Europa, Lietuva suka savižudžių keliu

I. Skirtingos patirtys karo klausimais Rusijos Federacijos saugomas subjektas ir valstybės paslaptis Lietuvos eks-prezidentė Dalia Grybauskaitė (priedas – Rusijos URM patvirtinimas) prakalbo apie Vakarų lyderystės trūkumą – jai gėda žiūrėti, kad šie nekariauja su Rusija, o kariauti, anot jos, reikia Ukrainoje: „Putinas turi būti sustabdytas ir sutraiškytas Ukrainos teritorijoje, nes Europa yra per maža konvenciniam karui, apginamumo prasme taip pat, ir reikia stabdyti karą ten, kur jis prasidėjo visomis išgalėmis“ (Grybauskaitė: jei karas neišvengiamas, turime išdrįsti eiti į konfrontaciją ir priimti iššūkį, kurį metė Rusija). Ši provokatorė nepaaiškino, kodėl visa Europa per maža šiam karui, o Ukraina, t.y. dalis Europos, karui tinka. „Tas, kas mėgina išvengti neišvengiamo karo, vis tiek jį gaus, bet gaus tuo pačiu ir gėdą... Mes gavome ir gėdą, ir okupaciją 1940 metais, nes nekovojome su rusais ir juos įsileidome. Turime savo patirtį. Pasaulis tokių patirčių turi daug ir vis tiek kartoja tas pačias klaidas“, – interpretuodama Lietuvos istoriją, paaiškino D. Grybauskaitė.

Prieš 2009 m. Lietuvos Prezidento rinkimus Vytautas Landsbergis ir Kremliaus propagandistai piršo mums šią kandidatę. 2009 m. gegužės 6 d. regnum.ru Modestas Kolerovas rašė: „... Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien „karaliaujančia“, tačiau nevaldančia prezidente-ekonomiste, bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimiška ir tęstine Lietuvos valdžia“. M. Kolerovas nepaaiškino, kur turi išnykti kitos valdžios šakos, tačiau šiandien tai jau matome. Ypač po Eligijų Masiulį išteisinančio teismo nuosprendžio – STT žymėti ir pas kaltinamąjį atsidūrę eurų banknotai pripažinti paskola. Tai patyčia iš STT, paverčiant ją privačių „paskolų“ politikams teikimo „tarpininke“. Nenuostabu, nes pati „tulpė“ šio Seimo nario elektroniniu paštu prašė tarpininkauti, kad „MG Baltic“ padėtų į Generalinio prokuroro pareigas prastumti Respublikos Prezidentės Seimui siūlytą Evaldą Pašilį. Prisiminkime Kremliaus pamokslus mums 2009 m. M. Kolerovas perspėjo būsimąją prezidentę, kad jai nederėtų kartoti „savižudiško visiškai vegetarinių santykių su rusais kelio, kuris privedė prezidentą Rolandą Paksą prie purvinos apkaltos“. Jei ji eis šiuo keliu, M. Kolerovas piešė šviesią Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių perspektyvą. 2009-05-11 Lietuvos “ekspertas” Viktoras Olžičius regnum.ru atvirai skelbė reveransus kandidatei, pristatydamas ją kaip kovotoją su klanais ir oligarchais: „Klanai desperatiškai bando sustabdyti eurokomisarės Dalios Grybauskaitės triumfo žygį,.. eurokomisarės kompromitacijos kampanija” užsiima „profesionalūs polittechnologai“, nurodė 2009 m. gegužės 11 d. Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos interviu „Balsas.lt“ „Z. Vaišvila: Dalia Grybauskaitė begėdiškai meluoja“. Kitus kandidatus į šalies vadovo postą V. Olžičius vadino statytiniais, kuriuos rėmė D. Grybauskaitės bijantys klanai. V. Olžičius atvirai simpatizavo D. Grybauskaitės siekiams įvesti tvarką, kaip Rytų kovų meistrę gretino ją su V. Putinu ir užbaigė savo publikaciją žodžiais, nusakančiais Lietuvos oligarchų reikalavimus mūsų valstybės vadovui: „Ar ne geriau valstybės vadovo poste turėti savą, visus tuos metus pragyvenusį šalia, nuolaidų, sukalbamą (покладистого) ir prognozuojamą draugą?“ Apie tikrąją grėsmę Lietuvai – Dalią Grybauskaitę – pasisakė ir „Respublika“, „Vakaro žinios“. TV3 neišleido į eterį apie D. Grybauskaitės tikrąją biografiją paruoštos laidos „Balsas.lt“, kurioje pasisakė Antanas Kulakauskas, Zigmas Vaišvila. Mūsų Nepriklausomybės simboliu norinčio tapti V. Landsbergio atsakomybė dėl jo veiksmų ir žodžių yra nepalyginamai aukštesnė už bet kurio nežinioje balsavusio už Kremliaus siūlytą kandidatę.

2022 m. kovo 31 d. Vrublevskių bibliotekoje pristatyta istoriko Algimanto Kasparavičiaus knyga „Griūvanti taika“ apie 1934-1940 m. įvykius Lietuvoje, Lietuvos valdžios, karininkijos ir žmonių pasirinkimą 1940 m., gyvenimą iliuzijoje, kad tarptautinės institucijos visus apgins.



Renginyje dalyvavusių istorikų dr. A. Kasparavičiaus, prof. dr. Šarūno Liekio ir dr. Vilmos Bukaitės nuomonės, grįstos dokumentais ir jų žiniomis, vieningos – negalima gyventi iliuzijoje, kad Lietuva saugi, neįvertinti to, kad geopolitiniuose ginčuose ir ekonominiuose karuose bet kada gali įsijungti ne tik diplomatinės ar ekonominės, bet ir karinės galios. Tai buvo esminiai faktoriai ir II pasaulinio karo išvakarėse. Tačiau tuomet Lietuvos žmonės dar žinojo, kas yra karas, atsiminė ne tik I pasaulinį karą, bet ir dar 1919 m. okupacinės Vokietijos kariuomenės šaudytus Lietuvos žmones. Šiandien jaunimas ir Europą, Lietuvą valdantieji gyvena siurrealistiniame bravūros kupiname pasaulėlyje, manydami, kad tarptautinės institucijos ir pasaulyje esanti tvarka juos apgins, neatsakingai ir beatodairiškai provokuoja įvykius. Tačiau ši tvarka akivaizdžiai grūva, mūsų Tauta ir Europa vedamos į akivaizdžią pražūtį.

Susidariusią padėtį patvirtina ir Ukrainos Prezidento Volodimiro Zelenskio kreipimasis į JTO Saugumo Tarybą, prašant vieno iš trijų sprendimų: 1) atimti veto teisę iš Rusijos Federacijos dėl jos veiksmų vertinimo 2) pakeisti JTO veiklos formatą ir dirbti taikai, pašalinti RF iš JTO Saugumo Tarybos narių 3) paleisti JTO.

Ne tik Lietuvą valdo neatsakingi savimylos. Žinomi prankeriai (šposininkai) iš Rusijos Vovan ir Leksus, vienas pristatęs Ukrainos Ministru Pirmininku Denysu Šmiheliu, kitas – Ukrainos gynybos ministru Oleksejumi Reznikovu, atvirais videoryšio kanalais, t.y. nenaudojant saugaus ryšio ir spectarnyboms nepatikrinus, kas su kuo kalbėsis, pasikalbėjo su Jungtinės Karalystės Vyriausybės nariais gynybos sekretoriumi Ben Wallace ir vidaus reikalų sekretore Priti Patel! Pašnekovai atvirai aptarė JK problemas su ginkluote, ką JK tieks Ukrainai, kokią Rusijos oligarcho vilą JK skirs Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui. JK Vyriausybei teko kreiptis į Youtube dėl šių įrašų šalinimo. Viešai skelbdamos gynybinius klausimus, piarinasi ir Ispanijos, Vokietijos gynybos ministrės. Pastaroji ministrė Christine Lambrecht Bundestage paskelbė, kad Vokietijos kariuomenėje iš 350 „Puma“ šarvuočių tik 150 veikia, iš 51 puolamojo malūnsparnio „Eurocopter Tiger“ tik 9 gali skristi. Buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas generolas Valdemar Skrzypczak, Lenkijoje lankantis JAV Prezidentui Joe Biden, viešai pareiškęs, kad Lenkija turi atsiimti Kaliningrado sritį (kurią nepamenu, kad Lenkija būtų valdžiusi), apkaltino JK Ministrą Pirmininką Boris Jonson išdavus NATO paslaptis apie Ukrainos karių apmokymus Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrei Melnik pavadino Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą šlapdešre ir atsisakė atsiprašyti, o Vokietija šio storžievio net neišsiunčia iš šalies. Tad nesistebėkime daugiametėmis futbolo stadiono Vilniuje statybomis, nes Vokietijoje 2006 m. pradėtas statyti Willy Brandt vardo Berlyno Brandenburgo aerouostas baigtas tik 2020 m., statybos kaina padidėjo nuo 2 iki 6 mlrd. Eur. Dėl statybos vėlavimo nurodoma ir korupcijos priežastis.

