Šv. Kazimiero bažnyčioje skambės Vazų laikų kalėdinės mišios

Šį šeštadienį, gruodžio 6 d., 18.30 Šv. Kazimiero bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje suskambės du didingi sakraliniai XVII amžiaus kūriniai, atkuriantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko muzikos paveikslą. Koncerte „Sancta Maria: kalėdinės mišios Vazų ir Habsburgų dvare“ bus atliktos Vazų dvare kūrusio italų kompozitoriaus Marco Scacchi mišios „Sancta Maria“ ir habsburgų dinastijos linijai LDK genealogijoje atstovaujančio kompozitoriaus Johanno Stadlmayrio „Magnificat“.

Šiuos kūrinius atliks Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ (vadovas Rodrigo Calveyra) ir barokinių pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Austrijos „Musica Antiqua Salzburg“. Žmonių balsų ir cinkų bei trombonų kombinacija buvo ypač mėgstama XVII amžiuje visoje Europoje, bet vis dar yra beveik negirdėta Lietuvoje – Šv. Kazimiero bažnyčioje puošniai suskambės dainininkų, barokinių pučiamųjų ir vargonų garsų kombinacija, užpildanti bažnyčios skliautus ir atsiskleidžianti turtingą tembrų paletę.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės valdovų Vazų dvare tarnavo daug italų muzikos meistrų, kurie čia kūrė ir patys atliko muziką, vadovavo ansambliams ir dirbo muzikos mokytojais. Jų aukšto lygio muzikos palikimas buvo gerai žinomas Europoje ir padarė įtaką ateities kartoms. Vienas iš tokių meistrų buvo Marco Scacchi, atvykęs į rūmus 1623 m., kur tarnavo kaip maestro di capella iki 1649 m. Jis buvo produktyvus kompozitorius, kūręs mišias, madrigalus, sakralinius koncertus. Scacchi mišios „Sancta Maria“ parašytos kanonu ir demonstruoja aukščiausio lygio muzikos komponavimo techniką.

LDK valdovų šeimos nariai net 11 kartų tuokėsi su Habsburgų dinastijos atstovais, septynios habsburgaitės buvo Lietuvos Didžiosiomis Kunigaikštienėmis (tarp jų ir Šv. Kazimiero motina) ir be abejonės įnešė habsburgų kultūros įtakų į LDK dvarą. Habsburgų dinastijos kompozitoriaus Johanno Stadlmayrio „Magnificat“ – tai tikras šio žanro šedevras, parašytas pasikartojančio boso (basso ostinato) pagrindu ir stulbinantis savo šventiniu pakilumu. Greta minėtųjų kūrinių skambės ir kitos italų bei austrų kompozitorių sakralinės kompozicijos.

Garsus XVII amžiaus prancūzų muzikas, teoretikas filosofas ir matematikas Marin Mersenne yra taip apibūdinęs cinkų ir balsų derinį muzikoje: „cinkas skamba tarsi saulės spindulys, prasiskverbiantis pro debesis“. Šiuo koncertu ansamblis „Canto Fiorito“ siekia pasidalinti su klausytojais tuo „saulės spinduliu“ ir didingu Vazų dvaro sakralinės muzikos palikimu. Publika kviečiama klausytis koncerto nemokamai.