Vaikų ligų gydytojai primena: kokliušu vaikus dažniausiai užkrečia suagusieji

Minėdami tarptautinę imunologijos dieną, gydytojai šiais metais pasirinko temą „Ką mes žinome apie kokliušą“. Ši klastinga infekcinė liga, pasireiškianti sunkiu kosuliu ir neretai sunkiomis komplikacijomis, naujagimiui ar kūdikiui gali būti labai pavojinga ar netgi mirtina.

Pasak Vaikų ligoninės Pediatrijos centro direktoriaus prof. Vytauto Usonio, nuo kokliušo, kaip skiepais valdomos ligos, dėl žinių trūkumo visuomenė nukenčia net ir XXI a., kai gausu informacijos šaltinių ir naujausių technologijų, o mokslo laimėjimai tikrai neaplenkia medicinos.

Tyrimas parodė, kad daugelio gimdyvių, besiruošiančių gimdyti, kraujyje nėra antikūnų, apsaugančių nuo kokliušo, o tai reiškia, kad gimusiam vaikui vienintelė apsauga nuo kokliušo yra skiepai.

Kaip teigia vaikų gydytojai, naujagimiai nuo kokliušo pradedami skiepyti tik nuo dviejų mėnesių, o kad apsauga būtų patikima, reikia bent dviejų vakcinos dozių, taigi, iki keturių mėnesių kūdikiai yra imlūs ir gali užsikrėsti šia infekcija.

Vakcina nuo kokliušo žmonės Lietuvoje skiepijami daugiau nei 40 metų ir kyla įspūdis, kad problemos nebeliko, tačiau bloga žinia yra ta, kad įgytas imunitetas po skiepo nuo kokliušo trunka ne ilgiau kaip 10 metų.

Vėliau suaugusieji gali tapti kokliušo lazdelės nešiotojai, net neįtardami apie tai, ir užkrėsti aplinkinius ar šeimos narius.

Todėl viso pasaulio medikai perspėja visuomenę, kad privalu žinoti, jog turi būti paskiepyti visi šeimos nariai, kurie bendraus su naujagimiu. „Kai mūsų šeimoje gimė anūkėlė, – sako prof. V. Usonis, – šeši suaugę mūsų šeimos nariai pasiskiepijome nuo kokliušo, kad apsaugotume mūsų pačią mažiausiąją.“

„Informacijos dar labai trūksta, – teigia prof. V. Usonis. – Siekiame, kad visuomenė būtų geriau informuota, todėl šiandien, minėdami Tarptautinę imunologijos dieną, kalbame apie kokliušą.“

Vaikų ligoninėje šiuo metu gydomas mėnesio kūdikis, sergantis kokliušu, o prieš dvejus metus mirė neskiepytas nuo kokliušo vaikas, gyvenęs šeimoje, kuri pripažino tik natūralų gyvenimo būdą ir kreipėsi į medikus pavėluotai.