Aleksandras Duginas: „Į ateitį žvelgiu egzistencialistiškai“

Daugeliui Aleksandro Dugino (g. 1962) pristatinėti nereikia. Tai – vienas žymiausių pasaulio filosofų, politologų, tradicionalistas, Ketvirtojo politinio kelio kūrėjas, profesorius. Todėl nepradėsime nuo Adomo ir Ievos. Daugiau informacijos apie A. Duginą galima paskaityti šiuose puslapiuose: http://www.arcto.ru, http://www.4pt.su, http://dugin.ru.

Profesorius A. Duginas sutiko duoti išskirtinį interviu Lietuvos skaitytojams. Interviu darytas 2013 m. vasario 9 d. internetu. Šio interviu angliškąją versiją galite skaityti ČIA.

Įdomu tai, kad interviu autorius tuo metu dar nežinojo (sužinota tik vasario 11 d.) apie tai, kad, kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, „vasario 8 d. asmenis, besidominčius Eurazijos politikos aktualijomis į Seimo Konstitucijos salę subūrė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitinės studijos „Eurazijos Sąjunga: iššūkis Europos Sąjungai ir Rytų partnerystės valstybėms“ pristatymas. Projektas, kurio vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas, parengtas bendradarbiaujant Lietuvos, Ukrainos ir Moldovos autoriams. Renginį, kurio tikslas išklausyti pranešimus ir paskatinti diskusiją apie besiformuojančią Eurazijos ekonominę Sąjungą, jos poveikį ir galimas pasekmes Europos Sąjungai bei Rytų Europos valstybėms, atidarė ir sveikinimo žodį tarė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka. Renginyje pranešimus skelbė RESC projekto vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas, Raimondas Ališauskas, taip pat pasisakė Seimo narys Emanuelis Zingeris bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius ambasadorius Dalius Čekuolis. Pristatomame ekspertiniame moksliniame tyrime buvo siekiama į dienos šviesą ištraukti kuriamos Eurazijos ekonominės Sąjungos paslėptus tikslus, atskleisti Eurazijos Sąjungos integracijos ir Europos Sąjungos Rytų partnerytės santykį bei kylančias dilemas, stipriąsias bei silpnąsias Eurazijos Sąjungos integracijos puses. Diskusijos metu svečiai padarė išvadą, jog Eurazijos integracijos procesais siekiama pakeisti esančią geopolitinę situaciją bei išreiškė susirūpinimą, kad Ukrainos prisijungimas prie Muitų Sąjungos būtų didžiulis praradimas Europos Sąjungos Rytų partnerystės politikai. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas išreiškė padėką atvykusiems ES ir NATO šalių ambasadoriams, parlamentarams, Užsienio reikalų ministerijos atstovams, RESC komandai, spaudos atstovams ir visiems dalyvavusiems.“

Kaip matome, Eurazijos idėja ir Eurazijos Sąjunga tampa įdomios ir Lietuvai, kuriai gana artimoje ateityje gali tekti rinktis savo kelią. Europos Sąjunga byra, ir tik aklas to nepastebi.

Skaitytojui pateikiame ne tik interviu su A. Duginu, bet ir Lietuvos bei užsienio mokslininkų parengtą dokumentą – 54 puslapių studiją apie Eurazijos Sąjungą (.pdf formatu; popieriniu formatu šis dokumentas neišleistas).

Gerbiamas profesoriau, gal pradėkime mūsų pokalbį nuo Jūsų, kaip teigiama, labai įdomios biografijos. „Vikipedija“ ir kiti oficialūs šaltiniai byloja, kad Jūsų tėvas dirbo GRU, Jūs priklausėte „nacių“ būreliui, kuriam vadovavo filosofas J. Golovinas, esate artimas Vladimiro Putino draugas, rašoma daugybė kitų kontroversiškų dalykų. Kas tiesa, o kas – melas?

Viskas – absoliutus melas. Ir Putinas, ir naciai, ir tėvas iš GRU, ir visa kita. Mano biografija – tai mano bibliografija, kaip sakė Julius Evola. Tačiau „Vikipedijoje“ nieko nekeičiu dėl dviejų priežasčių:

1. egzistuoja tam tikra grupė liberalių wiki-administratorių, kurie, vos ką nors pakeitus, nedelsiant atstato ankstesnį melą, kad sumenkintų mane – tai vadinamasis interneto karas, o juk jis yra demokratija, nieko asmeniška, nes demokratija – tai visada melas;

2. man nerūpi mano paties asmenybė; man rūpi tik mano misija.

Todėl nesu linkęs kalbėti apie save. Skaitykite mano knygas, susidarykite savo asmeninę nuomonę apie mano idėjas, o tik tada – jei tai taip būtina – domėkitės mano asmenybe.

