D. Trampas – antisisteminis kandidatas į JAV prezidentus, metantis iššūkį tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijai

Po stulbinančio JAV prezidento rinkimų šou, kurį per pastaruosius mėnesius Donaldas Trampas surengė Amerikai ir visam pasauliui, sunku būtų prognozuoti, ko dar galima tikėtis iš impozantiško verslo magnato, užsigeidusio, kaip jis pats daugybę kartų sakė – „Padaryti Ameriką vėl didžia“. Tiesmukas, aršus, nevyniojantis žodžių į vatą, iš pilkos masės „tradicinių“ politikierių išsiskiriantis milijardierius bene labiausiai savo pasisakymais šokiruojantis visuomenę, tampa galvosūkiu patyrusiems politikos ekspertams, nesutariantiems tarpusavyje, ką tiksliai D.Trumpas darytų atėjęs į Baltuosius Rūmus. „Valdant D.Trumpui užsienio politika būtų tvirta ir iniciatyvi, panaši į prezidento R.Reagano kadencijas. Būtų laikomasi klasikinio požiūriu, kad taiką reikia ginti ekonomine bei karine galia ir būtų vengiama dabartinių Baltųjų Rūmų svyravimų ir pavojingų silpnybių“, - samprotavo Kalifornijos universiteto ekonomistas Peteris Navarro. „Aš nemanau, kad kalbėdamas apie įvairias problemas D.Trampas remiasi giliomis žiniomis. Jis atrodo kaip žmogus pasikliaunantis savo instinktais ir nesivaržantis jais vadovautis“, - teigė buvęs JAV diplomatas Christopheris Hillas.

Kaip informuoja pasaulio naujienų agentūros, reali galimybė, kad D.Trampas bus nominuotas JAV Respublikonų partijos kandidatų į prezidentus. Todėl dabar karštligiškai svarstoma, kas laukia Amerikos ir Europos, jeigu jis iš tiesų taptų JAV prezidentu, įveikęs Demokratų remiamą kandidatę Hilari Klinton. Labai tikėtina, jog mažiausiai nuspėjamas kandidatas greitai taps labiausiai nenuspėjamu galingiausios pasaulio šalies vadovu. „Mes nebebūsime kvaileliai. Mes būsime protingiausi iš visų!..“, - žada rinkėjams triumfo žygį Amerikoje tęsiantis Donaldas Trumpas.

JAV milijardieriui savo gyvenime teko vystyti nekilnojamą turtą, būti realybės televizijos laidos žvaigžde – biznio konsultantu ir netgi milžiniško populiarumo sulaukusiu rašytoju. Tačiau D.Trampas niekados nebuvo užėmęs politiko posto ir nėra susidūręs su užsienio politikos vingrybėmis. Viena skandalingiausių D.Trampo prezidentinės kampanijos idėjų – milžiniškos sienos statymas, kuri apsaugotų Ameriką nuo nelegalių migrantų iš Meksikos. „Būtina užkirsti kelią į JAV nelegaliems imigrantams, nusikaltėliams ir narkotikų prekeiviams“, - tvirtina D.Trampas, manantis, jog už šį milijardus kainuojantį projektą turėtų sumokėti Meksika, nors šios šalies prezidento atstovas teigia, kad to tikrai nebus.

D.Trumpas yra pasiryžęs subombarduoti vadinamąją „Islamo Valstybę“ ir jos kontroliuojamus naftos telkinius Irake, Sirijoje, kad ši teroristinė organizacija netektų didžios dalies savo pajamų šaltinio. Milijardierius teigiamai vertina Sirijos vyriausybę palaikančią Rusijos kariuomenės veiksmus kovoje su teroristais. Ypač daug ginčų sukėlė D.Trampo pareiškimai, kad bent kurį laikotarpį į JAV nebūtų įleidžiami jokie Islamo religiją išpažįstantys žmonės.

Amerikoje gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS interviu „Laisvam laikraščiui“ pasidalino įžvalgomis apie antisisteminį kandidatą į JAV prezidentus Donaldą Trampą, o taip pat savo įspūdžiais iš politikuojančio milijardieriaus susitikimo su rinkėjais gegužės mėn. 6 dieną Oregono valstijos Judžino mieste.

- JAV prezidento rinkimai išties grandiozinis, puikiai organizuotas, šimtus milijonų dolerių kainuojantis šou, kuriame aktyviai dalyvauja pakvaišę dėl savo liaupsinamų favoritų milijonai amerikiečių. Kaip Judžino mieste, kuriame gyvenate, buvo sutiktas impozantiškasis, skandalingais pasisakymais garsėjantis Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trampas? Kas pačiam labiausiai įsiminė iš pagreitį įgaunančios rinkiminės kampanijos fiestos?

