Čečėnija - ne Čekija, arba kaip ši šalis pakilo iš griuvėsių (video)

Neseniai įvykusi tragedija Bostone vėl sujaukė amerikiečių protus. 2008-ųjų Rusijos ir Gruzijos kare jie buvo supanikavę, kad Rusija užpuolė JAV Džordžijos valstiją (angliškai rašoma vienodai – Georgia). Dabar – kad galimi teroristai yra iš Čekijos. Amerikiečiams buvo išaiškinta, kad Čečėnija – ne Čekija. Tačiau abejoju, ar daugiau apie šią šalį jie ką nors išmano. Ar daug žinome apie ją mes? Kaip dabar gyvena Čečėnija? Trumpai apžvelkime jos dabartį ir nelengvą istorijos kelią.

R. Kadyrovo Čečėnija

Tiesa tai, kad dabartinė Čečėnija yra turtinga ir tvarkinga šalis, o ypač jos sostinė Groznas (anksčiau – Džocharas). Tiesa ir tai, kad prie to didžiulėmis lėšomis prisidėjo valstybė, kuri ją ir sugriovė – Rusijos Federacija. Rusija, tiksliau, Vladimiras Putinas ir jo administracija, įdėjo daug pastangų, kad Groznas atrodytų ne prasčiau nei arabų šalių miestai: dabar jis (išskyrus galbūt priemiesčius, į daugelį kurių draudžiama įvažiuoti turistams) blizga, centrinė mečetė atrodo puikiai.

Kodėl V. Putinas ir jo statytinis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas (čečėn. Къадар АхIмат-кIант Ръамазан, gim. 1976 m.), 2004-aisiais nužudyto Čečėnijos prezidento Ahmado Kadyrovo (1951-2004) sūnus, taip rūpinasi Čečėnijos gerove?

Pusiau čečėnas, pusiau ingušas septynių vaikų tėvas, musulmonas sunitas Rusijos armijos generolas majoras R. Kadyrovas Čečėnijos prezidento pareigas eiti pradėjo dar 2007-aisiais, kai jam tebuvo 30 metų. V. Putinas jį apdovanojo aukščiausiu Rusijos Federacijos apdovanojimu – Rusijos didvyrio medaliu. Tačiau tariamas stabilumas, už kurio įvedimą į Čečėniją apdovanotas jaunasis prezidentas, turi savo kainą ir potekstes. Pirmiausia, žinoma, tai nafta ir geopolitinė padėtis – Rusiją Čečėnija domina jau seniai (apie tai – kiek vėliau). Kita vertus, čečėnų ir kitų kaukaziečių, pasivadinusių Kaukazo Imaratu, partizaninė kova neleidžia rusams užmigti ant nugalėtojų laurų, todėl Kaukazas tebėra nestabilus regionas, bent jau tas, kuris tebepriklauso Rusijai. R. Kadyrovo Čečėnija kritikuojama kaip itin korumpuota, žmogaus teises pažeidinėjanti šalis.

Kadyrovų klanas, vadinamas kadyrovcais, - promaskvietiška karinė organizacija, o jei dar tiksliau – vadinamasis mirties būrys (angl. death squad), kuriam priklauso bent 5 000 vyrų. Manoma, kad jis R. Kadyrovo paliepimu Čečėnijoje grobia, kankina ir žudo žmones, yra susijęs su GRU specnazu, tiksliau, Čečėnijos ir Gruzijos karuose dalyvavusiais jo specialiaisiais batalionais „Vostok“ ir „Zapad“. Būtent jie padėjo Kadyrovų klanui užimti valdžią Čečėnijoje. Civiliai čečėnai kadyrovcų labai bijo.

Skaudi ir turtinga Čečėnijos istorija

Nepaisant minėtų faktų, R. Kadyrovo Čečėnija – tai tik dar labai neilgai besitęsiantis jos istorijos etapas. Bene siaubingiausi buvo Pirmasis ir Antrasis Čečėnijos karai, vykę 1994-1996 ir 1999-2009 metais, per juos žuvo bent 200 000 žmonių. Nuo 2009-ųjų balandžio 15-osios Šiaurės Kaukaze (taip pat ir Čečėnijoje) vyksta partizaninis karas, sukilimas prieš prorusišką valdžią, jis pareikalavo jau ne vieno tūkstančio aukų.

Plačiau apie 1994-1996, 1999-2009 metų Čečėnijos karus žiūrėkite filmą:



Antrojo pasaulinio karo metais Šiaurės Kaukaze buvo vykdyta operacija „Lęšis“ (rus. Чечевица, čečėn. Aardax), kai buvo deportuota daugiau nei pusė milijono šio regiono gyventojų. Čečėnai ir ingušai tai vadina genocidu, 2004-aisiais genocidu šią operaciją patvirtino ir Europos Parlamentas. 1940-1944 metais vainachų tautos (čečėnai ir ingušai) sukilo į partizaninį karą prieš Stalino pakalikus.

Apie 200 000 kaukaziečių žuvo per Rusijos bandymus užkariauti Kaukazą 1817-1864 metais.

Dar XIII-XIV a. dabartinės Čečėnijos teritoriją (tada – gruzinų ir vainachų karalystę Dzurdzuketiją) puldinėjo mongolų ordos. Čečėnų ir ingušų protėviai dzurdzukai vieni iš nedaugelio kurį laiką atsilaikė prieš mongolų antpuolius. Vėliau Kaukazas parūpo rusams.

Dabar Čečėnija (Noxçiyçö), kartais dar vadinama Ičkerija („iškasenų žemė“), yra maždaug 1,3 mln. žmonių turinti vos 17 300 kv. km ploto šalis, pabuvusi nepriklausoma kaip Čečėnijos Ičkerijos Respublika tik 1990-1999 metais. Jos pirmasis prezidentas – kartu su JAV specialiosiomis tarnybomis rusų armijos nužudytas Džocharas Dudajevas (1944-1996). Čia galime išgirsti nepriklausomos Čečėnijos himną „Mirtis arba laisvė“ (Joƶalla, ya Marşo): http://www.waynakh.com/tr/wp-content/uploads/song/national%20anthem%20of%20ChRI.mp3.

Čečėnijos istorija dar mažokai ištyrinėta. Greičiausiai dėl to, kad ši šalis nėra laisva, prieinami tik dažniausiai rusiški šaltiniai. Tačiau turimi duomenys leidžia teigti, kad pirmieji gyventojai dabartinėje Čečėnijos teritorijoje gyveno jau 12 500 m. pr. Kr.

Iki XVI a. čečėnai (vainachai) buvo pagonys, garbino saulę (Deela-Malkh), kurios simbolis primena lietuviškąsias saulutes ar tibetietiškąsias svastikas, vėliau tapo musulmonais sunitais.

Čečėnų kalba ne kiekvienam pasiduoda, yra išties nelengva, kaip ir visos Kaukazo kalbos. Sudėtinga ir įdomi jų kultūra.