Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad radus skalūnų dujų, didžiausią naudą pirmiausia neva pajustų vietos gyventojai, o galiausiai ir visa Lietuvos valstybė. „Būtent todėl proceso stabdymas gali būti naudingas tik nedraugiškoms užsienio valstybėms ir yra nukreiptas prieš regionų, kuriuose būtų ieškoma dujų ar naftos, gyventojus bei pačią Lietuvos valstybę“, – teigiama V. Mazuronio pranešime.
Ministras primena, kad skalūnų dujų ir naftos žvalgybos ir išgavimo konkursas buvo paskelbtas 2012 metų birželio 25 dieną Vyriausybės nutarimu. Konkurso būdu esą buvo planuojama atrinkti finansiškai ir technologiškai pajėgiausią kompaniją (ar kompanijas), investuosiančią į skalūnų dujų ir naftos išteklių paieškas ir gavybą Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose.
Anot V. Mazuronio, Geologijos tarnybos paskelbtame tarptautiniame konkurse galėjo ir buvo kviečiamos dalyvauti visos pasaulio kompanijos, norinčios užsiimti skalūninių angliavandenilių paieška ir gavyba, tačiau norą dalyvauti konkurse esą pareiškė tik viena kompanija iš JAV – „Chevron“.
Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje pabrėžiama, kad Lietuva skatins skalūnų dujų žvalgybą šalyje ir „ekonomiškai pagrįstą, su aplinkosaugos principais suderintą skalūnų dujų gavybą“. Pranešime pabrėžiama, kad vykdant skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą, turės būti užtikrinti valstybės, žemės savininkų ir šią veiklą vykdysiančių kompanijų interesai.
„Reaguodami į vietos gyventojų bei politikų nuogąstavimus dėl galimo poveikio aplinkai ar sveikatai, Seimas ir Aplinkos ministerija sugriežtino įstatymus ir poįstatyminius aktus, reglamentuojančius dujų žvalgybą ir gavybą, įkūrė specialų dujų gavybos darbų priežiūros padalinį“, – rašo aplinkos ministras.
V. Mazuronio teigimu, įstatymais taip pat buvo įtvirtintas žvalgybos ir gavybos derinimo su vietos gyventojais būtinumas ir procedūros, kaip tą derinimą reikia vykdyti.
„Neabejoju tuo, kad bet kokių gamtos išteklių žvalgyba ar gavyba turi būti vykdoma nepakenkiant gamtai, žmonių sveikatai ir tik sutarus su vietos gyventojais. Įstatyminė bazė užtikrinanti tokį procesą yra parengta“, – sako Aplinkos ministerijos vadovas.
„am.lt“, „ekspertai.eu“ inf.
Aplinkos apsaugos ministras Valentinas Mazuronis, ypač po vizito Pensilvanijos valstijoje JAV, sistemingai ir beatodairiškai bruka Lietuvos visuomenei mintį apie skalūninių dujų paieškos ir išgavimo saugiausias gamtai Chevrono bendrovės technologijas ir būsimą naudą Lietuvai bei numanomą išganingą energetinę nepriklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo iš Rytų kaimyno.
Jei tokias idėjas skleistų energetikos ministras, galima būtų jį suprasti, tačiau aplinkos apsaugos ministras turėtų gultis skersai sovietinės gelžkelio vėžės bėgių, gindamas viešąjį interesą ir palaikydamas Vakarų Lietuvos bendruomenes, priešindamasis galimai Žemaitijos ir Vakarų Lietuvos gamtos taršai bei landšafto naikinimui.
Šis ministras, panašiai kaip ir buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, matyt, dar nesusivokė, kokiai ministerijai – Aplinkos apsaugos ar Energetikos, vadovauja.
Ministras blefuoja, kalbėdamas apie kažkokius suderinimus su Žygaičių ir kitomis regiono bendruomenėmis dėl būsimo skalūnų projekto vykdymo, kaip blefavo kartodamas mintį, kad neva sutartis su Chevrono rangovais bus tik dėl skalūninių dujų paieškos.
Dabar jau žinome ir konkrečią datą, kada ta sutartis bus pasirašyta su vieninteliu (sic!) konkurso dalyviu Chevronu, neįvykdžius pagrindinės sąlygos – projekto suderinimo su vietos bendruomenėmis, kurios šiam buldozeriu vykdomam projektui priešinasi iš paskutiniųjų.
Premjeras Algirdas Butkevičius sykiu su aplinkos apsaugos ministru arogantiškai groja seniai nugrotą propagandinę plokštelę. Pirma jos dainuška skamba apie tai, kad visi, kas priešinasi tokiam išganingam projektui, yra tamsuoliai retrogradai, nieko neišmanantys apie modernias švarias technologijas ir į jų nuogąstavimai dėl landšafto taršos yra visokių atskalūnų žaliųjų pakurstomi.
Tenka pasakyti tą patį ir apie Premjerą (architektą) bei premjerą (inžinierių), kurių kompetencijos irgi nieko bendra neturi nei su geologija, nei su technologijomis, pagal kurias bus vykdomi šie abejotini projektai. Šios srities mokslininkų bendruomenė irgi yra radikaliai skilusi į dvi stovyklas, nelygu kas ir už kiek papirktas. Beje, sprendžia ne mokslininkai, o politikai.
Antroji dainuška yra dar labiau nugrota, kad visi, kas priešinasi skalūninių dujų gavybai, yra Gazpromo slaptas projektas, tarnaujantis kitos valstybės monopolistui ir neva veikiamas neįvardytų kitos valstybės slaptųjų tarnybų.
Jei yra iš tikro taip, ką veikia mūsų VSD tarnybos ir kodėl neišsiaiškina tų slaptųjų kanalų bei konkrečių agentų, kurie Žygaičių ir kitose Vakarų Lietuvos bendruomenėse slapta vykdo antivalstybines provokacijas ir kursto vietos gyventojus veikti prieš Lietuvos valstybės interesus. Lygiai tas pačias melodijas girdėjome ir per prievartą stumiant pragaištingas LEO LT, ir Visagino naujos atominės statybų avantiūras.
Nepavyko, nes, anot šių politikų, mūsų tauta tamsi. Gal ir tamsi, bet gerai jaučia ir nepraradusi uoslės, kieno ilgos ausys iš už krūmų kyšo ir į kieno dideliausias kišenes už tuos projektus pinigėlis srauniomis upelėmis rieda.
O dėl neviešo konkurso „iš vieno vienas“ turėtų tautai išaiškinti Konstitucinis Teismas. Kiekvienam kalbininkui savaime aišku, kad žodis „konkursas“ reiškia visai ką kita.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