- Taip sutapo, kad Donaldo Trampo apsilankymas Oregone ir susitikimas su rinkėjais Judžino mieste buvo tarsi jo pergalės paradas, ką tik pasitraukus paskutiniam konkurentui. Dieną prieš jam atvykstant į Oregoną, kitas respublikonų kandidatas, Ohajo valstijos gubernatorius Džonas Kasičius, po pirminių rinkimų Indianos valstijoje paskelbė nutraukiąs savo kampaniją dėl JAV prezidento posto. Iš kovos dėl teisės užimti Baltuosius rūmus Dž. Kasičius pasitraukė užsitikrinęs tik 152 delegatų paramą, tai yra beveik 900 mažiau negu D. Trampas, kurį dabar palaiko net 1047 delegatai. Tai atveria kelią Donaldui Trampui užsitikrinti nominaciją Respublikonų partijos kandidatu bei susiremti su Demokratų favorite Hilari Klinton.

Kiek anksčiau, irgi po balsavimo Indianoje, sprendimą pasitraukti iš kovos priėmė pastaraisiais mėnesiais pagrindinis Trampo varžovas, Teksaso senatorius Tedas Kruzas, kuris laikėsi įsikibęs vilties, kad gali sutrukdyti D.Trampui surinkti 1237 delegatų balsus, reikalingus netrikdomam jo paskyrimui Respublikonų partijos kandidatu. T.Kruzas pasitraukė smarkiai atsilikęs nuo D.Trampo, turėdamas 565 delegatų paramą. Donaldui Trampui dabar dar reikia apie 200 delegatų, kad oficialiai užsitikrintų paskyrimą. Džono Kasičiaus ir Tedo Kruzo sprendimas pasitraukti, galima sakyt, pašalino paskutines realias kliūtis Donaldui Trampui.

Nesiplėsiu per daug aiškindamas gan painias JAV prezidento rinkimų plonybes, verčiau papasakosiu asmeninius įspūdžius iš to susitikimo Judžine ir apskritai savo požiūrį į Donaldą Trampą.

Paprastai JAV prezidento rinkimai sulaukia viso pasaulio dėmesio. Na, o šįkart per paskutinius kelis mėnesius radikalusis milijardierius, nusitaikęs į krėslą Ovaliniame kabinete, surengė ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui, sakyčiau, išties stulbinantį spektaklį!.. Šiandien galime drąsiai teigti, kad Trampas tapo fenomenaliu reiškiniu, ir visiškai nesvarbu: taps jis pagaliau JAV prezidentu ar netaps, kadangi JAV politinė sistema sudrebinta iki pamatų! Tuo aš akivaizdžiai įsitikinau gegužės 6 dieną Donaldui Trampui apsilankius Oregono valstijoje, Judžine.

Ilgą laiką daugelis amerikiečių, tame tarpe ir aš, Donaldo Trampo prezidentinės kampanijos nevertino rimtai. Respublikonų lyderiai laikė jį antraeiliu kandidatu ir tikėjosi, kad rinkėjai susitelks į „tradicinės pakraipos“ pretendentus, kurių pasirinkimas šįkart buvo tikrai nemažas. Vis dėlto, net ir būdamas politikos naujokas, Trampas sugebėjo įveikti keliolika žymiai daugiau politinės patirties turinčių varžovų. Štai kodėl visos Trampo pergalės amerikiečių buvo sutiktos kaip didžiulė staigmena.

Man pačiam anksčiau buvo įstrigę galvoje nebent vien tik visokie jo vedybinio gyvenimo skandalai. Pamenu, kai atsidūrėme Amerikoje prieš beveik 30 metų, tada Trampas skyrėsi su savo pirmąją žmona, kažkokia čeke, ir visi Niujorko laikraščiai kasdien buvo perpildyti detalėmis apie jo meilužę, kažkokią Marlą Meipls, vėliau tapusią Trampo antra žmona, buvo rašoma, kiek milijonų gali atitekti jo paliktai žmonai... Trampas man visada asociavosi su Niujorko dangoraižiu „Trump Plaza“ bei viešbučiais-kazino Las Vegase ir Atlantik Sityje. Tačiau tikrai niekad nebūčiau pagalvojęs, jog kada nors mano požiūris į Trampą pasikeis, imsiu jį gerbti ar netgi juo žavėtis. Kaip žinote, visko gyvenime būna, visokių netikėtų posūkių...

Kai pernai šis milijardierius įsijungė į JAV prezidento rinkimų maratoną, pirmiausia bandžiau sau atsakyti į klausimą: ar Trampas rimtai siekia politikos olimpo? O gal tai tėra gudrus viešųjų ryšių triukas, skirtas „Trump“ prekybiniam ženklui populiarinti?

