburtų , susieitų.
Lietuva užgrobta okupanto paliktų rezervistų. Spauda ir mokykla jiems pavaldi. Rinkimais čia sunku ką nors pakeisti, nes balsus skaičiuoja irgi jie. Bandymai juos gėdinti ar prašyti atrodo apgailėtinai. Tiesiog reikia lygiagrečiai kurti kitą Lietuvą. Bet jei mes nesugebam sukurti nepriklausomos žiniasklaidos, televizijos, net iškelti sau tokio siekio; jei nesugebam sukurti bent vienos žmoniškos partijos, tai tos pretenzijos valdžiai atrodo tik kaip rypavimas. Jei tauta nori, kad ją gerbtų, turi sugebėti organizuotis. Priešingu atveju, tai tik tautos išnara.
Išeiti į gatves Vasario 16 , Kovo 11.Visų nesustadys,nesuims,nenuteis,o atvirkšiai tai bus taikoma kas tarnauja nusikalstamai sistemai su nuogu karalium.
Patys kalti,kaip jauciame,taip ir svenciame.
kol panelė iš daukantynės bus,tai ne gerbsime nei tautos,nei kalbos,nei kaimynų,busim visai atsiskiria kaip dabar,bet pedofilai ir kiti garbinami
KOKIUS TIKSLUS IŠKELSIME, TOKIOJE APLINKOJE IR GYVENSIME - DARBAS,KULTŪRA,MOKSLAS. DIRBI LIETUVAI,PARODYK TAUTIŠKUMĄ:elgesiu,apranga,baltiškais ženklais,mokykis visų baltiškų kalbų ,vaikai privalo baigti dvi aukštąsiąs mokyklas;TIKSLIŪJŲ MOKSLŲ - INŽINIERINES SPECIALYBES IR HUMANITARINIUS MOKSLUS. SIEKTI BŪTI GERIAUSI SPECIALISTAIS PASAULYJE. VISA BALTIŠKA APLINKA PRIVALO GLOBOTI IR SKATINTI GABIUS PILIEČIUS IR SUDARYTI SĄLYGAS ,KAD GABIAUSI DIRBTŲ IR KURTŲ BENDRAM BALTIŠKAM GĖRIUI. LATVJA,LIETUVA,BALTARUSIJA( GUDIJA),UKRAINA IR PRUSIJA(LAIKAS SUSIGRAŽINTI LENKŲ IR RUSŲ OKUPUTĄ TURTINGIAUSIĄ TERITORIJĄ). SKELBIAME BALTŲ SĄJUNGĄ IR BENDRAI DIRBAME JAI.
Būtent - puiku, kad yra atmintinai žinančių datas. Reikia išleisti kokį nors LDK kalendorių, kad būtų lengviau prisiminti, kaip rožančių kartojant :)
Latvių žemės - Vidžemė ir Latgala - į LDK sudėtį pateko 1561 m. Latgala toje sudėtyje išbuvo iki 1772 m. Kuršo Kunigaikštystė nuo 1561 iki 1569 m. buvo LDK vasalė, nuo 1569 iki 1795 - ATR vasalė.
Lietuvos vyriausybe rupinasi buvusiomis LDK laiku teritorijomis, Latviai nepriklause siam dariniui ;)))
Atleiskit už dar vieną pastebėjimą. Kaip čia yra, kad Berzinis (buvęs sovietinės Latvijos viceministras) ir Grybauskaitė (buvusi karjeros komunistė) taip puikiai tęsią dar sovietų laikais pradėtus (ar sėkmingai tęstus) "tautiškumo spektaklius", kurie niekam nekanda ir yra visiems naudingi? Dainų šventės... Garbės sargybos prie prezidentūros karius aprengus "atkurtais" kostiumais (išvalius juos nuo "baltarusiškų" arba "ukrainietiškų" ženklų)... Trys statulos ant Katedros fasado... Simuliuoti etniškumą ir valstybiškumą labai lengva, bet ar tikras tai daiktas? Štai Baltarusija, valdant buvusiam kolūkio pirmininkui, irgi prisideda prie etniškumo spektaklio savo LDK teorijomis. Tiesa, Baltarusija bent jau atstato tai, kas buvo. Dabartinės Lietuvos dvarams ne taip gerai sekasi. Tiesą sakant, Baltarusijos spektaklio versija - pati stipriausia, nors valstybė eina gana priešinga kryptimi tiesiai Rusijai į rankas.
