Daugiamilijoninis pelnas, nulinė gėda: „Litgrid“ nebenori mokėti už ukrainiečių šeimų būstą

LITGRID vadovas Andrius Šemeškevičius.

Kol Ukrainos energetikai, kariai ir civiliai kasdien rizikuoja gyvybėmis, kad Rusijos karas neslinktų toliau į Vakarus, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ nusprendė parodyti, kaip atrodo valstybinio sektoriaus dėkingumas praktikoje.

Pagal LRT paskelbtą informaciją, „Litgrid“ po ketverių metų nutraukia būsto nuomos ir komunalinių mokesčių kompensavimą maždaug trisdešimčiai ukrainiečių šeimų.

Tai – „Ukrenergo“ darbuotojų šeimos, kurios į Lietuvą atvyko karo pradžioje, kai vyrai liko Ukrainoje remontuoti ir saugoti energetikos infrastruktūros.

LRT nurodo, kad tuo metu „Litgrid“ buvo komunikavusi, jog šiomis šeimomis bus pasirūpinta iki karo pabaigos. Karas nesibaigė. Baigėsi tik „Litgrid“ kantrybė.

Dabartinis „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius šį sprendimą aiškina taip: „Laikinumas turi pradžią ir turi pabaigą.“

Ši frazė skamba ypač ciniškai, kai kalbama ne apie komandiruotės viešbutį, ne apie įmonės vakarėlį ir ne apie kokį nors nereikšmingą projektėlį, o apie žmones, kurių šeimos buvo priglaustos todėl, kad Ukraina buvo užpulta, o jos energetikai liko laikyti valstybės gyvybinių funkcijų.

Kitaip tariant, ukrainiečiai savo gyvybėmis, sugriautais namais, subombarduotomis elektrinėmis ir žuvusiais žmonėmis perka laiką Lietuvai. O „Litgrid“ šioje situacijoje nusprendė, kad laikinumas baigėsi.

Ypač negražiai atrodo ir finansinis šio sprendimo mastelis. Pranešama, kad parama šioms šeimoms per metus kainavo daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Tuo metu pati „Litgrid“ 2025 m. skelbė gavusi 431,1 mln. eurų pajamų ir 34,2 mln. eurų grynojo pelno.

Tai nėra pinigai, kurie galėtų parklupdyti strateginę valstybės energetikos bendrovę. Tai nėra suma, dėl kurios reikėtų skelbti finansinį pavojų. Tai yra suma, kuri tokios apimties įmonei pirmiausia turėjo būti moralinis, politinis ir strateginis klausimas.

Nes šiuo atveju kalbama ne tik apie socialinę paramą. Buvęs „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis LRT priminė, kad pagalba buvo abipusė: ukrainiečiai konsultavo Lietuvą dėl infrastruktūros apsaugos, padėjo ir sinchronizacijos procese. Jo žodžiais, „ukrainietiškas vagonas išgelbėjo mūsų sinchronizaciją“.

Štai čia ir yra visas „Litgrid“ susimovimo mastas.

Pirma – moralinis. Nes negalima vieną dieną sakyti, kad Ukraina kovoja ir už mus, o kitą dieną skaičiuoti, kada jos energetikų šeimos jau pakankamai ilgai pagyveno Lietuvoje.

Antra – reputacinis. Valstybinė strateginė bendrovė siunčia labai paprastą signalą: kol mums reikėjo jūsų pagalbos, jūs buvote partneriai; kai klausimas tapo apie jūsų šeimų stogą virš galvos – tapote sąnaudų eilute.

Trečia – strateginis. Lietuvos energetinis saugumas nėra vien laidai, transformatorinės ir sinchronizacijos projektai. Tai yra ir pasitikėjimas. O pasitikėjimas nesukuriamas deklaracijomis. Jis sukuriamas tada, kai sunkioje situacijoje valstybė ir jos įmonės elgiasi padoriai.

Dar blogiau, kad šį sprendimą, LRT duomenimis, iš esmės palaiko ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, nors pats kalba apie „subalansuotų sprendimų“ paiešką. Tačiau šiuo atveju subalansuotas sprendimas neturėtų reikšti paprasto paramos nutraukimo.

Subalansuotas sprendimas turėtų reikšti aiškų pereinamąjį mechanizmą, realią pagalbą susirasti darbą ir būstą, individualų šeimų vertinimą, o ne sausą administracinę žinutę: nuo liepos mokėkitės patys.

Lietuva viešai mėgsta ploti Ukrainos didvyriškumui, kabinti vėliavas ir kartoti, kad ukrainiečiai kovoja ir už mus. Tačiau kai solidarumą reikia parodyti ne žodžiais, o konkrečiu veiksmu, staiga prasideda sąnaudų skaičiavimas ir „laikinumo“ filosofija.

Karas nesibaigė. Ukrainos namai vis dar griaunami. Ukrainos energetikai vis dar dirba po smūgiais. Ukrainos kariai ir civiliai vis dar žūsta.

O „Litgrid“ šioje istorijoje pasirinko ne valstybės garbę, ne solidarumą ir ne strateginę atmintį, o šaltą buhalterio refleksą: suskaičiuoti, nubraukti, pamiršti.

Tai ne ūkiškumas. Tai valstybės vardu padarytas moralinis trumpasis jungimas.

Keli susiję:

Ne tik pinigais, bet ir ukrainiečių gyvybėmis Lietuvos gyventojai sau perka laiką

Nausėdos Budrys Kijeve patvirtino, kad jokio kito plano nėra, išskyrus planą A

Belgas garsiai pasakė tai, apie ką seniai kalbama ir Lietuvoje, tačiau Ukrainoje atsirado purkštaujančių