Tada sklandė teorija, esą Trampas, susitaręs su Klintonais, įsijungė į kovą dėl JAV prezidento posto tik tam, kad padėtų Hilari Klinton laimėti rinkimus. Netikiu tuo, bet rimtai į kandidatuojantį Trampą tada dar nežiūrėjau. Bet paskui jis vis labiau man ėmė patikti. Ypač po kai kurių viešų pareiškimų, kuriais Trumpas mane tiesiog sužavėjo. Atrodė, tarsi jo lūpomis aš pats kalbėčiau. Prie Trampo skandalingų pareiškimų aš dar sugrįšiu. O dabar trumpai papasakosiu apie D.Trampo apsilankymą gegužės pradžioje mūsų mieste, apie rinkėjų susitikimą su juo, juolab kad ir man pasisekė tame renginyje dalyvauti.

Oregono valstijoje gegužės 17-tą įvyks pirminiai JAV prezidento rinkimai, tad šiuo tikslu Trampo atvykimas į Judžiną ir buvo suplanuotas. Prieš pat jam atvykstant, staiga paaiškėjo, jog paskutinis varžovas pasidavė, todėl Donaldui Trampui jau beveik garantuota Respublikonų partijos nominacija. Buvo galvojama susitikimą su rinkėjais Oregone atšaukti, tačiau pats Trampas nesutiko, sakydamas, kad žmonės vis gi jo laukia, todėl būtina nuvykti į visus suplanuotus susitikimus su rinkėjais. Sakyčiau, labai korektiška iš jo pusės. Ir kai buvo pranešta, jog planuotas vizitas penktadienį tikrai įvyks, mes labai apsidžiaugėme, nes kito šanso susitikt su D.Trampu gal ir nebūtų buvę...

Susitikimas įvyko pastate, kuris skirtas visokioms parodoms, kartais jame vyksta ir masiniai renginiai, nors sėdimų vietų salėje visiškai nėra. Salės talpa 5000 žmonių. Judžino miesto laikraštis informavo, kad visi norintieji gali ir nesutilpti, todėl nuo pat ryto žmonės ėmė rikiuotis eilėn prie vartų. Iškart atsirado daug pardavėjų, siūlančių ženkliukus, marškinėlius, kepures su Donaldo Trampo portretais bei įvairiausiais palaikančiais užrašais. Tvarkai palaikyti pasitelkta daug policijos, kai kurias aplinkines gatves visai uždarė...

Buvo paskelbta, kad vartus atidarys ir į salę pradės leisti ketvirtą valandą po pietų, o paties renginio pradžia numatyta septintą valandą. Netikėjau, kad Trampas suspės atvykti laiku, nes tą pačią dieną, ketvirtą valandą buvo jo kitas pasirodymas, berods, Oklahomoje ar Nebraskoje, iš kur atskristi užtruktų mažiausiai kelias valandas. Mes atvykome šeštą valandą ir be jokių problemų patekome į salę, nors, aišku, teko kažkiek eilėje palaukti. Viskas buvo gerai organizuota ir ta daugiatūkstantinė eilė judėjo pakankamai greitai. Prie įėjimo durų buvo pastatyti metalo detektoriai, kaip oro uostuose. Kad lengviau ir greičiau praeičiau patikrinimą, aš net diržo į kelnes neįsivėriau ir jokio metalo ant manęs nebuvo, bet einant vis tiek kažkodėl suskambėjo skambutis. Pasirodo, sureagavo į ant mano firminio „Donald J. Trump Signature“ kaklaraiščio esantį nediduką metalinį ženklelį!.. Saugumas buvo užtikrintas, sakyčiau, net labai aukštame lygyje. Turint omenyje, kiek už tvoros buvo susirinkę protestuotojų, ir tą faktą, kad kituose miestuose per D.Trampo susitikimus su rinkėjais buvo kilusios riaušės, žmonių saugumo užtikrinimas – aukščiausias prioritetas. Gatvėje susirinko daug protestuotojų, bet užteko policijos, kad prireikus būtų galima įsiaudrinusią publiką efektyviai „nuraminti“...

Taigi D.Trampas pasirodė beveik laiku, vos penkiolika minučių pavėlavęs, ir iškart rėžė ugningą prakalbą. Nieko naujo jis nepasakė, daugmaž tą patį, ką kalbėdavo per visus savo susitikimus su rinkėjais. Betgi išties didžiulis skirtumas: žiūrėti ir klausytis milijardieriaus kalbų „YouTube“, ir visai kas kita gyvai, stovint už kelių metrų nuo jo. Man buvo labai įdomu pagaliau pamatyti Donaldą Trampą gyvą – tai istorinis įvykis!..

Kai žiniasklaidoje matai jo nuotraukas, dažnai atrodo lyg tai būtų koks klounas, iš kurio siekiama pasityčioti. Ypač oponentų pašiepiama jo šukuosena. Nieko keisto, nes demokratai beveik 70 milijonų dolerių skyrė Trampo puolimui. Asmeniškai man Trampas atrodo netgi labai solidžiai, šalia jo būdamas tuo įsitikinau. O ir kalba jis puikiai: trumpais, aiškiais sakiniais, dažnai pakartodamas tą pačią mintį, keisdamas nuotaiką priklausomai nuo konteksto. Žodžiu, D.Trampas siekia stiprinti įspūdį išraiškingo lyderio, neturinčio jokių tabu, gebančio aiškiai identifikuoti problemas. Žmonės tai įvertina: daugiau kaip pusė apklausiamų respublikonų įvairiose valstijose pabrėžia Trampo atvirumą, kaip sveikintiną šio kandidato vertybę.