Renginio Vrublevskių bibliotekoje metu vedėjo Virginijaus Savukyno paklausiau, ar, jo nuomone, teisingai elgėmės 1990-1991 m., nenusileidę raginusiems „nepadaryti 1939-1940 metų klaidos ir iššauti bent simbolinį šūvį į okupantų kariuomenę“. Patylėjęs V. Savukynas pripažino, kad buvome teisūs. Simbolinį šūvį iššauti iš ginklų, kurių praktiškai neturėjome, mus, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininką bei 1991 m. sausio 13-osios naktį Lietuvos Ministro Pirmininko pavaduotoju išrinktą Zigmą Vaišvilą, Krašto apsaugos departamento Generalinį direktorių Audrių Butkevičių, kaskart ragino ir Romualdas Ozolas, ir Vytautas Landsbergis. Pastarasis 1991 m. kovo 19 d. naktį reikalavo, kad vieninteliai ginklus turėję Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnai šturmuotų Vilniaus OMON bazę Valakampiuose, kur buvo įkalintas sulaikytas A. Butkevičius. Neleidome savavaldžiauti V. Landsbergiui, o A. Buktevičių išlaisvinome TSRS vidaus kariuomenės divizijos štabe Vilniuje vykusiais naktiniais telefoniniais pokalbiais su TSRS Vyriausybe ir TSRS vidaus kariuomenės vadovybe. Rizikavome savimi, bet ne kitų žmonių likimu. Toks mūsų, dviejų tuometinių Lietuvos laikinosios gynybos vadovybės narių, taip pat ir 1939-1940 m. įvykius išmanančių Lietuvos istorikų atsakas į D. Grybauskaitės provokaciją, kurią Rusija jau išnaudoja, D. Grybauskaitę atvirai vadina Rusijos kadru.

Klaipėdoje rekonstruotame Danės skvere įrengtos ir istorinių įvykių kompozicijos. Viena jų pavadinta KARAS. Joje yra ir istorinė 1939 m. kovo 22 d. nuotrauka: Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribbentropas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys pasirašo sutartį dėl Klaipėdos krašto atidavimo Vokietijai (priedai – nuotraukos ir sutarties lentelės). Mes, 1989 m. rinkti TSRS liaudies deputatai iš Baltijos šalių, savo veikla pasiekėme, kad II TSRS liaudies deputatų suvažiavimas pripažino negaliojančiais nuo pasirašymo momento Vokietijos ir TSRS sutarties dėl nepuolimo slaptuosius protokolus, pasirašytus užsienio reikalų ministrų J. Ribbentropo ir Viačeslavo Molotovo.

Vengiame vertinti ir Lenkijos įvykdytą Vilniaus krašto okupaciją, nors ji, vilniečių liudijimais, buvo žiauriausia. Niekas Lietuvos tuo metu neužstojo. Tautų Sąjunga netgi privertė Lietuvą atidaryti Lietuvos ambasadą okupantės Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir Lietuvos konsulatą Lenkijos okupuotoje Lietuvos sostinėje Vilniuje. 1939 m. Vokietijai užpuolus Lenkiją, Lietuvos konsulatas Vilniuje dieną naktį okupantės Lenkijos piliečiams išdavinėjo Lietuvos vizas, internavo ir išlaikė Lenkijos kariškius.

„Nenorime“ prisiminti ir suvokti, kad II pasaulinio karo išdavoje sąjungininkų – nugalėtojų susitarimais Europa buvo pasidalinta, o Baltijos valstybės atiduotos Tarybų Sąjungai, kad 1990-1991 m. Lietuvos Nepriklausomybę atkūrėme ne ginklu, bet taikiai, nors Tarybinė armija dar buvo čia. Tarybų Lietuva po II pasaulinio karo liko su Vilniaus ir Klaipėdos kraštais, nors J. Stalinui vargu ar buvo sunku tą probleminę Lietuvą, kurioje buvo didžiausia Tarybų Sąjungoje pokarinė partizanų kova ir kurią dėl to Michailas Suslovas norėjo palikti be leituvių, padalinti Lenkijai, Baltarusijai ir Kaliningrado sričiai, kurią sąjungininkai 45 metams atidavė TSRS, o 1980 m. Baigiamuoju Helsinkio pasitarimo aktu fiksavo pokario sienų Europoje neliečiamumą. Taip šis kraštas atėjūnams visų sutarimu buvo paliktas neterminuotai. 1945 m. Austriją išlaisvinusi Tarybinė armija iš šios šalies pasitraukė, nes sutartimis su sąjungininkais dėl pokarinės Europos įtakų sferos pasidalinimo Austrija nebuvo palikta TSRS įtakai. Užsitęsė tik Berlyno ir Vokietijos dalybos, ką patvirtina ir 1945-05-08 d. Vokietijos ir sąjungininkų pasirašytas Vokietijos kapituliacijos aktas, į kurio pasirašymą nebuvo pakviesta TSRS. Tad 1945-05-09 d. su Vokietija jos kapituliacijos aktą pasirašė TSRS. „Tikri sąjungininkai“ kariavo prieš hitlerinę Vokietiją...

Informacinės blokados prieš 2009-05-19 d. Lietuvos Prezidento rinkimus metu 2009-05-18 „Laisvas laikraštis“ paskelbė viešą Z. Vaišvilos kreipimąsi „Peržengtos moralės politikoje ir atsakomybės ribos“ į V. Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą dėl amoralaus jų siūlymo tautiečiams „Lietuvos Dalia“. Straipsnyje aprašyta, kaip Ministro Pirmininko pavaduotojas Z. Vaišvila sustabdė V. Landsbergio dengtą aferą – lengvos ginkluotės iš Rusijos pirkimą, kuriam 1992 m. sausyje Maskvoje pritarė Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas. Genadijaus Konopliovo korporacijos „Lietverslas“ vardu šiuo 52,35 mln. USD dydžio lengvosios ginkluotės ir šaudmenų sandoriu siekta pridengti 1,675 mlrd. USD sandorį dėl 66 lėktuvų (20 vnt. SU-25, 2 vnt. SU-25UBK, 20 vnt. MiG-29, 2 vnt. MiG-29UB, 20 vnt. SU-27, 2 vnt. SU-27UBK), 40 vnt. sraigtasparnių Mi-8MT, 6 vnt. sargybos laivų PSKP, aibės automobilių perpardavimo vienai trečiojo pasaulio valstybei. Rusijos premjero pareigas ėjusio Jegoro Gaidaro 1992-06-09 potvarkiu Nr.1243-PС Rusijos Užsienio ekonominių ryšių ministerijai buvo leista derėtis dėl ginklų pardavimo su korporacija „Lietverslas“, atstovavusia Lietuvos Respubliką pagal 1991-07-04 Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus pasirašytą Lietuvos Vyriausybės potvarkį Nr.420p, kuriuo buvo nutarta sudaryti Ministro Pirmininko inovacinį fondą ir fondo tarybą, pritarta korporacijos „Lietverslas“ ir RTFSR inovacinio fondo sutarčiai, korporacijai „Lietverslas“ ir komerciniam bankui „GeKa“ (po šio skandalo banko pavadinimas pakeistas į „Tauro“ bankas) leista antspauduose ir firminiuose blankuose naudoti Lietuvos Respublikos herbą. Apie tai rašė laikraštis „Denj“ („Diena“). 1992 m. spalio mėn. vykstant rinkimams į Lietuvos Seimą, „Ostankino“ TV laidos „Vzgliad“ („Požiūris“) žurnalistai A. Politkovskis ir kiti laidoje „Politbiuras“ penktadieniais dėl šios istorijos kalte kalė Lietuvai didžiules vinis. 1992 m. V. Landsbergio komandai pralaimėjus Seimo rinkimus ir Algirdui Brazauskui Artūro Skučo vadovaujamą Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrių nusprendus perduoti VRM, A. Skučui ir didžiajai daliai šios skyriaus vadovaujančių darbuotojų netekus darbo, juos priglaudė G. Konopliovas „Tauro“ banke. G. Konopliovo mirtis tokia pati mįslinga, kaip ir kitų šiame banke dirbusių žmonių mirtis ar šio banko vyr. finansininku dirbti priimto Gintaro Terlecko nuteisimas.

