Žebriūnų šeimos likimas – dokumentiniame pasakojime „Nėra laiko gerumui“

Iškilių menininkų kino portretus kuriantis Aloyzas Jančoras kviečia į savo naujausią filmą „Nėra laiko gerumui“. Šįsyk apie Žebriūnų – keturių talentingų ir nepriklausomų menininkų likimą. Tai jautrus poetinis pasakojimas, sudurstytas iš Žebriūnų prisiminimų, pasvarstymų apie kūrybą, pašaukimą, šeimos vertybes, archyvinių kadrų. Filmas bus rodomas „Skalvijos“ kino centre sausio 14 ir 17 d. Šį trečiadienį seansą 17.30 val. pristatys filmo režisierius su kūrybine grupe.

A. Jančoro filmas primena šeimos išpažintį, bandymą įtvirtinti šeimos ryšį ir santarvę. Filme užfiksuotas paskutinis Žebriūno gyvenimo laikotarpis, kalbinama jo žmona, scenos primadona Giedrė Kaukaitė, dvi dukros – dailininkė Monika Žebriūnaitė-Edgar ir muzikantė Ūla Ulijona Žebriūnaitė. Jos abi vaikystėje vaidino 1976-aisiais pasirodžiusiame Žebriūno filme „Seklio Kalio nuotykiai”.

Šiuo metu Italijoje gyvenanti Ūla sako visada didžiavusis savo kilme. Tėvą ji mėgdavo vadinti lietuviškuoju Fellini, žavėjosi ypatingu motinos talentu: „Tai dainininkė, kuri kiekvienoje dainoje, kiekviename žodyje ieškojo ypatingos prasmės, išraiškos, ekspresijos“.

Režisieriui pavyko užfiksuoti ypatingas savo herojų atvirumo, susitaikymo su esama padėtimi akimirkas. Šeimos nariai pripažįsta, kad būta klystkelių, kad nukentėjo jų šeimos, „keturių stulpų“, ryšys. Tačiau, ar galėjo būti kitaip?

Per Žebriūnų šeimos liniją filme atskleidžiamos ir politinės permainos, nelinksmas lietuviško kino likimas. Garsiuosius filmus „Velnio nuotaka“, „Gražuolė“, „Paskutinė atostogų diena“, „Riešutų duona“ sukūrusiam  A. Žebriūnui buvo ypač skaudu, kai jį pakvietė dalyvauti Lietuvos kino studijos griovimo renginyje. Juk būtent Žebriūnas su Žalakevičiumi išprašė pinigų jos statybai. Čia filmavimo aikštelėje buvo praleista trūkstančiai valandų, numojant ranką į poilsį, aukojant savaitgalius ir kiekvieną laisvą minutę.

„Dirbdami sąjūdyje, keldami žmones iš miego, negalvojome, kad dalis mūsų liks be darbo. Nė pagalvoti negalėjau, kad laisvoje Lietuvoje negalėsime kurti kino, neturėsime tam pinigų. Net mintis neatėjo. Kokie naivūs romantikai buvome“, – vis dar su skauduliu kalba A. Žebriūnas.

A. Jančorą su A. Žebriūnu daug metų siejo darbas Lietuvos kino studijoje. Jie kartu kūrė dokumentinį filmą „Lietuvos prisikėlimas“ (2000). A. Jančoro filmografijoje – apie 20 teminių kino žurnalų, 4 dešimtys dokumentinių, vaidybinių kino ir televizijos filmų. Pastaraisiais metais režisierius kuria dokumentinius pasakojimus apie Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykius ir asmenybes. Ankstesnių jo filmų herojais buvo aktorius Laimonas Noreika („Ištraukos iš dienoraščio“, 2005), dirigentas Saulius Sondeckis („Mocarto obuoliai“, 2011).

Kovo mėn. „Skalvijos“ kino centre vyks ką tik Lietuvos kino centro iniciatyva restauruoto ir suskaitmeninto A. Žebriūno filmo „Gražuolė“ pristatymas.

Plačiau apie filmą „Nėra laiko gerumui“ http://www.skalvija.lt/nera-laiko-gerumui/4285