Aurelija Stancikienė: Jie atstovauja ne savo Tautai

Vis labiau aiškėjant, kad milžinišką darbą nuveikusi referendumo iniciatyvinė grupė greičiausiai sunešiojo geležines klumpes ir surinko 300 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų, viešojoje erdvėje akivaizdžiai sustiprėjo apokaliptinės nuotaikos, transliuojamos per didžiuosius masinio informavimo kanalus. Premjeras Algirdas Butkevičius nuogąstauja, kad referendumo sėkmės atveju Europos Sąjunga pareikalaus grąžinti anksčiau Lietuvos žemės ūkiui skirtas lėšas, o buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius iš esmės padėjo lygybės ženklą tarp sprendimo neparduoti žemės užsieniečiams ir išstojimo iš Europos Sąjungos. Ekspertai.eu pasiteiravo, ką apie šiuos baisius dalykus mano Seimo narė Aurelija Stancikienė.

* * *

– Kaip vertinate A. Butkevičiaus pasisakymą apie gresiantį žemės ūkiui skirtų ES lėšų grąžinimą? Ar tai realu?

– Ne, manau, visiškai nerealu. Aš apskritai nebesuprantu, kuo A. Butkevičius užsiima – kažkokiu žmonių gąsdinimu, tai jau tampa panašu į šantažą žemdirbiams arba tiems ūkininkams, kurie pasirašė už žemės nepardavimą užsieniečiams. Tai visiškai niekuo nepagrįsti grasinimai. Maža ką galima taip pasakyti – aš galiu pasakyti, kad meteroritas nukris ir, žinote, Europos Sąjungos nebeliks. Taip šnekėti gali bet ką, nes tai yra visiškai niekuo neparemta. Akivaizdu, kad premjeras kalba neatsakingai. Kai jis sako, kad žemė dabar yra supirkinėjama apeinant įstatymus ir galiojančius teisės aktus, ir mes jo oficialiai užklausiame, kad jis pagrįstų šį savo teiginį – kiek žemės taip supirkta – paaiškėja, kad jis nežino. Jis net nesiteikia pats atsakyti. Premjero žodžius komentuoja premjero patarėjas, kas yra iš viso negirdėta. Tai palaukite – gal premjeras pats už savo žodžius nebeatsako?.. Akivaizdu, kad jis šneka visiškai neatsakingai, visiškai nepagrįstai, ir visiškai nesiruošia už savo žodžius atsakyti. Taip negali būti.

Bet dabar pagalvokim apie kitą dalyką: visos, bet kokios sutartys pasikeitus aplinkybėms gali būti peržiūrimos. Dar neaišku, ar įvyks tas referendumas, bet jeigu jis įvyktų, kas būtų stebuklas – įsivaizduokite, 51 procentas turi ateiti į referendumą, tai yra sunkiai įsivaizduojama... – tai aš iš esmės tai traktuočiau kaip force majeure aplinkybę (nenugalima jėga, atleidžianti nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą – R. K.). Nes tai yra viskas: Tauta kyla ir pareiškia savo valią. Tai yra nenugalima aplinkybė – Tauta. Be Tautos ta valdžia yra niekas. Daug kartų esu ginčijusis su teisininkais, kodėl force majeure'as yra tik koks nors gaisras, uraganas, dar kokia nors gamtos stichija. Ne – tai turėtų būti visos nenugalimos aplinkybės. O čia būtų būtent tokia aplinkybė – Tautos valia. Ir tokiu atveju, tokiomis aplinkybėmis turi būti peržiūrimos sutartys, turi būti ieškoma kompromisų, turi būti deramasi.

Tuo labiau žinant, kaip procesas vyktų nuo gegužės 1-osios, kaip dabar yra numatyta – juk apskritai nėra net užsiminta, kad žemės pardavimas užsieniečiams bus taikomas Europos Sąjungos piliečiams. Visi įrašyti. Kokie nors afrikiečiai, turintys pas save daug aukso, bet blogas sąlygas žemdirbystei, gali čia pas mus supirkti visą Lietuvą. Sakau kaip hipotetinį pavyzdį, bet akivaizdu, kad tai galės daryti bet kas...

– Galės ir tos pačios Rusijos, kuria dabar taip intensyviai esame gąsdinami, piliečiai... (apie šią problemą rašyta publikacijoje „Lietuvos žemė: Rusijos interesas, kurį nutyli konservatoriai” – R. K.).

– Galės, visiškai atvirai ir visiškai nesislėpdami. Jiems net slėptis nebereikės... Nes šitos pataisos, aš akcentuoju – Stasio Šedbaro pataisos – yra taikomos ne tik Europos Sąjungos piliečiams, jos taikomos absoliučiai visiems. Ir šneka, komentuoja, tiek A. Butkevičius, tiek Vytautas Landsbergis, visiškai neįsigilinę, kas yra dabar priimta, kas vyks nuo gegužės 1-osios...

– Latvijoje jau bandoma kaimus pavadinti „Putinkom” ir „Rubliovkom”...

– Tai ir pas mus tas pats bus – nuo gegužės 1 d. bus galimybė visiškai be jokių apribojimų įsigyti žemę net ir ne Europos Sąjungos piliečiams. Bet kas galės tą žemę pirkti.