Šiame interviu kaip tik ir norėčiau aptarti pagrindines Jūsų idėjas, kurios įdomios ir svarbios, manyčiau, visam pasauliui, ypač Vakarams, kurie, atrodo, griūva. Ar ne? Vakarų civilizacijos pabaiga išpranašauta jau senokai. Kiek dar liko laukti? Ar kažkas turi nutikti? Trečiasis pasaulinis karas? Pasaulinė revoliucija? O gal nieko (turiu galvoje griuvimą kaip natūralų procesą)?

Aš manau, kad nieko nenutiks, visiškai nieko. Ir tai yra tikrai baisu. Amžinybė – tai begalinis nuobodžio momentas. Heideggeris savo veikale „Fundamentalūs metafizikos konceptai“ išstudijavo gilaus nuobodžio fenomeną kaip dabartinio Dasein (vok. „ten-buvimas“, verčiama ir kaip „būtis“) egzistencinį požymį. Gnostikas Bazilidas pasaulį PO pabaigos aprašė kaip esantį visiškoje pusiausvyroje, kai niekas nevyksta. Tai nereiškia, kad nebėra jokių įvykių, tiesiog mes tų įvykių nebeišgyvename kaip įvykių. Toks ilgalaikis kolapsas gerai išanalizuotas anglų rašytojo Alexo Kurtagićiaus.

Didžioji bėda yra ta, kad niekas viso to nepriima kaip bėdos. Todėl ir esame, kur esame. Vakarai – nuobodžio centras. Jie nesprogsta, jie smenga gilyn ir gilyn, sprogsta į vidų, vyksta vadinamoji implozija.

Ir teisūs tie, kas sako, jog tai truks amžinai. Pasaulio pabaiga – tai Pasaulio nesugebėjimas pasibaigti. Nepasibaigiantis pasaulis nebėra Passaulis, tai – tik beprasmių fragmentų, esančių neegzistuojančioje visumoje, sankaupa. Mes gyvename Platono „Parmenido“ 6-9 hipotezėse: egzistuoja daugiai (πολλά), bet nebėra vienio (ἓν). Toks pasaulis, kaip teigia neoplatonikai, negali egzistuoti. Jau greičiau sutinku su jais, nei su masine žiniasklaida ir paruošta vartojimui (prêt-à-porter) kultūra ar hegemoniškais intelektualais.

Išleidote daug knygų – net sunku suskaičiuoti, kiek (ar Jūs žinote jų skaičių?). Prisimenu, jog pirmoji, kurią skaičiau, berods, apie 1999-uosius, buvo skirta konspirologijai. Ar tikite rimtai egzistuojančiu visuotiniu sąmokslu, kurį rengia, tarkime, Bilderbergai, masonai, iliuminatai ar dar kažkas?

Neprisimenu savo knygų kiekio, bet prisimenu jų kokybę. Kokybė labai skiriasi, nes knygos parašytos skirtingai publikai. Konspirologiją laikau primityvia sociologijos atšaka. Sociologijai svarbus vienas dalykas: ką visuomenė mano apie tai, kas vyksta aplinkui, taip pat ką apie tai mano mokslo žinovai. Taigi studijuodami konspiracijų teorijas, mes studijuojame žmonių protus, mitus, kultūras, baimes, gnoseologines ir kognityvines struktūras. Žmonės tiki sąmokslais. Tai reiškia, kad jie „egzistuoja“ arba „išlieka gyvi, kažkur slypi“ (pagal diferencijuotą ontologiją, sukurtą Alexiuso Meinongo).

Ironiška, kad paminėjote Bilderbergus (tikrai egzistuojantį oficialų tarptautinį klubą), masonus (istoriškai dokumentuotą organizaciją) ir „iliuminatus“, kurie tėra šiuolaikinių sąmokslo teorijų produktai (buvo organizacija tokiu pavadinimu XVIII a. pab., tačiau išnyko). Ar Bilderbergai kažką planuoja? Ar masonai kažką planuoja? Manau, kad taip. Ką tiksliai? Niekas nežino, išskyrus juos pačius. O šių organizacijų nariai apie savo planus aiškiai nekalba. Taigi mes apie jų planus nieko tikra nežinome. Tačiau žmonės įsivaizduoja, mąsto, spėlioja, buria. Taip daryti patrauklu, tai įtraukia. Žmonės patiria baimes, pasąmoninius troškimus, slaptą visuomenės, istorijos, hierarchijos, likimo suvokimą... Įdomu tai studijuoti.

Jūs laikomas šiuolaikinio eurazianizmo ir Ketvirtojo politinio kelio tėvu. Ar galėtumėte plačiau paaiškinti šias savo idėjas plačiau?