Trampas didžiuojasi savo tiesmukumu, laikydamas „politinį korektiškumą“ viena didžiausių šiandienos problemų. Jis visada sako tai, ką galvoja, nelinkęs vynioti žodžių į vatą. Trampas drąsiai pareiškia savo nuomonę apie opiausias problemas JAV ir visame pasaulyje. Atrodė, vienu metu jis tiesiog bus priverstas sustoti, nes yra kažkokios tam tikros ribos, kurių nesugebės peržengti. Bet įvyko priešingai: Donaldas Trampas skynė pergalę po pergalės, o jį remiantys rinkėjai mano, kad tiesmuki pasisakymai ir vadinamojo „politinio korektiškumo“ nepaisymas jiems suvaidino lemiamą vaidmenį galiausiai pasirinkant būtent Trampą.

Šiandien galima drąsiai teigti: Donaldą Trampą JAV prezidentu norėtų matyti milijonai amerikiečių, tarp kurių daugelis niekada anksčiau išvis nebalsavusių, netikinčių sistema. Aš mačiau tuos žmones, paprastus, eilinius amerikiečius. Trampo rinkėjas yra tas, kuris mano, kad Amerikai reikia naujo lyderio, ne iš politikų tarpo, o žmogaus, kuris gali kalbėti apie viską tiesiai šviesiai, be užuolankų. Žmogaus, kuris įgyvendins tuos sprendimus, kurių nesiryžta priimti ar netgi užsiminti vadinamieji „tradiciniai“ politikai.

Trampas prisistato kaip antisisteminis kandidatas, metantis iššūkį tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijai, su kuria kandidatuoja!.. Trampo rinkiminė kampanija apleliuoja į vadinamąjį protesto elektoratą. Jo populiarumas atspindi tų amerikiečių poziciją, kurie yra totaliai nepatenkinti dabar vykdoma „tradicine“ politika, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų demokratų, ar respublikonų. Oponentai sako, kad jam trūksta politinės patirties. Tačiau ir pats Donaldas Trampas prisistato ne kaip patyręs politikas, o kaip sėkmingas verslininkas, pretenduojantis tapti JAV prezidentu!.. Jis nuolat kalba apie tai, kad sukūrė milžinišką verslo imperiją ir įdarbino dešimtis tūkstančių žmonių. Tad jeigu jam pavyko su įmonėmis, kodėl neturėtų pasisekti su valstybe?.. Tuo labiau, kad Trampas nėra Vašingtono „politinio elito“ dalis, o veikiau „žmogus iš šalies“. Būtent todėl jis be galo populiarus. Tai ne tik žymi asmenybė, Donaldas Trampas dabar jau yra žvaigždė!.. Toks mano įspūdis. Savo balsą aš jam jau atidaviau.

- Ką manote apie Judžine susirinkusius protestuotojus? Kokius reikalavimus jie kėlė respublikonų remiamam kandidatui į JAV prezidentus Donaldui Trampui?

- Pradėsiu nuo to, kad pastarasis Donaldo Trampo pasirodymas, tarsi jo pergalės paradas, buvo ypatingas ne vien tuo. Nustebino tai, kad Trampas apskritai išdrįso atvykti į Judžiną, tokį miestą, kuris dažnai vadinamas liberalų ir visokių kairiųjų aktyvistų šiltadaržiu. Šis miestas kartais juokais vadinamas „Judžino Tarybine Socialistine Respublika“, kur įvairaus plauko leftistiniai (kairuoliški) radikalai čia jaučiasi tarsi komunistiniame rojuje. Net Judžino miesto merė, remiama kairiųjų radikalų, jaunystėje buvo hipė. Dabar jau paseno, bet mąstymas išlikęs toks pat, kaip ir prieš 50 metų.

Kairiesiems marginalams ir anarchistams šis Oregono valstijos miestas yra tiesiog rojus. Judžinas laikomas ko ne visos Amerikos anarchistų sostine. Čia jie būriuojasi ant kiekvieno kampo, kaip ir visokie valkatos. Važiuoji gatve, sustoji prie šviesoforo sankryžoje, o ant kiekvieno kampo stovi po „bomžą“ ir pinigų prašo. Judžino miesto centre per juos jau praeit nebeįmanoma. Todėl dauguma žmonių apskritai vengia miesto centro ir be reikalo ten neina. Parduotuvės visos seniai į miesto pakraščius išsikraustė, todėl daug pastatų centre stovi tušti, apleisti, arba juose įsikūrę kokie nors valdžios ofisai.