Todėl neįmanoma tikėti V. Landsbergio ir jo komandų „rusofobijos“ nuoširdumu ir tikrumu. Tačiau D. Grybauskaitė – labiau paruoštas projektas, kuriam besipriešinančių mažokai liko.

II. Šiandieninis Lietuvos pakišinėjimas

V. Landsbergio – D. Grybauskaitės duetas nuo 2009 m. užsiaugino gvardiją, ne tik pakišinėjančią Lietuvą po ekonominiais ir karo smūgiais, bet ir atvirai tarnaujančią Rusijai ir JAV vienu metu, baigiančią susipainioti tarp jų ir Europos Sąjungos, iš kurios reikia gauti lėšas. Kol kas ES nesutiko su „lietuvišku“ atvirai provokaciniu siūlymu nutraukti Rusijos tranzitą geležinkeliu per Lietuvą į Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį. Po Taivanio pretekstu politinio karo, tapusio ir ekonominiu, paskelbimo Kinijai Lietuvos Vyriausybės paskutiniu „didžiausiu laimėjimu“ tapo 2022-02-01 d. įvykdytas „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas, kasdien prarandant po 20-30 mln. Eur Lietuvos įmonių pajamų, atleidžiant iš darbo 2000 „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų, „Biriųjų krovinių terminalo“, mokėjusio Lietuvos biudžetui 10 kartų daugiau mokesčių nei 1000 darbuotojų turėjusi dėl ES sankcijų Rusijai sustabdyta „Lifosa“ trąšų gamykla, šimtus darbuotojų. 2022 m. kovo 10 d. signataras Z. Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Generalinę prokuratūrą dėl Lietuvos Vyriausybės ir VSD veikų bei neveikimo, padedant Rusijai organizuoti karo veiksmus Ukrainoje, kas buvo padaryta 2022 m. vasario 1 d. Lietuvos Vyriausybei įgyvendinus ilgametį Rusijos siekį perimti Baltarusijos valstybės įmonę „Belaruskalij“ ar bent jos produkcijos tranzitą, vykdytą per Lietuvą – 137 tūkst. vagonų arba 11 mln. tonų kalio trąšų per metus. To dėka Rusija ne tik perėmė 40% deficitinės pasaulyje kalio trąšų rinkos (19% jos valdo Rusijos įmonės „Uralkalij“ ir „Eurochim“, 21% - „Belaruskalij“), bet ir ekonomiškai parklupdė Baltarusiją, kurios biudžetas dėl to neteko pagrindinių milijardais eurų skaičiuojamų pajamų iš „Belaruskalij“ ir su jos veikla susijusių įmonių mokesčių. 2022 m. balandžio 5 d. apklausoje Z. Vaišvila prokuratūrai pateikė paaiškinimus ir duomenis apie tai, paprašė liudytoju apklausti asmenį, kuris pernai apie šį būsimą Rusijos scenarijų raštu perspėjo Lietuvos Vyriausybę ir VSD. Tačiau Lietuvos prokuratūra tai tirti bijo. Po šio tranzito per Lietuvą nutraukimo, įvykdyto Lietuvos Vyriausybei pažeidžiant aibę ES teisės aktų, tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus dėl tranzito pagal nurodytas konvencijas, tarpvalstybines Lietuvos ir Baltarusijos sutartis dėl tranzito, Baltarusija buvo ekonomiškai parklupdyta pagal Rusijos suplanuotą ir Lietuvos Vyriausybės paskubomis įgyvendintą scenarijų bei laiką, t.y. prieš 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią Rusijos karinę operaciją Ukrainoje, paskelbus apie neplaninius Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių manevrus. To dėka Baltarusijos – Ukrainos pasienyje dislokuota Rusijos kariuomenė iškart galėjo pulti Kijevą.

Š.m. vasario mėn. Lietuvos Vyriausybė gavo Europos Komisijos paklausimą dėl neteisėtai nutraukto „Belaruskalij“ trąšų tranzito, ES valstybių negaunamų šių trąšų. ES teisės aktai draudžia vienašališkai nutraukti tranzitą Europos Sąjungoje, neturint visų ES valstybių-narių sutikimo, priimamo pagal ES teisės aktais nustatytą specialią procedūrą, kuri trunka ne vieną mėnesį. Lietuvos Vyriausybė šį neteisėtą nutraukimą įvykdė, pažeisdama ir ES teisės aktų reikalavimą, kad ES valstybėse trečiųjų šalių (šiuo atveju – JAV) sankcijas taikyti galima, tik turint visų ES valstybių–narių sutikimus, gaunamus taip pat pagal specialią ES teisės aktais nustatytą procedūrą. Lietuvos Generalinė prokuratūra, matydama šiuos ir kitus Lietuvos Vyriausybės įvykdytus teisės aktų pažeidimus, atvirą veikimą Rusijos valstybės naudai, neapklaususi liudytoju asmens, raštu perspėjusio Lietuvos Vyriausybę ir VSD apie šią būsimą Rusijos operaciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito nutraukimo, 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Rusija uostą „Belaruskalij“ trąšoms statys Leningrado srityje.

Lietuvos prokuratūra nepanoro tirti ir Lietuvos Vyriausybės veiksmų, melagingu pretekstu inicijuojant ES sankcijas Baltarusijai dėl 2021 m. gegužės 23 d. orlaivio Boeing-737, skridusio reisu „Ryanair 4978“ Atėnai-Vilnius ir nusileidusio Minske dėl sprogimo lėktuve grėsmės, nors Z. Vaišvila pateikė viešai paskelbtus ir ICAO perduotus Baltarusijos Vyriausybės duomenis apie šį skrydį, patvirtinančius, kad šis orlaivis negavo Vilniaus oro uosto sutikimo leistis Vilniuje. Lietuvos Vyriausybė įslaptino „Ryanair“ tyrimo medžiagą. ICAO tyrimas Lietuvos Vyriausybės prašymu sustabdytas, nes laukiama Lenkijos duomenų, kurie jau metus laiko nepateikiami... Prokuratūra nutylėjo ir dėl Vilniuje reziduojančios Baltarusijos Prezidente Lietuvos skelbiamos Svetlanos Tichanovskajos raginimų nutraukti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, jos rinkimų programoje įrašytos Baltarusijos ir Rusijos valstybių sąjungos, jos su vyru lankymosi Rusijos užimtame Kryme 2016 m., o prieš gaudama Lietuvos Seimo „Laisvės“ premiją ši pradedančioji politikė Ukrainos TV eteryje gyrė Rusijos Prezidentą Vladimirą Putiną ir tyčiojosi iš Lietuvos bei Lenkijos valdžių. Tokia yra taip vadinama Lietuvos valdžia.

Antrą kartą teisme nagrinėjant Sausio 13-osios bylą, Lietuvos prokuratūra net nepateikė TSRS teisių ir pareigų perėmėjai Rusijos Federacijai ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo! Tai padaryta, ignoruojant dėl šių įvykių priimtus įsiteisėjusius ir šioje byloje privalomus 1999 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-2/99 ir 2008 m. vasario 19 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimą Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje, kuriais nustatyta, kad vertinant TSRS kariškių veiksmus Lietuvoje 1990-1991 metais po 1990 m. kovo 11 d., TSRS kariuomenė vykdė karines operacijas prieš Lietuvos Vyriausybę, t.y. Lietuvą. Š.m. birželio 15 d. sprendimą byloje skelbs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kuo dar užsiima oficiali Lietuva? Lietuvos spauda kukliai nušvietė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbregio „Kryžiaus žygį“ prieš „Baltarusijos“ sanatoriją Druskininkuose, neleidimą mokėti darbo užmokesčio jos darbuotojams ir susidorojimą su šia medicinos įstaiga. 2021 m. ir Latvijos valdžia pradėjo susidorojimą su „Baltarusijos“ sanatorija Jūrmaloje, neleidžiant ir šiai sanatorijai gauti lėšas iš Baltarusijos, automobilių techninių apžiūrų, blokuojant jos sąskaitą banke.

1,2 mln. Eur mokesčių kasmet sumokanti sanatorija, kurioje gydėsi tik Latvijos piliečiai ir kasmet nuo radiacijos nukentėjusiųjų 500 vaikų iš Baltarusijos, netikėtai „sukėlė grėsmę“ Latvijos nacionaliniam saugumui, dėl ko buvo priversta atleisti 180 joje dirbusių Latvijos piliečių. Į Baltarusiją deportuotas 8,5 metų sanatorijoje dirbęs direktorius paskelbtas Latvijoje persona non-grata, nes pokalbyje su Latvijos saugumo pareigūnais atsisakė pasirašyti jų pasiūlytą „paruoštuką“, kad smerkia Rusijos ir Baltarusijos karą prieš Ukrainą. Sanatorija negavo jokio pranešimo apie sankcijas, oficialiai niekas neatsakė į paklausimus. DEMOKRATIJA... Štai toks suderintas „latviškos-lietuviškos“ valdžios nužmogėjimas.