Eurazianizmas laiko Rusiją ne šalimi, o civilizacija. Todėl ji turėtų būti lyginama, nes su Europos ar Azijos šalimis, o su Europos, Islamo, Indijos civilizacijomis. Rusija-Eurazija savyje talpina ir dabartinių, ir senovinių bruožų, ir europietiškų, ir rytietiškų kultūrų bei etnosų. Šis ypatingas identitetas turėtų būti pripažintas ir patvirtintas naujo integracinio projekto kontekste. Eurazianizmas neigia Vakarų civilizacijos universalumą ir istorinio proceso vienamatiškumą (susijusį su liberalizmu, demokratija, žmogaus teisėmis, rinkos ekonomika ir kt.). Yra skirtingos kultūros, turinčios skirtingas antropologijas, ontologijas, vertybes, laikus ir erdves. Vakarai tėra hipertrofuota ir akiplėšiška pasaulio provincija, serganti megalomanija. Tai – apgailėtinas pasipūtėliškumo, arogancijos (hybris) atvejis. Žmonija turi kovoti su Vakarais, kad jų pretenzijas sumažintų iki įstatymais paremtų ribų. Pasaulio provincija turi tapti tuo, kuo ji ir yra – provincija, istoriniu izoliuotu atveju, pasirinkimu, o ne universaliu likimu, normatyvu ar bendru siekiu.

Ketvirtasis politinis kelias teigia:

1. Trys pagrindinės politinės ideologijos (liberalizmas, komunizmas / socializmas, fašizmas / nacizmas) nebėra adekvačios, todėl mes turime atmesti jas visas (tai reiškia – daugiau jokio liberalizmo, socializmo, fašizmo – dėmesio, palyginkite tai, ką dabar sakau su tuo, ką apie mane rašo);

2. Mes turime sukurti Ketvirtajį politinį kelią, atmetę pirmuosius tris; jis turi būti šių laikų ne-modernas (o gal post-modernas, gal iki-modernas);

3. Ketvirtojo politinio kelio subjektas – Dasein, kokį aprašė Heideggeris (ne individas kaip liberalizme, ne klasė kaip marksizme, ne rasė / valstybė kaip nacisme / fašizme); Dasein turi būti išlaisvintas iš neautentiškų egzistencijos modelių;

4. Dasein yra daugiskaita ir priklauso nuo kultūros, todėl pasaulis turi būti daugiapoliaris (kiekviena kultūra, etnosas ar religija turi savo Dasein – jie nebūtinai skiriasi, tačiau yra skirtingi);

5. Mes kviečiame į egzistencinę Pasaulinę Dasein‘ų revoliuciją, kurioje žmonių visuomenių Dasein‘ai susivienytų kontrhegemoniškoje kovoje prieš Vakarų globalizmą ir liberalų universalizmą, taip pat prieš JAV dominavimą.

Eurazijos Sąjunga buvo įkurta prieš kelerius metus. Dabar – susidaro toks jausmas – ji tartum neegzistuoja, nors atrodo, kad rytinė pasaulio dalis (Iranas, Kinija ir kt.) tampa stipresnė už vakarinę. Ar tikrai taip yra? Kokia dabar Eurazijos Sąjungos situacija? Kokią Jūs jai pranašaujate ateitį?

Eurazijos Sąjunga – mūsų idėja, paimta Putino biurokratų. Manau, kad tai – vienintelis būdas užsitikrinti ateitį Rusijai ir privaloma sąlyga daugiapoliariškumui. Rusija turėtų nepalaikyti Vakarų galių. Eurazijos Sąjunga turi daug objektyvių ir subjektyvių problemų. Amerikos hegemonija ir penktoji kolona Rusijoje ją aktyviai sabotuoja, o Rusijos biurokratų neveiksmingumas situaciją dar labiau blogina. Vis dėlto taip bus padaryta, nes taip turi būti padaryta.

Pasaulis dabar - karai ir revoliucijos visur... Malis, Sirija, Palestina, Tunisas... Ką manote apie situaciją Magrebo (Šiaurės Afrikos), Artimųjų Rytų šalyse? Ar viskas ir toliau nusidažys krauju, vyks dešimtmečius trunkantys karai?

Tokia situacija niekada nesibaigs. Tai – chaoso projektas, kurio sponsorius – Vakarai, visomis prasmėmis prarandantys kontrolę ties nevakarietiškomis visuomenėmis. Kraujo bus pralieta vis daugiau ir daugiau. Tik tada, kai visi musulmonai atsuks savo ginklus prieš Vakarus ir prisijungs prie Eurazijos galutinio mūšio prieš hegemoniją, tai gali baigtis. Imperija ir toliau skaldo, bet jau nebevaldo. Ji tik skaldo ir žudo. Todėl turime smogti atgal.