Visada sakiau, sakau ir sakysiu, kad komunizmas tebėra gyvas, komunistai savo tikslų neatsisakė. Tačiau šiandien jie savo tikslų įgyvendinimo siekia naudodami kitokią taktiką ir strategiją, nei stalininio komunizmo gyvavimo laikais. Anksčiau komunistai kalbėdavo apie proletarus, kurie visose šalyse turėjo susivienyti. O dabar šitie mutavę komiai aiškiai suprato, joks proletariatas, darbininkai ir paprasti žmonės jų niekada nepalaikė ir nepalaikys. Darbo liaudis komunizmo seniai nebenori. Todėl dabar „naujieji kairieji“ JAV ir visoje Europoje remiasi ne liaudimi, ne darbininkais, bet įvairių visuomenės marginalų paslaugomis. Kaip Leninas vadino, komunistų „pakeleivių“ kategorijų sąrašas dabar yra ganėtinai ilgas (sakyčiau, daug ilgesnis, nei bolševikų laikais), todėl ir visuomenės palaikymo „naujųjų komunistų“ vykdomam sąmokslui tikrai netrūksta. „Kairieji“ gali remtis negrais ir imigrantais, visokiais iškrypėliais ir pakvaišusiomis feministėmis. Jau nekalbant apie visokiausius valkatas, „bomžus“, girtuoklius, narkomanus ir ypač anarchistus – tokie visada pasirengę būti „revoliucijos avangardu“ (beje, Leninas tokią publiką vadino „liumpenais“, liumpenproletarais).

Taigi, Judžine susirinkusių protestuotojų prieš kandidatą į JAV prezidentus Donaldą Trampą tarpe nemaža dalis buvo tie patys anarchistai, kurie kažkada protestuodavo ir prieš mano paskaitas Oregono universitete. Jie man atrodo kaip tikri valkatos, lyg iš urvo išlindę pirmykščiai laukiniai žmonės. O smarvė nuo jų tokia sklinda, lyg įkišęs nosį į gatvėje esančio tualeto skylę kvėpuotum!..

Ši publika daugmaž visur vienoda. Tokie patys, kaip ir Europoje šūkaliojantys „Welcome Refugees!..“. O prieš ką šitie „kairieji“ anarchistai Judžine protestavo, apipildami pro šalį einančius žmones keiksmažodžių lavina? Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų kiek plačiau apsistoti prie konkrečių, bene svarbiausių Donaldo Trampo pasiūlymų.

Kaip žinia, pernai spalio mėnesį, per patį „pabėgėlių“ krizės Europoje įkarštį, Donaldas Trampas pavadino Angelos Merkel migrantų kvietimą ir priėmimą Vokietijoje beprotybe. Jis pasakė, kad tokia politika įžiebs katastrofą Europos Sąjungoje. „Tai, ką ji padarė Vokietijoje, yra beprotiška. Tai beprotybė!..“, - tiesiai šviesiai pareiškė D.Trampas.

Panašiai Trampas kalba ir apie padėtį Amerikoje. Prezidento rinkiminės kampanijos pradžioje, pernai vasarą išdėstęs imigracijos politikos metmenis, D.Trampas drąsiai pareiškė: „Neteisėti migrantai turi iškeliauti!“ Vadinasi, Trampui tapus prezidentu, milijonai JAV nelegaliai gyvenančių migrantų privalės išvykti ten, iš kur atvyko. Trampas pažadėjo atšaukti dabartinio prezidento Barako Obamos įsakus, sulėtinusius neteisėtų migrantų deportavimo procesą ir netgi ketina panaikinti tvarką, pagal kurią Amerikoje gimę neteisėtų imigrantų vaikai įgyja teisę gauti JAV pilietybę.

Pernai rugpjūčio mėnesį, duodamas interviu NBC televizijos laidai „Meet the Press“ Donaldas Trampas sakė, kad sieks panaikinti JAV Konstitucijoje įtvirtintą teisę neteisėtai šalyje gyvenančių šeimų vaikams įgyti pilietybę, jeigu jie yra gimę Jungtinėse Valstijose. Pagal JAV Konstitucijos 14-ąją pataisą, priimtą 1868 metais, neteisėtai čia gyvenančių užsieniečių vaikai, gimę šioje šalyje, automatiškai įgyja JAV pilietybę. Tikrai labai abejotina, ar 14-oji Konstitucijos pataisa galėtų būti panaikinta, nes tokiam žingsniui turėtų pritarti du trečdaliai deputatų abiejuose Kongreso rūmuose ir net trys ketvirtadaliai valstijų įstatymų leidžiamųjų institucijų. Bet argi Donaldo Trampo triumfališkas žygis, siekiant JAV prezidento posto, neparodė, kad šitam žmogui nėra nieko neįmanomo?!..