Po Covid-19 „tarpinio finišo“ pasaulyje Baltarusijai leidus Lietuvos ir Latvijos piliečiams be vizų atvykti į Baltarusiją, Latvijos pareigūnai pasienyje pareikalavo, kad šios valstybės piliečiai pasirašytų, jog Baltarusijoje nepirks kuro... Negi šios marionetės nesupranta, ką apie juos dėl tokių „žygdarbių“ galvoja jų valdomų šalių piliečiai? Vienintelė kol kas išeitis tokiems veikėjams – gąsdinti žmones, dusinti kitą nuomonę ir informaciją skelbančią žiniasklaidą. Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje tam labai padeda. Kai Konstituciją užsimano keisti Lietuvos valdžia, nepaprastoji padėtis keletą dienų negalioja. Mus valdančiųjų beviltiškumą puikiai parodo reklaminis skelbimas dėl vandens taupymo Estijoje - nuoga mergina duše ir užrašas: „Pissi duši all“.



Vargu, ar Lietuvos ir Latvijos valdžios pačios sugalvojo ir „karžygiškai“ įveikė šias sanatorijas. Tai patvirtino ir sinchroniniai Z ir V uždraudimai Europoje. Šį absurdą netruko išryškinti Rusija, pradėjusi paišyti ant savo karinės technikos Ukrainoje ne tik raides Z ir V, bet ir raidę O, o netrukus ir visą anglišką abėcėlę nuo A iki Z. Šie pavyzdžiai patvirtina ne tik tai, kad Europos valstybių, ypač valstybėlių, valdžios yra nesavarankiškos ir atstovauja ne jų rinkėjus, bet kitas šalis – nuo Rusijos iki JAV, susipainiojusios tarp šių šalių ir rinkėjų nerenkamos Europos Komisijos nurodymų. Mūsų ir kitų tokiu būdu valdomų šalių piliečių susigūžimas, nenoras mąstyti, o tuo labiau ką nors daryti (net pasirašyti už referendumo iniciatyvą) sparčiai mus visus veda į nežinią, panašu, kad ir į ne tik ekonominį karą. Naudojantis susidariusia padėtimi, Europos Parlamentas nutarė reformuoti ES valdymą, siūlant ES sprendimus priiminėti dauguma balsų, t.y. faktiškai daryti vieną federalinę valstybę. EP narius rinkti sumąstyta ne tik valstybėse, bet ir „daugiamandatėje“ visos ES apygardoje. „Demokratijos“ prasme aplenktas net gorbačiovinis TSRS liaudies deputatų rinkimas 1989 m. Veto teisė, kuria, kaip ir pinigais, mus gundė prieš Lietuvos stojimo į ES referendumą, atimama net saugumo klausimais. Šiems „teisės“ žinovams būtina priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija reikalavo ir tebereikalauja 75% visų balso teisę turinčių piliečių pritarimo dėl suvereniteto praradimo. Už stojimą į ES balsavo tik 57% balsavimo teisę turėjusių ir stojimo sutarties nemačiusių Lietuvos piliečių. 1990 m. atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, išskirtinę svarbą ir teisinį pagrindą šiam procesui suteikė Lietuvos inkorporavimo į TSRS nepripažinimo principas. ES griūties metu mūsų Tautai ne mažiau svarbus bus ir neteisėto Lietuvos inkorporavimo į ES nepripažinimo principas. Tikroji Lietuvos piliečių valia dėl mūsų valstybės nepriklausomybės nepaneigta – ją mūsų Konstitucijoje įtvirtino ir iki šiol niekam neatidavė po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 1991 m. vasario 9 d. vykusiame plebiscite dalyvavę 84,74% balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių, kurių 90,24% balsavo už nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Šio referendumo dėl mūsų atkurtos Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo tuo metu reikalavo Vakarų valstybės, kurioms 1990 m. kovo 11 d. Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo nepakako. Kaip ir TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui. Rusijos Federacijos vardu Lietuvos Respubliką pirmiau už Vakarus pripažino Borisas Jelcinas, pasirašęs 1991 m. liepos 29 d. sutartį su Lietuvos Respublika.

Šiandien mūsų Tautos ir kitų tautų priešų Vakaruose dar daugiau – signatarui Z. Vaišvilai Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija raštu patvirtino, kad pritaria Pasaulio sveikatos organizacijos primetamai naujai valstybių sutarčiai su šia organizacija. Be referendumo ir svarstymų Seime, paslapčia nuo Tautos. Remiantis šia sutartimi pandemijų ir „kitų ypatingų padėčių“ atvejais visų valstybių valdymą perimtų PSO.

III. Dvigubi standartai tarptautinėje politikoje

Skirtingai nei Švedija ir Baltarusija, Rusija dalyvavo globalistiniame projekte COVID-19, kas sukėlė pagrįstų klausimų dėl Rusijos valdžios ir globalistinių jėgų santykio. Tačiau š.m. vasario 24 d. Rusijos paskelbta karinė operacija Ukrainoje pradėjo ir kitą pasaulio valdymo perdalinimo scenarijų, konkuruojantį su „covid“ scenarijumi. Pastarasis taip pat neatšauktas, ką patvirtina ir Lietuvos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pasisakymai, kad be taip vadinamų skiepų nuo COVID-19 pasaulis pražus. 2022 m. vasario 24 d. pasaulis, besirungiantis dėl ekonomonio valdymo perdalinimo, Europoje pradėjo karinę santykių aiškinimosi stadiją. Daug platesnio mąsto, lyginant su karais Jugoslavijoje. Tai – ne tik ekonominis, bet ir visapusiškas pasaulinis karas. Tik jo specifika nauja - kariaujančios pusės taip visapusiškai ekonomiškai persipynusios, kad bet koks drąstiškas šių ekonominių santykių pasikeitimas naudingas kitiems, pvz. Kinijai, Indijai, S. Arabijai, Brazilijai, ir žalingas šio karo konvencinio karo dalyviams. Ypač tiems, kurie tokio scenarijaus nesitikėjo ir tam nebuvo pasiruošę. Aiškėja, kad ne tik Rusija, bet ir visos BRIKS šalys tam rimtai ir visapusiškai ruošėsi. Tuo tarpu senoji sistema, vadovaujama JAV ir Jungtinės Karalystės, manė, kad vis tebevaldo šį pasaulį. Tai, kad karinius Rusijos veiksmus smerkia tik JAV ir jai tradiciškai politiškai pavaldžios Europos šalys, JK, Kanada, Australija ir Japonija, verčia susimąstyti. Keletas pastebėjimų:

1) Š.m. balandyje Kinija sudarė sutartį su Saliamono salomis dėl saugumo Ramiajame vandenyne užtikrinimo. Griežtai suregavo JAV, kuriai mat parūpo Australijos, esančios už kelių tūkstančių kilometrų nuo Saliamono salų, saugumas... Įdomu ne tik tai, kad JAV, besiskelbianti demokratijos gynėja, po 2014 m. Maidano perversmo Ukrainoje labai savotiškai rūpinosi kaimynių, kurių neskiria tūkstančiai kilometrų, t.y. Ukrainos ir Rusijos saugumu. JAV yra įsipareigojusios užtirkinti saugumą ne tik Ukrainai pagal 1994 m. Budapešto memorandumą, bet ir Rusijai pagal 1997 m. NATO ir Rusijos sutartį. Beje, ir Australija, ir Saliamono salos yra Tautų Sandraugos (Britų Sandraugos) narės, kurių valdovė yra Anglijos Karalienė.

