Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Rugsėjo 6–7 d. Grenlandijoje lankosi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. ES ruošiasi didinti investicijas į Grenlandijos kritines žaliavas, energetiką ir palydovinį ryšį, o von der Leyen, Danijos premjerė Mette Frederiksen ir Grenlandijos vadovas Jens-Frederik Nielsen stiprina politinę partnerystę.
Tai labai aiškus signalas Washingtonui: Trump Grenlandijos negaus vien todėl, kad jos nori. Europa demonstruoja, kad Danijos Karalystės teritorinio vientisumo klausimu trauktis neketina.
Frederiksen prieš vizitą tai pasakė beveik tiesiai – Europa vieningai stojo Grenlandijos ir Danijos Karalystės pusėn, gindama suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus.
Svarbu ir tai, kad JAV jau turi karinių teisių Grenlandijoje, todėl ginčas vyksta ne dėl galimybės ten dislokuoti amerikiečių pajėgas. Trump kalba apie pačios Grenlandijos kontrolę. Būtent tam priešinasi Grenlandija, Danija ir dabar vis aiškiau – Europos Sąjunga.
ES atsakas nėra vien žodinis. Briuselis siūlo Grenlandijai pinigus, infrastruktūrą, palydovinį ryšį ir investicijas į strategiškai svarbias žaliavas. Kitaip tariant, Europa stengiasi Grenlandiją dar tvirčiau ekonomiškai ir politiškai susieti su savimi.
Trump spaudimas todėl kol kas duoda priešingą rezultatą: užuot Grenlandiją priartinęs prie JAV kontrolės, jis paskatino Europą aktyviau ją ginti ir investuoti į jos ryšius su Europa.
Galutinį Grenlandijos statusą, žinoma, sprendžia ne „Europa“ apskritai, o pati Grenlandija ir Danijos Karalystė. Tačiau dabartinė politinė žinia labai aiški – europiečiai neketina sutikti, kad NATO sąjungininkės teritorija būtų tiesiog perimta Jungtinių Valstijų.
Lietuvai tai svarbu ir dėl NATO: JAV ir Danija yra sąjungininkės, o Grenlandija priklauso NATO saugumo erdvei. Todėl ginčas dėl jos kontrolės jau yra ne vien Arkties, bet ir viso Aljanso politinės vienybės klausimas.
Lietuvai ši situacija ypač nepatogi. Vilnius labai priklauso nuo JAV karinio buvimo ir saugumo garantijų, tačiau Grenlandijos klausimu oficialiai palaiko Daniją, o ne D. Trump. Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys yra pareiškęs, kad Danijos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra nekvestionuojami, o Lietuva šiuo klausimu yra vienoje pozicijoje su Kopenhaga. Kartu Vilnius sutinka, kad Arkties gynybą būtina stiprinti, tačiau tai siūlo daryti per NATO ir kartu su Danija, o ne perduodant Grenlandijos kontrolę Jungtinėms Valstijoms.
Kuo tokia pozicija gali baigtis Lietuvai, galima tik spėlioti.
Šaltinis: denmark.representation.ec.europa.eu, stm.dk, reuters.com
Komentarai
Komentarų dar nėra.