Lietuva niekada iki pastarojo šimtmečio nebuvo tautinė valstybė, taip - ir jos lietuviams (ginčytinai) apskritai kada nors reikėjo tik tam, kad galiausiai atsidurtų dabartinės geležinės uždangos vakarų, o ne rytų pusėje, kaip nutiko Baltarusijai ir Ukrainai. Tai, ką jūs turite omenyje, yra etninė, o ne tautinė valstybė. Man baltarusiai yra Lietuvos tautos dalis (kaip ir lietuviai). Ukrainą pažįstu mažiau, bet ji taip pat. Vienas blogiausių dalykų, kurie gali nutikti Lietuvai, yra užsidarymas provincialiame etniškume, kuriame pasmerkta gyvuoti (kiek ji begyvuotų) Latvija. Net Estijai to nereikia - jie mato save kaip didesnio identiteto kartu su suomiais ir, antra, kartu su kitais "šiauriečiais" dalį. Etninė valstybė (Lietuvos dydžio) pasmerkta, ir tai, matyt, suprato dar mūsų valdantieji prieš šimtus metų, plėsdamiesi į rytus ir į vakarus. Etninė valstybė niekada neegzistavo ir niekada neegzistuos. Japonija? Bet Japonija, nors ir yra ksenofobiška užsieniečiams ir t. t. , yra monarchija, ir demokratija joje - labai nauja ir nežinia kiek ten jos išties yra. Japonijos "tauta" tikrai jos nesukūrė. Etninė Lietuvos valstybė, valdoma demokratiniais pagrindais - naivus Danijos ir kitokios Skandinavijos kopijavimas, neįsigilinus į tai, kam (kokiam skaičiui šeimų) priklauso didžioji dalis šių valstybių nuosavybės ir kokia Skandinavijos gerovės valstybių (šiuo metu išmontuojamų) priežastis. Bepigu švedams praktikuoti visokeriopą lygybę, kai didelė dalis turtuolių sąrašo aiški jau nuo 19a. , jei ne nuo anksčiau. Istorijoje nėra sėkmingų etninių valstybių pavyzdžių. Net savo balsą atrandanti Vengrija save mato savo istoriniuose, daugiaetniniuose rėmuose. Lietuviai, baltarusiai ir ukrainiečiai niekada nebuvo tokie turtingi, įtakingi ir laimingi, kaip gyvendami kartu. Tas pat galioja ir Didžiosios Vengrijos tautoms, kurios dabar skursta "Moldovos" ir kitų pseudo-valstybėlių pavidalu. Dabartinė Lietuva dažnai atrodo paprasčiausiai skęstanti savo pačios išskyrų liūne. Elito nelabai yra. O nuo kada mažos etninės valstybės gali pasigirti turinčios elitą? Kokios valstiečių valstybės istorijoje išsiugdė elitą? Lietuvos elitas dabar - toks pat "geras", kaip (19a. dirbtinai sukurtos) Belgijos (nuolatinė daugiametė vyriausybės krizė) ir t. t. Lietuvos elitas panašus į Rusijos - viskas, kas buvo, sunaikinta, ir tada valstiečių vaikai bando atkurti tai, ko jiems atkurti nelemta. Mažos valstybės - visuomet neaktualios, kvailos ir pasmerktos. Kartais turtingos, bet... Lietuva aktuali tik savo istorija, ir čia aš visiškai pritariu Kuoliui. Kol nesukursime tautinės mokyklos, tol ir būsime pusvalstybė. Bet tautinės mokyklos, ne etninės. Ne Žemaitė ir Maironis - juos mokėmės mes visi. Ne jie kūrė valstybę - tik atkūrė, ir tik mažą jos dalį, ir dažnai nematydami toliau, nei savo lietuviškas kaimas ar katalikiška parapija. Daugiau nei toks gūdus "Marčios" provincialumas Latvija ir neturi. Nieko daugiau ir nenori, nes nieko geriau niekada ir nežinojo.
Jei kas domėtųsi Latvija ir Estija, Vengrija... Bet ar lietuviams kažkas apskritai įdomu? Pasikuičia kaip kiauliukai savo burokraisty ir to pakanka... "Mes darysim savo, kam mums kiti, išrasim dviratį gražesnį". :) Tai jau minam tą dviratį kiek metų? O kad jis stacionarus, tai niekas ir nepastebi... Inteligentai, aristokratai ant Lietuvos negyvena, iš mažažemių kilę mužikėliai tikisi, kad geras carius viską sutvarkys, kaip ir tarnaujantys mužikėliai, laukiantys skambučio su nurodymais ir drebantys dėl savo subinės ir vietos, drąsiausius iššaudė ir ant grindinio suguldė, o visokios kuodytės iki šiol stribų neviešina, ūkininkai sibiruose supuvo, o pavieniai parsidavėliai "savo" žemes susigrąžino ir tautą veda... Mokytis reikia lietuviams, lavintis, kultūros norėt ir reikalaut, nes babyčių turgelį lengva pamalonint gražia šypsena ir fotkėm su vaikučiais...