2) NATO sureagavo į Rusijos karinę operaciją Ukrainoje, tačiau nereaguoja į antrą didžiausią NATO kariuomenę turinčios Turkijos š.m. balandyje pradėtą karinę operaciją Irake, dėl kurios ši šalis protestuoja JTO. Daugiaveidė Turkija, kovojanti su kurdų sukilėliais Turkijoje, šį kartą sutaria su kurdais Irake, nors po 2017-09-25 kurdų referendumo Irake paskelbtą Kurdistano autonominės srities nepriklausomybę Turkijos ir Irako kariuomenės sudorojo drauge, per keletą dienų užėmusios Mosulą ir naftingas kurdų teritorijas. Ko tik nepadarysi dėl tų dujų ir naftos, kurių Kurdistane yra daug ir kurių taip trūksta Vakarų pasauliui... Kodėl nepabandyti tiekti dujas iš Irako kurdų į Turkiją, o gal ir į Europą? JAV, skatinusios Kurdistano nepriklausomybę, ginklavusios kurdus ir siekusios juos supriešinti su Sirijos valdžia, parama kurdams tuo ir pasibaigė. Tai labai rimta pamoka šiandieninei Lietuvai, kuri ne be JAV „patarimų“ uoliai „kariauja“ ne tik su Rusija, bet ir su Kinija, Baltarusija. Lietuva, tikinti, kad JAV ją visada ir nuo visų apgins, neišmoko ir II pasaulinio karo bei pokario Lietuvoje pamokų.

2022 m. kovo 31 d. Z. Vaišvilos straipsniu „Kodėl prašomės karo? (Ar tikrai padedame ukrainiečiams)“ norėta atkreipti dėmesį į tai, kad nevalia elgtis lengvabūdiškai ir neįvertinti visapusiško Rusijos bei jos rėmėjų ar bendrininkų (nebūtinai viešai apie tai skelbiančių) pasiruošimo šiam karui. Tie, kas priešo neįvertina ir vadovaujasi politine bravūra, siekia politiškai likti plaukiojančiais Vakarų pasaulio paviršiuje ir nepralaimėti eilinių rinkimų. Jie pasikliauja valdiškomis lėšomis jų apmokama žiniasklaida ir viliasi toliau primityviai mulkinti jų rinkėjus. Tačiau ši pseudopolitika, visų pirma, Europos šalis akivaizdžiai veda prie jų ekonominės ir politinės krizės. Karas ir ekonominių santykių nutraukimas labai žalingas visiems, tačiau Vakarų šalių vadovai tik pradeda tai suvokti, bet, deja, ne visi. Skaudžią kainą, visų pirma, mokės tų šalių žmonės. ES šalys, įklimpusios į milžinišką ir ilgametę ekonominę priklausomybę nuo Rusijos žaliavų, neturi tam alternatyvų, nebuvo ir nemoka būti ne tik savarankiškomis, tik dabar pradeda mąstyti. Tenka rinktis tarp ekonominės grėsmės, atsisakius Rusijos energetinių resursų, ir JAV spaudimo. Ukrainos žmonių nelaimė jiems tikrai ne pagrindinis ir ne nuoširdus rūpestis.

Pamąstykime apie tokį pavyzdį. Vykdant JAV ir ES sankcijas Rusijai, Vakarų lizingo įmonės nutraukė lizingo sutartis su Rusijos aviaįmonėmis dėl „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvų ir pareikalavo juos grąžinti. Rusija, remdamasi ne taip senais RF Konstitucijos pakeitimais, įtvirtinusiais RF įstatymų viršenybę prieš tarptautinius įsipareigojimus (dar vienas patvirtinimas apie Rusijos ruošimąsi šiam konfliktui), šiuos lėktuvus įregistravo Rusijos registre ir jų negrąžino. „Airlease“ (JAV) nurašė 27 tokius lėktuvus. ES taip pat pareikalavo, kad ES lizingo įmonės vienašališkai nutrauktų sutartis su Rusijos aviakompanijomis. RF negrąžino lėktuvų ir ES įmonėms, juos taip pat įregistravo Rusijoje. Kad šie lėktuvai galėtų skraidyti, 40% jų nutarta naudoti atsarginėms dalims, o skraidyti su kitais 60% šių lėktuvų. Kol susiderins atsarginių dalių pirkimas per trečiąsias šalis ar atsiras kita alternatyva.

Karas Ukrainoje didina abejones ir dėl NATO šalių karinių galių, ypač po skubaus JAV kariuomenės pasitraukimo iš Afganistano. Metas praregėti ir dėl milžiniškos korupcijos kariniuose užsakymuose ir dėl to, kad Vakarų šalyse dominuoja privatus karinis-pramoninis kompleksas, o Rusijoje ir Kinijoje – valstybės karinė pramonė. Vakarų politikos moralę atskleidė ir „The Telegraph“ paskelbta informacija apie tai, kad po 2014 m., pažeidžiant ES sankcijas Rusijos Federacijai dėl Krymo, 10 ES šalių tiekė Rusijai ginkluotę (350 mln. Eur), t.t. Vokietija ir Prancūzija – 273 mln. Eur. JK užsienio reikalų sekretorė Lize Trass atvirai pripažino, kad Ukrainoje kovojama už senos pasaulio tvarkos išsaugojimą. Patyręs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergej Lavrov diplomatiškesnis: „Ukrainiečiai patys turi spręsti savo likimą“.

Nuo 2014 m. Maidano perversmo savimi perdėm pasitikinčios Europos šalių valdžios marionečių teatro lėlės š.m. vasaryje buvo užkluptos Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje. Nors visą tą laiką ir dar anksčiau Rusija atvirai kalbėjo ir reikalavo sau saugumo garantijų, kurias jai suteikia ir iki šiol nedenonsuotas, bet NATO nevykdomas 1997 m. NATO ir Rusijos aktas dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo, kurio pasekoje buvo sukurta NATO ir Rusijos nuolatinė jungtinė taryba, o 2002 m. - NATO ir Rusijos taryba. Ryškus NATO veidmainiškumo pavyzdys – 2017 m. gegužės 11 d. Rumunijos Deveselu kaime pradėjusi veikti pirmoji JAV priešraketinės gynybos sistema Europoje - radaras ir gaudomųjų naikintuvų SM-3 paleidimo mechanizmai. JAV skelbė, kad tai daroma siekiant apsaugoti Europą nuo toli skrendančių Irano raketų, dėl ko Rumunijoje dislokavo gaudomuosius naikintuvus, pataikančius tik į vidutinio ir mažo nuotolio raketas... Negi jie mano, kad niekas nežino, kur yra Iranas? Meluojama atvirai ir įžūliai. Ukrainos Prezidento V. Zelenskio patarėjas Aleksej Arestovič atvirai porina, kad vidutinis ukrianietis yra išplautais smegenimis, kurių vietoje – dujos.



Tokie veikėjai kalba atsipūtę kas tik šauna į galvą, nes mano, kad jie už tai neatsakys.

Šių marionečių politikos ir ekonomikos bei propagandos lygį parodė primityviomis išraiškos formomis po 2022 m. vasario 24 d. atsiskleidusi jų baimė. Sunkioje, jei ne beviltiškoje, padėtyje atsidūręs silpnas žmogus neretai ir greitai suserga depresija. Būtent tai patvirtina perdėm jausmingi „viską žinančių ekspertų“ pareiškimai, visų pirma, savęs įtikinėjimai, kad V. Putino planas Ukrainoje nepavyko. Lyg jie žinotų šį planą... Tauškimai, kad V. Putinas beviltiškai serga, kad jis psichinis ligonis, kad Rusijoje tuoj įvyks perversmas, kad Rusija tuoj ekonomiškai sužlugs, kad ryt pasibaigs Rusijos raketos ir šaudmenys, kad jos niekas neremia, kad Ukraina turėjo būti nugalėta per tris dienas, per savaitę, per mėnesį, iki š.m. gegužės 9 d., kad Pergalės parado Maskvoje metu V. Putinas paskelbs karą Ukrainai, visuotinę mobilizaciją... Neįtikėtinas primityvumas, patvirtinantis šio marionečių spektaklio dalyvių silpnumą, jų lėtai pradedamą suvokti tikrovę, baimę ir beviltiškumo jausmą, nežinojimą, ką daryti. Kokia tikroji padėtis Rusijoje, kuriai tenka prisitaikyti prie tūkstančiais skaičiuojamų sakcijų? Ne ta, kurią mums skelbia LRT ir mūsų politikai.

Pamokantis yra Ukrainos grūdų likimo pavyzdys. Pasaulyje spartėja maisto krizė. Taip vadinama COVID pandemija badaujančių žmonių skaičių pasaulyje padidino 800 mln. Kiekvieną dieną nuo bado miršta apie 15000 žmonių. Didžiosios pasaulio šalys nusprendė, kad maisto sauga yra vienas svarbiausių prioritetų. 2021 m. birželio 28 d. G20 šalys priėmė Materos deklaraciją, kurioje visos šalys raginamos suvienyti jėgas pasaulinės maisto krizės grėsmės akivaizdoje. 2021 m. rugsėjo 17–18 d. Florencijoje G20 šalių žemės ūkio ministrai priėmė komunikatą, vystant Materos deklaracijos nuostatas. Lietuva tuo „pasirūpino“, nutraukdama „Belaruskalij“ deficitinių pasaulyje kalio trąšų tranzitą į 100 šalių. Prasidėjus karui, Ukraina uždraudė grūdų eksportą. Tai suprantama. Tačiau pakako JAV Prezidentui J. Bidenui pareikšti, kad reikia padėti Ukrainai – išvežti 20 mln. t grūdų, ir Ukraina leido išvežti. Nesvarbu, ką sės, kaip maitinsis ši kariaujanti šalis. Reikia padėti Ukrainai atsikratyti šio „balasto“. Ką tik JAV nusprendė skirti 213 mln. pagalbos Ukrainai dėl maisto trūkumo, nes ten maisto kainos kartais didesnės nei ES.