O kad kažkokios pasekmės gali būti – pvz., gali būti sumažintos išmokos žemdirbiams ar sustabdytos kokios nors investicijos – tai, be abejo, visko gali būti. Bet prisiminkite, kokiu laikotarpiu mes gyvename. Didžioji Britanija turi realių ketinimų referendumu spręti klausimą, ar jiems apskritai neišstoti iš Europos Sąjungos. Davidas Cameronas pareiškė, kad jei jo partija 2015 metais laimės rinkimus, ji surengs tokį referendumą. Aš manau, kad šitame kontekste, ir ypač jeigu Anglija nubalsuotų, kad ji išstoja, prasidėtų Europos Sąjungos byrėjimo procesas... Ir kiekviena valstybė tokiu atveju bus laikoma kaip nežinau kas, ir jai bus žadama nežinau kas, kad tik ji liktų. Ir jau niekas jokiomis baudomis nemojuotų.

Aš manau, kad tai būtų labai palankus momentas peržiūrėti visas narystės sąlygas ir sutartis. Ir tikrai būtų galima keisti tokius dalykus, kaip dabar yra, kai mūsų ūkininkai skriaudžiami ir išmokos jiems kelis kartus mažesnės nei Europos Sąjungoje. Kalbant apie žemės pardavimą, dabar daug šnekama apie lygias teises ir nediskriminavimą – bet palaukite, juk mūsų ūkininkai yra diskriminuojami... Gaudami tris kartus mažesnes išmokas, jie negalės konkuruoti su kokiu nors prancūzu ar vokiečiu, kuris gauna keliskart didesnes išmokas ir už jas galės supirkti Lietuvoje žemę... O mūsų ūkininkas negalės.

– Vakar per LRT rodytoje laidoje buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V. Sinkevičius išsakė tokią poziciją: taip, Tauta turi teisę pasisakyti dėl žemės, bet Konstitucinis Teismas neseniai tuo garsiuoju nutarimu nustatė procedūrą, kaip tai galima padaryti: pirmiausia tokiu atveju turi būti keičiamas Konstitucinis aktas „dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje”. Žodžiu, jeigu Tauta apsisprendžia neparduoti žemės, tai pirmiausia reikia išstoti iš Europos Sąjungos... Tie du dalykai sudėti vienas prie kito: toks sprendimas neišvengiamai reiškia išstojimą. Kaip tai pakomentuotumėte?

– Tai visiškas melas. Aš suprantu, kad ponas V. Sinkevičius mums pasako taip: mes, labai ilgai vergavę ir buvę okupuoti Tarybų Sąjungos, dabar staiga tapom vergais savo valia – kieno?.. Europos Sąjungos?.. Ar tai reiškia, kad mes apskritai nieko savo valstybės valdyme nebegalime pakeisti? Tai visiška nesąmonė ir visiškas absurdas.

– Jis sako, kad galime, bet tokiu atveju turime išstoti iš Europos Sąjungos.

– Palaukite – o kas taip pasakė? Visos sutartys gali būti peržiūrimos – visos, atsiradus naujoms aplinkybėms. Referendumas ir Tautos valia, jeigu tokia būtų pareikšta, jeigu tas stebuklas įvyktų – įsivaizduokite, kokia dabar baimė, nors tai dar net neįvykę... – tai būtų labai rimta aplinkybė peržiūrėti visas sutartis. Čia Sinkevičius tikrai pasisakė kaip ruporas konservatorių, kurie bando visus įbauginti, kad va, matote, jeigu taip įvyks, tai viskas, mes būsim išmesti iš Europos Sąjungos... Tai yra nesąmonė. Dar kartą pakartosiu: Europos Sąjunga nėra suinteresuota savo mažėjimu, ji yra suinteresuota savo plėtimusi. Kitas dalykas – net nėra mechanizmo, kaip išeiti iš Europos Sąjungos. Kaip įstoti, mes visi žinome, bet išėjimo mechanizmas nėra numatytas. Praktiškai tai kelias į vieną pusę.

Todėl tai, kas dabar vyksta – bandymas įbauginti tuos žmones, tuos intelektualus, tuos profesorius ir akademikus, kurie pasirašė dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Aš siūlau nepasiduoti šitai provokacijai ir visiškai šitų dviejų dalykų nesieti. Tai yra visiškai nesietini dalykai.

O bet kokios sutartys, pradedant santuokos sutartimis, gali būti koreguojamos, pildomos, gali būti jų punktai keičiami, gali būti deramasi. Bet dabar net nėra jokio pagrindo pradėti derybas dėl, pvz., mūsų stojimo į ES sutarties keitimo. Juk negali Butkevičius, atsibudęs iš ryto, nuvažiuoti ir imtis keisti... Bet pagrindas tikrai atsirastų, jeigu įvyktų referendumas ir Tauta preikštų valią – labai rimtas pagrindas. Ir štai tada važiuoja valstybės vadovai, gal prezidentas, gal premjeras, ir sako: pasižiūrėkite, yra nauja aplinkybė, mūsų Tauta – mano Tauta, kuriai aš atstovauju – pareiškė tokią valią. Prašau sėstis prie derybų stalo, žiūrėkime, derėkimės, kaip toliau... O dabar jie visi advokatauja ne savo Tautai. A. Butkevičius, V. Landsbergis, V. Sinkevičius, Rasa Juknevičienė ir t. t. – jie visi atstovauja ir advokatauja ne savo Tautai.

– O kam?

– Be abejonės, Briuseliui. Bet kas mums Briuselis? Kas man – gyvenančiai Lietuvoje, savo protėvių žemėje, yra Briuselis?.. Jie nepasitiki juos išrinkusia Tauta. Tauta jiems reikalinga tik rinkimams.

– Kaip Jūs norėtumėte, kad šitame interviu būtų rašomas žodis „tauta”: iš didžiosios ar iš mažosios raidės? (Toks klausimas kilo dėl šios V. Landsbergio pastabos – R. K.).

– Man Tauta yra iš didžiosios, taip ir reikia rašyti. Dabar kalbam aprie Tautą iš didžiosios raidės, nes Tautos valia yra paminama.