Kiek kartų įvairios organizacijos kreipėsi į LRT tarybą, kad būtų rodomos Latvijos Tv kultūrinės laidos, savaitinė politikos apžvalga... Ir niekad to nepavyko pasiekti. Taigi, ekspertai, rinkite žinių iš Latvijos skelbimo komandą!
O man atrodo, kad ne rinkėjai kalti,kad ne tuos išrenka.Rinkėjai tik balsuoja, o rezultatas būna toks kokio reikia...gi balsavimo biliotenių apskaitos nėra, tad rezultatą padaryti lengva. Todėl ir turim tuos pačius ponų veidus metai iš metų.
Šaunuoliai latviai. Pavydžiu jums. Mūsų gi smegenys išdulkintos. Pamatysime, kaip kvies lietuvius švesti mūsų eurofilai visuokie landsbergiai, grybauskaitės, kubiliai Gegužės Pirmąją. Kai bus paskelbta. Visų šalių investitoriai pirkite Lietuvos žemelę vidutiniškai po 500 eurų už ha. Auginkite čia tulpes, laidokite šiukšles, [...].
kartelė jau seniai nuleista. Mes neišauklėjome jaunimo patriotine dvasia. Gal tai atsitiko todėl, kad LDK buvo ne Lietuvos valstybė, bet tautų sąjunga, tik vadinosi Didžioji Lietuvos kunigaikštystė. Latviai iki 1918 m. buvo pavergti ir tik tada įkūrė savo TAUTINĘ valstybę, jie labiau moka vertinti tai, ką turi. Mes įsivaizduojame, kad esame pranašesni, nes turėjome savo valstybę nuo senųjų laikų. Bet juk tai nebuvo tautinė valstybė. Gal todėl ir dabar nevertiname savo valstybės, o lakstome po visą pasaulį, įsivaizduodami, kad Lietuva išliks. Gali būti taip, kad išliks tik pavadinimas ir prisiminimai taip kaip ir LDK.
Viskas susiveda į vienintelį ir labai paprastą dalyką. Tai 90% Lietuvos gyventojų patriotizmo stoka. Nėra jokio patriotinio ugdymo mokyklose. Štai pažiūrėkime, kaip ugdomas patriotizmas (kartais netgi perlenkiant lazdą) kaimyninėje Lenkijoje. Todėl ten tauta yra stipri, o mūsuose - vėjo plaikstomas dūmas, ne tauta.
Pritariu tamstai. As tik vieno nesuprantu del ko lietuviai rinkosi i sajudi ir stovejo baltijos kelyje? Kodel anot Gajauskaites mes net lietuvio prezidento nesugebame issirinkti? O ar gali svetimtauciai kelti baltu dvasia jei jiems viskas svetima?
Cia tas pats raivis dzintars, latviu naciukas. neliesi.info/raivis-dzintars-un-jevgenijs-osipovs/ uzsimetykit grabais, retardai nelaimingi jus.
Kol tuos pacius komunistus rinksite i valdzia tol tokia komunistine valdzia ir turesite. Išsirinkote , o dabar iš baimes drebate tu paciu bijodami, kurie Lietuvos trispalve skuduru vadino. Aš manau, jei per ketvirti amziaus nesusigaudete , tai daugiau nera prasmes apie tai ir kalbeti.
Latvija - Lietuvai sovietų primesta "sese". Iki gana neseniai Vakaruose Lietuva net nelaikyta "Baltijos valstybe", nes tai taip pat sovietų apibrėžimas, o kaip sena valstybe su kitomis "Baltijos sesemis" Lietuva neturi nieko bendra be paskutiniu keliu istorijos dešimtmečiu, galbūt pastarojo šimtmečio. Tikrosios Lietuvos seses - Baltarusija ir Ukraina, su kuriomis šimtai metu nugyventi vienoje valstybėje, maisytasi, keistasi kultūra, kalba, kartu kovota. Latvija Lietuvos dalimi buvo gana trumpai. Be to, turint omeny, kiek lietuviu emigravo i dabartine Latvija carinės Rusijos metais dirbti pramonėje ir negrįžo, vargu ar rasime Latvijoje "latvių". Latvija - visiškai nauja valstybe, ir natūralu, kad reikia bandyti žūtbūt išlikti, kai beveik 50% gyventoju kalba rusiškai. Lietuva turėtų remti tokias iniciatyvas. Kodel ne 12,000, o tik keli šimtai lietuviu išeina su deglais i gatves nepriklausomybes diena? Gal todėl, kad Lietuvai jau daugiau nei 1000 metu? Ant laurų užmigti nereiketu, bet visgi Lietuva nėra Latvija ir niekada nebuvo. Latvijai lygintis su Suomija, Lietuvai varžytis su kitomis senomis valstybėmis regione. Nenuleiskime kartelės.