Net Lietuva skelbiasi padėsianti išvežti Ukrianos grūdus, tik bėda, kad Baltarusija įvedė prieš Lietuvą kontrsankcijas dėl tranzito per Baltarusiją. J. Biden teigia, kad Ukrainos uostuose įstrigo 4,5 mln. t, nes kol kas pavyksta grūdus išvežti tik geležinkeliu per Moldovą, kur tenka dar ir keisti vagonų važiuokles. Šį procesą Ukrainos Prezidentas kontroliuoja asmeniškai... JTO skelbia, kad 9 iš 10 ukrainiečių šiemet badaus.

Anot vieno profesioriaus iš Lietuvos, kas gali paneigti 40% dydžio pakišas už parduodamus grūdus? Tačiau Rusija blokuoja Ukrainos grūdų išvežimą, kaip ir „Belaruskalij“ trąšų išvežimą, pradėtą po Lietuvos „žygdarbio“ 2022 m. vasario 1 d. ir vykdytą per Ukrainos Nikolajevo uostą.

1941 m. TSRS į Vokietiją išvežinėjo grūdus, po to Vokietija užpuolė TSRS... Prieš tai 8 metus pasaulis ginklavo nacistinę Vokietiją ir kitais būdais padėjo, „nematė“, kas joje vyksta. Ukraina taip pat 8 metus ruošta karui, bet ne narystei NATO.

Stebinantis ir tokių politikų atvirumas – Ukrainos Prezidento V. Zelenskio patarėjas A. Arestovič viešai patvirtino, kad Ukrainos valdžia žinojo apie būsimą karą, tačiau to neskelbė žmonėms, kad... neprasidėtų jų masinis bėgimas, kuris trukdytų permesti Ukrainos kariuomenę iš vakarų į rytus per Dnepro upę... Primityvus melas, nes prieš karo pradžią didžioji dalis geriausiai paruoštos ir ginkluotos Ukrainos kariuomenės buvo įsitvirtinusi šalies rytuose. Aibė tvirtinimų, kad valdžios ir oligarchų šeimos išvyko iš Ukrainos 1-2 mėnesius prieš karą.

Būtų labai naudinga Lietuvos žmonėms, jei G. Landsbergis paskelbtų, kur yra jo šeimos nariai.

IV. Karo ir sankcijų pasekmės

2022 sausio - kovo mėnesiais Rusijos Federalinis biudžetas gavo 7,2 trln. RUR pajamų, patyrė 6 trln. RUR išlaidų. Tad 3 mėnesių pelnas - 614 mlrd. RUR, o dabar – jau ir 1,3 trln. RUR (apie 200 mlrd. USD), metinė infliacija – 17,6%, visų pirma, dėl prekių deficito. Tai suprantama, nes 40% RF biudžeto pajamų - iš energijos resursų pardavimo. 2021 m. ES šalys iš Rusijos nupirko daugiau kaip 150 mlrd. m³ gamtinių dujų. Dujų ir naftos kainos dėl sankcijų Rusijai tik didėja, tai jau pradeda suvokti ir viešai apie tai kalba šias sankcijas priiminėjantys politikai. 2022 m. balandžio mėn. Rusija gavo rekordines pajamas iš naftos pardavimų, vėl dominavo Europos šalių pirkimai, nors kovo mėnesį dominavo Indija. Per 1 dieną Rusija šiemet iš dujų ir naftos pardavimų gauna mažiausiai 1 mlrd. Eur – per 2022 m. tai būtų 350 mlrd. Eur, t.y. dvigubai daugiau nei 2021 m. Po 2022-02-24 d., t.y. nuo karo pradžios, Rusija pardavė dujų ir naftos už 63 mlrd. Eur, nors parduotų dujų kiekis sumažėjo 30%): Vokietijai – 9, Italijai – 7, Kinijai – 6,8, Niderlandams – 5,9, Turkijai – 4,1, Prancūzijai - 3,9. Kitų metų prognozės – naftos kainos didės 50% iki 160 USD už barelį. 2022-03-08 d. Rusija grąžino eilinę 649 mln. USD skolą ir tai padarė rubliais. Rusija atsiskaito už skolas ir eurais, esančiais užsienio bankuose, kurie leidžia apeiti sankcijas.

Būtina suprasti emocijas sukėlusį Rusijos reikalavimą už dujas, o vėliau ir už kitas prekes nedraugiškiems pirkėjams atsiskaityti rubliais. Pareikalauta už šias prekes mokėti eurais ar JAV doleriais į „Gazprombanke“ atidarytas pirkėjų sąskaitas, kuriose bankas lėšas konvertuotų į rublius. Šypseną ir liūdesį kelia „ekspertų“ ir politikų nusišnekėjimai apie tai, kad tai padaryta dėl Rusijos Prezidento susireikšminimo. Samprotavimai, kad „Gazprom“ pažeidžia sutartis, abejotini, nes tokiose sutartyse numatytos force-mejeure situacijos, kurias sukelia vyriausybių sprendimai. Sankcijas ir skelbia vyriausybės. Tad po to, kai Vakaruose dėl sankcijų užšaldyta Rusijos Centrinio banko 310 mlrd. USD rezervų, Rusijai būtina apsaugoti gaunamas lėšas. Kad nenutiktų taip, kaip su Venesuelos, Irano ar Libijos už parduotą naftą formaliai gautomis lėšomis, kurias sankcijas šioms šalims paskelbusi JAV užšaldė JAV bankuose ir naudoja savo sprendimais. Atsiskaitant už prekes JAV doleriais, lėšos atsiduria JAV bankų korespondentinėse sąskaitose, t.y. tampa ir JAV Vyriausybės kontroliuojamomis. Naudodamosis tokia padėtimi sankcijas paskelbusios šalys kelia politinius reikalavimus prekių pardavėjų šalims. Svarbiausia - ne atsiskaitymo būdas, o tai, kokiame banke atsiduria lėšos. O „Gazprombank“ kontroliuoja Rusija. Pirkėjams turėtų rūpėti kaina, o ne atsiskaitymo būdas. JAV ir ES įniršis yra dėl to, kad šis Rusijos žingsnis didina grėsmę ir USD bei EUR hegemonijoms, šios valiutos tampa nebereikalingomis atsiskaitant už strategines prekes. Beje, JK iškart nuėmė sankcijas nuo „Gazprombank“, kad vyktų atsiskaitymai rubliais, nors JK Vyriausybė viena aršiausių sankcijų taikymo agitatorių. Rusija lengvina ir sąlygas užsienio subjektams atidaryti sąskaitas RF bankuose. EK pasiblaškė įvairiais pareiškimais dėl šio atsiskaitymo būdo, tačiau po to, kai Bloomberg paskelbė, kad Gazprombanke sąskaitas atsidarė 20 Europos šalių dujų pirkėjai, o 14 ruošiasi tai daryti, galop paskelbė, kad tai nepažeidžia jų paskirtų sankcijų. Kad veidas neraudonuotų, EK nustatė sąlygą, jog atsiskaitymo už prekę momentas yra EUR patekimas į „Gazprombank“.

EK bandė nustatyti lubas Rusijos dujų kainai, tačiau nesusitarė dėl to net su Norvegija. Vokietija jau paskaičiavo, kad 2022 m. už energoresursus ji papildomai sumokės 32 mlrd. EUR, dėl ko didins valstybės skolą.

Po šio Rusijos žingsnio ir kitos BRIKS šalys vis drąsiau atsisako atsiskaitymų JAV doleriais ir eurais. Jos ne tik didina tarpusavio prekybos apyvartas, nes Rusija kažkur turi parduoti savo prekes, bet ir keičia atsiskatymo valiutą. Rusija susitarė su Kinija dėl tarpusavio atsiskaitymų rubliais ir juaniais, su Indija, kuri paruošė galimybę jos bankuose vykdyti atsiskaitymus Rusijos įmonėms ir piliečiams, susitarė dėl atsiskaitymų rubliais. Kinija susitarė su Saudo Arabija ne tik dėl atsiskaitymo juaniais už šios šalies parduodamą naftą, bet ir dėl šios šalies naftos perdirbimo įmonės statymo Kinijos šiaurės-vakaruose. Rusija, Iranas ir S. Arabija pradėjo parduoti naftą ir Kinijos juaniais.