Taipogi D.Trampas labai aiškiai išdėstė savo viziją, kaip būtų galima apskritai užtvenkti nelegalią migraciją į JAV iš Meksikos. Šio milijardieriaus rinkimų kampanijos kertinis pažadas – pastatyti didžiulę sieną palei visą JAV pasienį su Meksika, siekiant sustabdyti nelegalią imigraciją. Trampas siektų, kad Meksika apmokėtų apie 8 milijardus dolerių tos sienos statybos išlaidų. „Mes pastatysime aukštą ir gražią sieną su Meksika. Kas už ją sumokės?“, - retoriškai klausė Trampas, kreipdamasis į rinkėjus Judžine. Susirinkusi minia skandavo: „Meksika, Meksika!..“.

Paklaustas, kaip priverstų Meksiką sumokėti, Trampas pateikė konkretų planą. Jis paprasčiausia pagrasintų, kad neleis čia gyvenantiems imigrantams iš Meksikos parsiųsti ten milijardus JAV uždirbtų dolerių. Paaiškino, kai bus baigta sienos statyba ir Meksika sumokės už tai, tada vėl galės būti vykdomos piniginės perlaidos iš JAV į Meksiką. Bene svarbiausias pajamas Meksika gauna iš į čia emigravusių siunčiamų pinigų. Ir jeigu Meksika atsisakytų sumokėti už statomą sieną, tai Trampo planas, anot laikraščio „The Washington Post“, tiesiog akimirksniu sunaikintų Meksikos ekonomiką.

Pasak Trampo, tokiu būdu jis sieksiantis užkirsti kelią į JAV nelegaliems imigrantams, nusikaltėliams, narkotikų prekeiviams. „Jie gabena narkotikus ir provokuoja nusikaltimus, jie yra prievartautojai“, - migrantų iš Meksikos „nuopelnus“ aiškiai įvardino Donaldas Trampas. Su tuo neįmanoma nesutikti. Nelegali imigracija iš kaimyninės Meksikos yra didžiulė, jeigu ne pati didžiausia JAV problema. Pietinę sieną su Meksika daugybę metų bandoma kažkaip kontroliuoti, tačiau nesėkmingai. Nežinau tiksliai, kokie statistiniai skaičiai pateikiami šiandien, bet prieš keletą metų buvo spėjama, kad kiekvieną mėnesį maždaug apie 200 tūkstančių nelegalių migrantų kertą JAV ir Meksikos sieną!..

Nejau manote, kad per kelis dešimtmečius JAV gyventojų skaičius pašoko nuo 215 iki 330 milijonų dėl natūralaus prieaugio? Taip atsitiko būtent dėl nelegalios migracijos, kurios ligi šiol nė viena JAV vyriausybė nesugebėjo suvaldyti. Būtent tai ir yra Problema Nr. 1 Amerikoje!..

Normaliai mąstantys amerikiečiai tai puikiai supranta. Prestižinio JAV analitikos centro „Brookings Institution“ neseniai atlikta apklausa parodė, kad septyni iš dešimties Donaldo Trampo rėmėjų sako, jog nelegali imigracija jiems asmeniškai yra svarbiausias klausimas. Aštuoni iš dešimties Trampo rėmėjų mano, kad imigracija yra našta šalies ekonomikai, nes atima iš gyventojų darbo vietas ir kenkia pragyvenimo standartams. O trys ketvirtadaliai priduria, kad baltųjų diskriminacija JAV jau tapo didžiule problema.

Mes ankstesniuose interviu LL nemažai kalbėjom apie sparčiai kintančią JAV demografiją, apie baltuosius amerikiečius, kurie bėga nuo vadinamosios „multikultūrinės įvairovės“. Dabar nesikartosiu, tačiau galiu pasakyti: prieš savaitę mūsų buto nuomą pakėlė iškart šimtu dolerių. Dėl to gal teks net gyvenamą vietą pakeisti, nors visur nuomojami butai dabar labai pabrangę. Daug žmonių į Oregoną kraustosi gyventi iš kitų valstijų. Kai atvažiuoja Oregono valstiją, pavyzdžiui, iš San Francisko, tai čia butų nuomos kainos jiems atrodo vos ne už dyką. Todėl ir pakelia kainas. O ko jie iš kitų valstijų į Oregoną bėga? Tik todėl, kad daugelyje JAV vietų dėl „multikulti įvairovės“ baltiems amerikiečiams pasidarė tiesiog nebeįmanoma gyventi!..

Kai balandžio mėnesį lankiausi Kalifornijoje, eilinį kartą savo akimis pamačiau, kaip ten viskas yra iš tikrųjų. Pavyzdžiui, man teko pabuvoti dideliame prekybos centre, kur nemačiau nė vieno balto žmogaus. Nė vieno!?.. Tas pats Arizonoje, kur irgi buvau nuvykęs. Todėl labai gerai suprantu, kodėl žmonės masiškai iš tokių valstijų bėga į Oregoną, kur dar nėra taip blogai. Pirmiausia pabėga pasiturintys žmonės, kurie čia užkelia namų ir butų kainas, gal nė patys to nenorėdami. Bet yra, kaip yra. Štai kodėl „multikultūralizmo“ pabėgėliai dabar masiškai palaiko kandidatą į JAV prezidentus Donaldą Trampą!..