Nesuprantu,kaip reikejo taip musu tauta suskaldyti,istremti,isniekinti ir tai padare savi su "dedule"priesakyje. Kaip mes iki to dasileidome?
Eik pas barzdotą Melioną arba Jaceką Komarą į Veidaknygę tas nesąmones rašinėti.Jie irgi tiki,kad Lenkija-žemės bamba ir be jos pasaulis grius. :) Tik neaišku,ko jie nori iš mažos ir neįtakingos Lietuvos? Kodėl nesiūlo vokiečiams,švedams arba čekams to išsigelbėjimo? :) Bepigu dabar kiekvienam pasirašinėti debilavotos provokatorės Silvijos vardu.Norėjo dėmesio,dėmesį gavo ji.Tik te neverkia,kai Ukrainos SBU jos neįsileis į Ukrainą. :)
Ačiū už vidurinę straipsnio dalį, kurioje parašyta, kaip gausiai latviai švenčia savo valstybinę šventę. Gal ir mes galėtume pasisemti idėjų iš tokio gero pavyzdžio. Bet kam šį įdomų reportažą apgaubti paniekos Lietuvai ir jos žiniasklaidai pasažais? Tikrai žinojau, kad buvo nepriklausomybės diena, per žinias buvo pranešta, bet na tai tik datos paminėjimas, ką mes, lietuviai, turėtume daryti? Ar tai blogai, kad Lietuvos politikams rūpi Ukrainos ir Baltarusijos klausimai? Juk tai irgi kaimynai, ir Ukrainos klausimas šiuo metu yra vienas aktualiausių. Nustokite žeminti savus ir save, gal kada nors pavirsite į žiniasklaidos priemonę, o ne tik retorinių klausimų uždavinėtojais.
Kas pastatė tą baisų paminklą Katedros aikštėje, kur poza yra pasidavimo , taip žmogus laiko rankas , kai jam uždedami antrankiai, pasidavimo žestas.... koks dar JUMS reikalingas paaiškinimas, šis paminklas yra ženklas - taip ir vysta... :( Maža to, kad šis paminklas skleidžia radijaciją, jis skleidžia ir vergo sanpratą... JOKIO PATRIOTIZMO čia nerasta... Kitoje pusėje , vietoj fontano, pastatė medūzą, kur net vasarą sėdėt nemalonu, nes pučia į akis smėlį... ir karšta nuo įkaitusių akmenų, beje JIS irgi jokio patriotizmo nekelia, nes kažkoks keistas prisiplojęs ir tiek... KODĖL nepadarė FONTANE JŪRATĖS IR KASTYČIO .. JUK taip išlaikomas tautiškumas... ČIA KAŽKOKS LIŪNAS - kaip ir šie paminklai - TIKRAS ATSPINDYS ESAMOS SITUACIJOS
Į kurį priekį? Brežnevas sakė kalbą apie komunizmą: -mes žstovėjom prie bedugnės krašto...O DABAR (ilgi plojimai...) žengėm DIDELĮ žingsnį į priekį ....LABAI LABAI ilgi plojimai ....