Koks Jūsų požiūris į Islamą ir Iraną?

Žaviuosi Iranu ir šiizmu bei sufizmu. Tai – dvasinė tradicija, kuri kovoja prieš Modernybę, taikydama tiesiai į jos centrą. Yra daug įvairių Islamo atšakų. Man priimtinas tradicinis Islamas, o dėl vahabitų versijos turiu abejonių. Tai – modernistinė, universalistinė Islamo versija, atrodo, kad ji dirba JAV interesams kaip imperialistų padalinys.

Palaikau tradicionalizmą visose religijose. Tačiau Iranas ir šiizmo tradicija yra tai, ką myliu visa širdimi.

Kokį pasaulį (dabar ir vėliau) norėtumėte matyti? Kokia Jūsų vizija?

Dabartinėje padėtyje mes neturime ateities. Ateitį suprantu egzistenciškai kaip autentiško Dasein horizontą, kaip Ereignis (įvykį), kaip paskutinio Dievo (letzte Gott) atėjimą. Tačiau ši ateitis nesuderinama su irstančiu Vakarų Logosu. Dabartiniai Vakarai (JAV ir dalis Europos) turėtų būti nušluoti nuo žmonijos paviršiaus ir atkurti kitu pagrindu – Mirties ir Bedugnės veido akivaizdoje.

Turėtų būtų Nauja Filosofijos Pradžia arba... išvis nieko. Toks pat niekas, kaip dabar, nebesuvokiamas kaip toks esąs. Taigi ateitis pati neateis. Mes turime ją kurti. Bet prieš tai turime sugriauti tai, kas yra arba atrodo, kad yra.

Iš Facebooko ir kitų interneto puslapių matosi, kad daug žmonių jau yra pasiruošę revoliuciniam proto paradigmos pokyčiui, o gal net ir fizinėms revoliucijoms. Ar į mūsų pasaulį ateina realūs pokyčiai?

Paradigmos pokytis yra absoliučiai būtinas. Nematau daug vyrų ar moterų, pasiruošusių pakeisti save ir pasaulį aplink juos. Tačiau tokių yra. Jų per mažai vilčiai, bet per daug nevilčiai. Norėčiau matyti daugiau sprendimų, konkrečių žingsnių. Gerai, kad kažkas prabunda. Neapykanta Vakarams, globalizmui, konsumerizmui, žiniasklaidai, demokratijos melui, žmogaus teisių šiukšlėms, kapitalizmo diktatūrai, vadinamajai „pilietinei visuomenei“ ir Amerikos dominavimui akivaizdžiai auga. Todėl turime eiti toliau. Atbudimas reiškia revoliuciją ir karą. Mažai tikėtina, kad tai prasidės dabar. Tačiau žmonės turi pradėti tai daryti jau dabar, nes rytoj bus per vėlu.

Linkėdamas Jums visa ko geriausio ir dėkodamas už atsakymus, norėčiau pasiteirauti, ties kokiomis pagrindinėmis idėjomis dirbate dabar?

Tarptautinių santykių vadovėlis Rusijos universitetams;

Daugiapoliario Pasaulio Teorija (išspausdinta, bet vis dar vystoma);

Ketvirtojo Politinio kelio teorijos vystymas;

Heideggerio filosofijos studijos (jau parašiau dvi knygas apie Heideggerį ir tęsiu savo darbą šia kryptimi);

Tradicionalizmas (Henry Corbin, „Eranos“ būrelis – neseniai Šveicarijoje nusipirkau visus „Eranos Jahrbuch“ numerius);

Vaizduotės sociologija (pagal G. Durand – prieš dvejus metus apsigyniau doktoratą apie šį dalyką);

Naujos knygos apie geopolitiką (istorinė Rusijos geopolitika, pasaulio regionai ir kt.);

Platonizmas ir neoplatonizmas, eurazianizmas (be abejo);

Stačiatikių teologija;

Socialinė antropologija ir etnosociologija;

Ekonomika (alternatyvūs būdai);

Konservatorių studijos;

Dėstymas Maskvos Valstybiniame Universitete (vadovauju Tarptautinių santykių sociologijos fakultetui) – TS, geopolitika, etnosociologija, sociologija;

Konferencijos (visame pasaulyje);

Patariu Rusijos Vyriausybei ir Parlamentui (esu oficialus Dūmos pirmininko S. Naryškino Patarėjų korpuso vadovas);

Vadovauju Tarptautiniam Eurazijos judėjimui.

Ačiū.

Nėra už ką.