Parodų ciklas „KŪNAS. Lietuvių grafika 1980–2013"

Šių metų birželio 12 – liepos 5 dienomis devyniose Vilniaus miesto meno

galerijose bus rodomas dešimties parodų ciklas „KŪNAS. Lietuvių grafika

1980-2013“.

Žmogaus kūnas visuomet buvo vienas pagrindinių meninio vaizdo

objektų bei motyvų, perteikiančių autoriui aktualias idėjas. Tematiškai

suskirstytose ekspozicijose tyrinėjamos kūno apraiškos lietuvių lakštinėje

grafikoje, apžvelgiamos stilių, žanrų, plastinės raiškos tendencijos.

Galerijoje AV17 pristatoma ekspozicija ATMINTIS, kurioje rodomi Kęstučio

Grigaliūno, Dianos Radavičiūtės bei Rūtos Spelskytės darbai. Atskirus

ekspozicijos sandus vienija visų autorių kūrybą siejanti atminties gija.

1988-ųjų linoraižinių cikle „Jurgeliškės“ Kęstutis Grigaliūnas pasakoja

apie išnykusį kaimą. Spalvingi ir dekoratyvūs atspaudai perkelia į

Lietuvos sovietinės okupacijos laikmetį, perteikia autoriaus senelio

patirtį bei išgyvenimus. Tai – skausmingos atminties atspaudai,

neišdildomai įsirėžę daugelio žmonių sąmonėje. Dar 9 deš. plėtota

istorinės atminties tema, tik jau kitokiomis formomis, pasireiškia ir

pastarojo laikotarpio Grigaliūno kūryboje. Būtent už konceptualų istorijos

įvaizdinimą 2012 m. autoriui buvo skirta Nacionalinė kultūros ir meno

premija.

Dianos Radavičiūtės 2003-iųjų cikle „Mano antroji pusė“ per vertybinę ir

kultūrinio paveldo prizmę kvestionuojama kolektyvinė atmintis. Tai -

daugialypis kūrinys, kuriame akcentuota santuokos institucija perteikia

harmoningo vienio idėją, o kartu kelia mintis apie nykstančius papročius.

Radavičiūtės kūryba neatsiejama nuo žmogiškosios prigimties analizės,

istorinio paveldo bei identiteto aspektų. Nuolat rekonstruojama praeitis,

perpinta subjektyviais įspūdžiais, lemia įtaigų Radavičiūtės kūrybos

braižą.

Sausos adatos technika atliktuose Rūtos Spelskytės darbuose atmintis

veriasi tiesmukai ir užklumpa nepasiruošus. Kaip ir mirtis,

šaltakraujiškai fiksuojama 2007-ųjų cikle „Atmestina mirčių

registracija“. Chirurginis Rūtos pjūvis skrodžia tiesiai ir tiksliai per

drumzlinus įvairių istorinių laikotarpių vandenis. Neherojinė,

šokiruojanti, slogi akistata su mirtimi visais laikais žmogų paverčia tik

statistiniu vienetu, neretai sumaitotu ar suluošintu. Istorijos vadovėlių

faktus Spelskytė atmintin įrėžia juodais giliaspaudės atspaudais.

Parodą ATMINTIS (AV17) galerijoje galima bus apžiūrėti birželio 12 -

liepos 1 dienomis.

Naujausi

Apie Rusijos melą: paaiškėjo, kad ne viską primelavo, LRT propagandistai nutylėjo nepatogią faktų dalįNuomonės · 2026-07-22Širinskienė sumaitojo VaitkųNuomonės · 2026-07-22Po Lietuvą sudrebinusio Sinkevičiaus skandalo – klausimai ir dėl GrybauskaitėsPolitika · 2026-07-22Po atleidimo Syrskis perduoda puolimui pasirengusią kariuomenęPasaulis · 2026-07-22