Kai jis lankėsi Judžine, aiškiai matėsi, absoliuti dauguma Trampą palaikančių susirinkusiųjų – normalūs baltieji amerikiečiai, desperatiškai ieškantys išeities iš susidariusios situacijos. Paprasti žmonės griebiasi Donaldo Trampo rinkiminių pažadų, tarsi skęstantieji šiaudo!..

Aišku, kaip ir galima buvo tikėtis, D.Trampo pažadas atsitverti siena nuo Meksikos, priversti tą šalį sumokėti už pasienio tvoros statybą, visame pasaulyje išprovokavo aibę piktų komentarų. Pavyzdžiui, Romos Popiežius Pranciškus pareiškė, kad Trampą laiko nevertu būti krikščioniu. Į tai Donaldas Trampas atkirto, jog Popiežius – „labai politizuotas asmuo“. Visi matėme, ką Popiežius Pranciškus per Velykas išdarinėjo – plovė ir bučiavo „pabėgėliams“ kojas!?.. Ką nors šlykštesnio man sunku net įsivaizduot! Prieš kelis mėnesius lankydamasis Meksikoje, Popiežius pasienyje su JAV net mišias aukojo, turbūt Meksikos vadžios paprašytas. Paskui, per Velykas Meksikoje buvo sudegintas Donaldo Trampo atvaizdas...

Meksikos prezidentas Enrikė Pena Njetas prilygino Trampo pareiškimus Adolfo Hitlerio retorikai. Na o dėl jam užgaulių buvusio Meksikos prezidento Vicento Fokso žodžių, Trampas pažadėjo, kad siena, kurią jis planuoja pastatyti JAV ir Meksikos pasienyje, bus dar aukštesne. „Ši siena dabar bus 10-čia pėdų (3 metrai) aukštesnė“, - pranešė D.Trampas, komentuodamas įžeidžiantį buvusio Meksikos prezidento pareiškimą.

Anksčiau D. Trampas sakė, kad 12 metrų aukščio sienos tikrai pakaktų. Dabar jis padidino galimą šio projekto realizavimo kainą. „Jeigu aš statysiu šią sieną, ji atsieis 10-12 milijardų dolerių“, - patikino Trampas per debatus Hjustone, pažadėjęs išieškoti šias lėšas iš būtent Meksikos. Nors anksčiau jis teigė, kad žemesnei užtvarai statyti užtektų ir 8 milijardų dolerių. Tikimės, jog tapęs JAV prezidentu Donaldas Trampas savo pažadą tęsės, nes jau seniai laikas tą sieną pastatyti.

Be to nepamirškim, Trampas paskelbė siūlymą uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Amerikos Valstijas, tai yra „visiškai ir absoliučiai uždaryti“ šalies sienas musulmonams: „Mes negalime jiems leisti atvykti į šią šalį. Taškas. Negalime sau leisti turėti dar vienos problemos, tai gali būti didžiausias Trojos arklys“, - sakė Trampas, kalbėdamas migrantų tema. Tokį radikalų pareiškimą jis padarė po to, kai musulmonų sutuoktinių pora pernai gruodžio mėnesį Kalifornijos mieste San Bernardine įvykdė teroro išpuolį neįgaliųjų sveikatingumo centre, kur žuvo 14 žmonių, dar 24 buvo sužeisti.

Trampo pasiūlymas neįsileisti musulmonų galiotų visiems musulmonams, siekiantiems gauti imigrantų vizas, taip pat ir turistams, norintiems patekti į šalį. Jo teigimu, šis draudimas turėtų tęstis „iki pagerės globali saugumo situacija“.

Baltieji rūmai iškart sureagavo į tokį Donaldo Trampo pareiškimą, kritikuodami jį kaip „neamerikietišką“. Atseit, tokie siūlymai „neatitinka JAV vertybių ir nacionalinio saugumo interesų“. Nenorintis įsileisti musulmonų Donaldas Trampas – esą netinkamas dirbti JAV vadovo poste. Sakydamas, kad D.Trampas yra „karnavalo kvieslys dirbtine šukuosena“, kurio rinkimų kampanijos vieta „istorijos šiukšlyne“, Baltųjų rūmų atstovas Džošas Ernestas pavadino Donaldo Trampo pasisakymus dėl musulmonų migrantų „nuodingais“.

Tai gal reikėtų ponui Džošui Ernestui priminti: apklausų tarnybos „Public Policy Polling“ duomenimis, net 54% amerikiečių palaiko Donaldo Trampo pasiūlymą apskritai uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas, 46% pritaria, jog duomenų bazėje reikia registruoti visus islamą išpažįstančius JAV gyventojus, o 28% mano, kad reikia uždaryti visas mečetes Amerikoje.