Visos šios šalys nepasiduoda JAV, JK ir ES spaudimui skelbti sankcijas Rusijai, didina prekybos apyvartas, perka su nuolaidomis Rusijos skystas dujas, naftą ir anglis, kurių dėl sankcijų iš dalies atsisakė ES. Venesuela atsisakė parduoti naftą JAV, kol ši nepanaikins visų sankcijų šiai valstybei, suteikė teisę Rusijai pardavinėti Venesuelos naftą.

S. Arabija ir OPEC šalys taip pat nepasiduoda įnirtingam JAV, JK ir ES spaudimui didinti naftos gavybą, tokiu būdu mažinant jos kainą ir siekiant didesnės alternatyvos Rusijos naftai. Tačiau S. Arabija ir Rusija susitarė net dėl mainų jų parduodamos naftos rinkose. Po JAV ir Vokietijos nepavykusių bandymų gauti daugiau naftos iš S. Arabijos ir dujų tiekimo į Europą alternatyvą iš Kataro, Rusija sėkmingai naudoja savo kozirius – ne tik ginkluotės pardavimus, vykdomus po jų demonstravimo Sirijoje, bet ir grūdus, mineralines trąšas, kitas strategines prekes. Tam labai padeda ir Indijos uždraudimas eksportuoti grūdus. Pakako užsienio reikalų ministro S. Lavrovo blicvizito į Alžyrą ir Omaną, ir Rusija gavo šių šalių palaikymą laikytis ankstesnių susitarimų dėl naftos ir dujų pardavimų nedidinimo. Rusija patvirtino, kad parduos joms grūdus. Alžyras yra perspėjęs Ispaniją, kad atjungs jai dujas, jei ši jas tieks kitiems. Alžyras Ispanijai kasmet tiekia 13 mlrd. m³ dujų iš 22 mlrd. m³ jų išgaunamo kiekio, kurio likutį naudoja pats Alžyras. Italija bando išsiderėti iš Alžyro Ispanijai tiekiamas dujas, nes tarp Alžyro ir Italijos taip pat nutiestas dujų vamzdis. Marokas nepratęsė dujų tranzito per vieną iš dviejų Alžyro dujotiekių į Ispaniją sutarties, nes Ispanija nori pripažinti Vakarų Sacharos nepriklausomybę.

O Lietuvoje girdime kasdienius bravūriškus pareiškimus, kad visas pasaulis nepalaiko Rusijos. Kokių tik aplinkybių, niuansų ir ekonominių interesų mes dar nežinome, naiviai įsivaizduodami save pasaulio centru?

Naivu manyti, kad tokio mąsto sankcijų paskelbimas nedarys įtakos ir sankcijas skelbiančių šalių, ir Rusijos ekonominiams interesams. Matome ir mes kilte kylančias kainas, tačiau dar nesuvokiame, kad tai ne tik kainų klausimas. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje kovą, palyginti su 2021 m. kovu, pakilo iki 15,6%. Šiuo rodikliu Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje.

Gamtinės dujos būtinos ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir chemijos bei kitai sunkiajai pramonei. Pramonės gamybos mažėjimas ar sustojimas sukelia recesiją ar net griūtį. Vakarų šalių aviacijos ir kosmoso pramonei būtinas titanas buvo perkamas iš Rusijos. Lietuvoje prabilta apie statybų kainų didėjimo kompensavimą arba statybų stabdymą, tačiau ar bravūriškai Lietuvą valdantieji ir džiugiai sankcijas Baltarusijai bei Rusijai skaičiuojantieji gali pasakyti, iš kur ir kokiomis kainomis Lietuva pirks bent metalą statyboms, kurį pirkdavo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos? Šių gaminių kainos Lietuvoje padidėjo nuo 20% iki 200%.

Tad supratama, kodėl ES sankcijų 6-am paketui priešinasi ne tik alternatyvos Rusijos energijos ištekliams praktiškai neturinčios Vengrija, Slovakija, Čekija, Graikija, Austrija, bet ir Vokietija, kuri iš Rusijos kasmet importuoja 55% dujų (50 mlrd. m³). Be skystų dujų Rusija dujas į Europą tiekia ir vamzdynais, kurių metiniai pajėgumai (mlrd. m³) yra šie: Nord Stream-1 – 55, Jamal-Europa (per Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją) – 33, trys vamzdynai per Ukrainą: Urengoj-Pomary-Užgorod – 32, Progress-Pomary-Užgorod – 26, Sojuz-Pomary-Užgorod – 26, du vamzdynai per Turkiją: Tureckij potok – 31,5, Goluboj potok – 16.

Sutriko daugelio prekių tiekimas ir į Rusiją, kuri sudarė 90 strateginių pramonei trūkstančių kritinių prekių sąrašą, nes veiklą stabdo ne viena gamykla. Ilgamečių sankcijų Šiaurės Korėjai, Iranui, Venesuelai taikymo patirtis patvirtina, kad atsiranda būdai sankcijas apeiti ir per trečiuosius asmenis, kas jau vyksta. Rusijai, turinčiai daugiausia gamtos išteklių, tai lengviau, o norinčių parduoti ar perparduoti šiai šaliai prekes brangiau netrūks. Tai faktiškai jau ir vyksta, ką patvirtina ir tai, kad Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Lenkiją ir Bulgariją, Lenkija 10% brangiau jas pirko reversu iš Vokietijos, o dabar – iš Prancūzijos ir Italijos. Tad nenuostabu, kad daugelis vakarietiškų įmonių žvalgosi, kaip sugrįžti į Rusijos rinką. Bene „subtiliausiai“ veikia JK „Shell“ naftos kompanija, Ventspilio ir Roterdamo uostuose 49% rusiškos naftos maišanti su 51% kitos naftos (turkmėniškos ar kazachiškos) ir tokiu būdu perkanti jau „nerusišką“ naftą. Visa tai – ir paskata Rusijai pačiai kuo greičiau statyti naujas naftos perdirbimo, naftos chemijos ir pan. įmones, kas būtų daug pelningiau nei žaliavų pardavimas. Tačiau tai reikia daryti neatidėliotinai. TSRS įvykdė ne vieną valstybės forsuotą vajų – industrializavimą, plėšinių įsisavinimą, BAM geležinkelio statybą. Vokietijos „Siemens“ paskelbė apie išėjimą iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų, patirdama 0,5 mlrd EUR nuostolių. Šis koncernas padėjo Rusijai 2017 m. pradėti eksploatuoti greituosius traukinius (ar Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad Rusijoje važinėja greitieji traukiniai, tiesiama jų magistralė į Kiniją?). Tačiau Rusijoje liko dirbti „Siemens“ dukterinės įmonės, gaminančios medicininę ir energetikos įrangą. „Siemens energy“ tiekė į Krymą turbinas ir Krymo šiluminei elektrinei, pažeisdama sankcijas Rusijai dėl Krymo prisijungimo.

„Lukoil“ su didele nuolaida perka iš „Shell“ 411 benzino kolonėlių ir tepalų gamyklą Rusijoje, kad jų veltui neperimtų RF valstybė, o „Renault“ grupės įmonės Rusijoje pereina RF nuosavybei pačios „Renault“ siūlymu už 1 RUR, nes šis investuotojas nebenorėjo mokėti darbuotojams už prastovas. Šio turto vertė - 2,2 mlrd. Eur. Suderinta „Lada“ automobilių gamyba vietoje „Renault“. Procesai vyksta.

Dėl besistabilizuojančios padėties prekių rinkoje, dėl suprantamų priežasčių pingančio kuro Rusijos rinkoje, Rusijos įsipareigojimų kreditoriams vykdymo Rusijos CB skolinimosi skolinimosi palūkanų metinę normą sumažino nuo 17% iki 14%. Palyginimui šis rodiklis kitose šalyse: Argentinoje – 46%, Kazachstane – 13%; Uzbekistane - 17%, Turkijoje – 14%. Prognozuojamas RF BVP kritimas 2022 m. - 8%. Rusijoje prasidėjo recesija – pramonės gamybos mažėjimas, palaipsnis prisitaikymas prie sankcijų. Atkreiptinas dėmesys, kad I ketvirtyje net JAV pradėjo kristi BVP (1,4%).