Šaunuoliai mūsų braliukai! Mat jie neturėjo Brazausko, Adamkaus... , jų nevaldo kažkokios tai gaujos, jų policija nesmurtauja prieš taikius žmones, jie smurtu ir prievarta negrobia vaikų, neturi teisėjų, kurie teisia pilietiškus žmones "nė už ką", pas juos prokurorai nevirsta advokatais, nesigirdi pas juos ir politinių skandalų. 0 ir su VIP-iniais pedofilais jie pasitvarkė. O mes? Gyvename baimėje ir neviltyje, kiti abejingai tik stebi, paaimanuodami tik virtuvėje ar turguje, dar kiti susikrauna čemodanus ir "Sudie, Tėvyne Lietuva". O kodėl? Manau, priežaščių turime ieškoti tik valdžioje, nes kaip sakoma, žuvis pradeda pūti nuo galvos. Valdžia net pasirūpino, kad valstybė priklausytų tik jiems, o ne Tautai, kaip parašyta Konstitucijoje, nustatydama parašų referendumui surengti didžiausią procentinį skaičių ir trumpesnį laikotarpį visoje EU,tam, kad referendumo neįmanoma būtų surengti. Taigi, mūsų žmonės yra nusivylę, tai ir švęsti švenčių nepaslenka, kaip sako žemaičiai. O braliukams pagarba. Jie tikrai ilgiau ir laimingiau egzistuos, nes jų valdžia pasirūpino, kad jie mylėtų savo Tėvynę ir ją puosėlėtų.
gėda mūsų taip vadinamai prezidentei..tikrai - tik taip vaidinamai - FARSAS, VISIŠKAS FARSAS.
Nesuprantu kodel cia mums turetu buti idomus is svarbus kazkokie latviai? Mes turime labiau rupintis Eurointegracija, visuotiniu vertybiu igyvendiimu, NATO esame nariai galu gale. Ne virkaukime, o eikime i prieki!
11-tas tu gal eik ir skaityk savo pedofilu ryta , o latviai deja isiveda ta ipirsta eura, ir referendumo del to nieks nesugebejo suorganizuoti, tikiu mes ta padarysim.
atsigauk tu violetinis kedofilini marazme
Puikus, taiklus, informatyvus straipsnis. Ačiū Ekspertams.eu už tai!
taikli str. pastaba.
Ar pas mus tas įmanoma? Vien prisiminus Klonio gatvės valdžios jėgos demonstravimą prieš taikius gyventojus...guminės kulkos prie seimo... Kažin ar Lietuvoje įmanoma Tautai apsijungti ir sugriauti įsisenėjusį REŽIMĄ.
Kažkuris vienas iš aukščiausiųjų Lietuvos vadovų privalėjo dalyvauti. Jei negalėjo Grybauskaitė,turėjo pagerbti brolius Butkevičius,Graužinienė,iš bėdos bent jau Linkevičius. Istorija mus moko,kad kažkada mes jau ne kartą dėl savo vidaus rietenų buvome pastatę brolius latvius į nepatogią padėtį ir juos ilgam praradę. Mes tiesiog negalime sau leisti tokios prabangos taip dažnai ir žiauriai klysti šioje srityje. Bent jau mes,žmonės,elkimės priešingai nei mūsų valdžiažmogiai ir pamėginkime išpildyti Latvijos Saeimos nario lietuvio Romualdo Ražuko palinkėjimą,išsakytą per Baltų vienybės dienos minėjimą,-mokinkimės kas dieną bent po 5 latviškus žodžius. Galima naudotis letonika. lv žodynu tam reikalui. Lai dzivo Latvija!
As tik vieno nesuprantu, kodel lietuvaiciai stebisi, kad nyksta patriotizmas? brangieji o jus visi i save paziurekite ar svetimtauciai gali puoseleti patriotizma? Anot Gajauskaites mes net prezidento negalime issirinkti lietuvio, buvo vienas Paksas ir tas zemaitis. Ar gali mums lenkas, zydas ar olandas, pripumpuoti patriotizmo? Ju mano nuomone ir yra tikslas mus slopinti del patriotizmo. O tai kad tv ar radijas neskelbe kas vyko Latvijoje tai manau visi zino, kad sitos stotys uzimtos bolseviku.
Kai Lietuvoje vėl ateis Vasario 16-oji Zuokas vėl užtvers Gediamimo prospektą.
bet kai Lenkija šventė lapkričio 11-osios nepriklausomybės dieną , tai visos Lietuvos tv kaip pirmą-antrą žinią pranešė. O kai Lietuva švenčia savo tautines šventes, tai lenkams būna dar viena proga pakaltinti lietuvius nebūtais dalykais.
Laisvi žmonės , laisvoje Latvijoje.Tikiu , kad vasario 16 ir kovo 11 Lietuva bus laisva ir žmonės bus laisvi.
Viskas daug paprasčiau: sistema paniškai bijo žmonių. Jei tiek susirinktų Lietuvoje, būtų paskutinė voveruškos ir jos pakalikų diena valdžioje. Ji artėja ir ji tai jaučia.
Džiugu už latvius, šventė graži. Bet jie gal moka džiaugtis labiau, nes turi tinkamesnius valstybės vadovus, nei lietuviai turėjo iki šiol?