Juk ne be reikalo amerikiečiai taip mano! Pavyzdžiui, prieš keletą metų kažkoks „dušmanas“ norėjo Oregono valstijos didžiausiame mieste Portlande per kalėdinės eglės atidarymo ceremoniją susprogdinti bombą. Net ne vieną bombą, o visą sunkvežimį, prikrautą bombų! Jeigu jam būtų pavykę, tai šimtai ar net tūkstančiai žmonių būtų žuvę, nes lempučių ant eglės įžiebimo šventės Portlande pažiūrėt visada ateina labai daug žmonių. Viskas vyksta pagrindinėje aikštėje, miesto centre, o pati aikštė tai tokia panaši į amfiteatrą ar stadioną, lyg duobėje, aplinkui parduotuvės. Ir jeigu bomba čia susprogtų, baisu net pagalvoti... Gerai, kad policijai ir FTB pavyko sužinoti, koks kruvinas išpuolis buvo ruošiamas ir tą teroristą laiku areštuoti. Kažkoks Mohamedas Osmanas Mohamudas, devyniolikmetis emigrantas iš Somalio! Tėvai atsivežė jį iš Afrikos dar visai mažą vaiką, o užaugo jis Amerikoje. Kaip sakoma, vilkas visada žiūri į mišką. Taip ir musulmonas, visada ir visur bus musulmonas... Man jų religija primena pavojingą ligą... Iškart po to įvykio, netoliese nuo mūsų esančiame miestelyje kažkas uždegė mečetę. Matyt, tai buvo kerštas musulmonams už jų bandymą susprogdint bombą Portlendo centre. Pasirodo, sulaikytas Mohamudas tame Korvalyje ir gyveno, net universitete mokėsi ir būtent į tą mečetę eidavo melstis. Todėl ją ir uždegė...

Labai nustebau, kad net tokiame mažame provincijos miestelyje, kaip Korvalis, gali būti mečetė. Iš kur gi musulmonų čia tiek atsirado? Neseniai skaičiau, kad Amerikoje jau gyvena apie 100 tūkstančių atvykėlių iš Somalio, tai kiek dar bombų galima tikėtis per kalėdinių eglučių ceremonijas?!.. Baisu net pagalvoti. Jeigu aš Portlande gyvenčiau, tai irgi eičiau kalėdinės eglės pažiūrėti.

Suprantama, į JAV pripučiama valtele neatplauksi, kaip į Graikiją ar Italiją, bet už „pabėgėlių“ priėmimą į JAV dabar juk pasisako Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Hilari Klinton, pabrėždama, kad uždarius duris visiems pabėgėliams iš arabų pasaulio būtų pasiųstas labai prastas signalas visiems musulmonams. Kitas demokratų kandidatas Bernis Sandersas taip pat sako, kad pabėgėliai turėtų būti įsileisti į JAV. Kad terorizmas nėra tapatus islamui – tai nuolat kartoja Demokratų partijos politikai.

Juokingiausia man, kad Trampą po jo raginimo uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas, pasmerkė... knygų apie burtininką Harį Poterį autorė Džoana Rouling, kuri savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad „Voldemortas toli gražu nebuvo toks blogas“, lyginant su JAV prezidento rinkimų kampanijos favoritu (turėdama omenyje piktadarį burtininką, vaizduojamą vienoje iš jos knygų).

Beje, buvęs Londono meras Borisas Džonsonas irgi prisidėjo prie smerkiančiųjų choro, pareiškęs, jog D.Trampas kalba – „visiškas ir beviltiškas nesąmones“. „Teigti, kad (Londone) esama teritorijų, kur policijos pareigūnai negali įžengti dėl (vietos gyventojų) radikalizacijos, yra tiesiog absurdiška“, – buvo sakoma B.Džonsono pareiškime. „Vienintelė priežastis, dėl kurios nesilankyčiau kai kuriose Niujorko vietose – tai realus pavojus susitikti Donaldą Trampą“, – pridūrė jis. Daugiau nei pusė milijono britų pasirašė peticiją, raginančią parlamentą apsvarstyti pasiūlymą uždrausti Donaldui Trampui lankytis Jungtinėje Karalystėje – „dėl nusižengimo įstatymams, kurstant neapykantą“. Tik pažiūrėkim dabar, kas tapo naujuoju Londono meru!..

Man labai patinka posakis: „Jeigu tavo priešai nejaučia tau jokios neapykantos, reiškia darai kažką ne taip!..“. Kai aš pamačiau, kokią neapykantą jo (kartu ir mano) priešai liberalai jaučia Donaldui Trampui, iškart supratau, jog šis kandidatas tikrai vertas mano palaikymo. Aš jau prabalsavau už Trampą pirminiuose rinkimuose. Mano balsas atiteks jam ir rudenį...

(Laukite tęsinio)