Rusijos rublio kursas USD ir EUR atžvilgiu ne tik atsistatė iki prieškarinio lygio, bet ir pagerėjo, nors dėl unikalios situacijos vyksta diskusijos, kiek tai dirbtina. Didinamas RUR susiejimas su auksu, tęsiamas JAV vyriausybinių popierių atsisakymas. Rublis susietas su auksu, t.y. faktine RF valstybės būkle. Kinija ir S. Arabija ištraukinėja lėšas iš JAV, bijodamos, kad jos nebūtų užšaldytos. Kinija, kaip ir Rusija, supirkinėja auksą. Paaiškėjo, kad ir pragmatiškoji Lenkija dėl USD kolapso grėsmės nuo 2019 m. slaptai atsiima savo auksą iš JK, t.y. po to, kai tai daryti pradėjo Rusija.

Rusijoje ribojamas užsienio valiutos įsigijimas, bet tai vargu ar daro didelę įtaką Rusijos ekonomikai, nes dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sparčiai vyksta faktinis pasaulio šalių atsiskyrimas – neįleidžiami vieni pas kitus ne tik lėktuvai, laivai, bet ir vilkikai. Štai lietuviškai farmacijos įmonei vaistų furos pervežimas iš Vilniaus į Lydą (99 km) dėl šių sankcijų pabrango nuo 700 Eur iki 3500 Eur, brangsta ir toliau. Lietuvoje šią įmonę aptarnaujantys bankai neleidžia gauti šių lėšų ar vilkina jų įskaitymą – vertina ių lėšų „grėsmę“ acionaliniam saugumui. Kur iškils nauja siena, skirianti šiuos du pasaulius, kurioj pusėje atsidurs Lietuva?

Tragiškiausioje padėtyje atsidūrė šios pasaulinės kovos atpirkimo ožys Ukraina. RF Dūma priėmė įstatymą, leidžiantį už Rusijos ribų kurti laikinas karines administracijas. Ukrainos Chersono srityje įvestas Rusijos rublis, kuris po 4 mėnesių išstums Ukrainos grivną. Subombarduotos naftos perdirbimo įmonės, kuro ir pagrindinės šaudmenų saugyklos, geležinkelių elektros pastotės, kariniai aerodromai ir kiti strateginiai objektai. Ukraina pripažįsta netekusi 23% geležinkelių, o per 6 karo savaites jos patirtą žalą vertina 500-600 mlrd. EUR ir mano, kad ji netrukus padvigubės. 2021 m. gruodžio 31 d. Ukrainos valstybės skola buvo 97,95 mlrd. USD, iš kurių 16 mlrd. USD būtina grąžinti šiemet. Tačiau dėl karo faktiškai ši skola padvigubėjo, nes beveik visa parama Ukrainai – tai paskolos. Viešai nesimato informacijos apie Ukrainos skolų grąžinimą, nors tai formaliai yra labai blogai, nes nemokiai valstybei negalima skolinti. Kaip ir kariaujančiai šaliai, dėl ko Rusija ir Ukraina viena kitai vis neskelbia karo. Kuo sugriauta Ukraina grąžins skolas? Matyt, žemėmis, koncesijų sutartimis dėl gamtos išteklių gavybos, strateginėmis įmonėmis, visų pirma, uostais, jei po karo juos bevaldys. Yra ir kitas skolų scenarijus, priklausomai nuo to, kas laimės karą Ukrainoje – pripažinus Ukrainos valdžios neteisėtumą ar pan., pripažinti šias Ukrainos valdžios prisiimtas skolas neteisėtomis. Tokiu būdu JAV nepripažino Kubos valdžios prisiimtų skolų Ispanijos valdymo metais.

2022 m. balandžio 21 d. skelbta, kad 30-40% Ukrainos pramonės įmonių nebeveikia, kad šiuo metu 86% įmonių nedirba, kad biudžetas surenkamas 20-30%, nors Ukrainos Prezidento kanceliarija paskelbė, kad š.m. balandyje surinkta 60% biudžeto, su gauta parama (paskolomis) – iki 80%. Tačiau interviu „The Economist“ Ukrainos finansų ministras Sergej Marčenko tvirtina, kad kiekvieną mėnesį Ukrainos biudžetas negauna planuotų 5 mlrd EUR, kad didelė našta yra mokėjimai kariams, kad karui užsitęsus dar 3-4 mėn., negalės vykdyti socialinių įsipareigojimų, mokėti darbo užmokesčio, dėl ko Vyriausybė leidžia valstybės obligacijas (įdomu, kas jas superka?) ir spausdina pinigus.

Nežinia kuriais kariaujančios Ukrainos skelbiamais duomenimis tikėti. Ukrainos Prezidento kanceliarija, kurios objektyvumu sunku tikėti, skelbia, kad 50% įmonių nebedirba (sugriauta, išvogta), kad besunaudojama tik pusė elektros energijos. Iš ko gyvens Ukrainos žmonės, neaiškinama. Ne gi tik iš humanitarinės pagalbos, kurios vis daugėja parduotuvėse? 100000 Ukrainos medikų po reformos, įvykdytos prieš pat karą, liko be darbo, medicinos įstaigos perduodamos privačioms įmonėms. Pagal apklausas tik 14% Ukrainos verslo teigia, kad karas jų nepalietė, 45% užsidarė. Per Ukrainos uostus vykdavo 70% eksporto, bet dabar jie neveikia, dėl ko šalis kasdien patiria 180 mln. Eur nuostolio. Beveik visa finansinė parama – tai paskolos.

Gauti 25 mlrd. EUR kreditų ir 40 mlrd. USD pagal 2022 m. balandžio 28 d. JAV priimtą Ukrainos demokratijos gynimo lendlizo įstatymą dėl JAV ginkluotės tiekimo Ukrainai, mokant šias lėšas JAV karinei pramonei. Kadangi šio įstatymo „Ukrainos demokratijos gynimo Lend-Lease Aktas 2022“ projektą S-3522 senatorius Cornyn John JAV Senato Užsienio reikalų komitete įregistravo dar 2022 m. sausio 19 d., t.y. dar iki 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios RF spec. operacijos Ukrainoje, kas gali paneigti, kad JAV ir Ukraina nesiruošė karui su Rusija? Po šio įstatymo priėmimo JAV pripažino, kad letalinę ginkluotę Ukrainai tiekė dar iki 2022 m vasario 24 d. Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas D. Vasilec paskelbė apie tai išsamią informaciją, taip pat ir apie tai, kaip Ukraina 8 metus buvo ruošiama karui, bet ne priėmimui į NATO. Ukraina paskelbė, kad karui jau išleido 245 mlrd. grivnų. Po to, kai Ukrainos Aukščiausiajai Radai buvo pateikta įslaptinta spec. tarnybos ataskaita apie valdžios išvogtas lėšas (2,6 mlrd. EUR, iš bankų – dar 3 mlrd. EUR, visų pirma, per bitkoinus, ką sunkiau atsekti), JAV Senatas kol kas blokavo 40 mlrd. USD paskolos Ukrainai suteikimą, nes nenurodyta, kokiems poreikiams ji bus naudojama.

Ukraina vis dar maitinama viltimi įstoti į ES, nors Austrija paskelbė, kad su tuo nesutinka. 2013 – 2014 metais Ukrainos žmonėms pradėta sekti pasaka apie grąžų jų gyvenimą Europos Sąjungoje dar tęsiama. Amoralu karo metu leisti žūti ukrainiečiams ir puoselėti netikras jų viltis, nekalbant apie taiką pas juos. Primityvia tapo Vakarų „demokratija“.

V. Dėl galimo karo išsiplėtimo

Pagarsinti „Stratfor“ (neoficialios ČŽV) buvusio vadovo D. Frydmano skelbti paatviravimai, kad dėl strateginio JAV tikslo dominuoti pasaulyje nė viena valstybė neturi teisės galvoti, jog gali ilgai gyventi be karo, kad Rytų Europoje reikia sukurti buferinę zoną nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros tam, kad neleisti susijungti Rusijos pigiai ir mąstančiai darbo jėgai, gamtos ištekliams su Vokietijos technologijomis ir finansais.



Tai pavadinta didžiausiu pavojumi JAV strateginiam tikslui, nes JAV kariuomenės nepakaks visuose pasaulio kampeliuose. Tam būtini karo židiniai. Nepamirštant ir JAV ekonominių tikslų.

Prasidėjus karui Ukrainoje, JAV nebeslepia šių tikslų. 2022 m. balandžio 24 d. Kijeve lankėsi JAV valstybės sekretorius Anthony Blinken ir gynybos sekretorius Lloyd Austin, kurie susitiko ir su Prezidentu V. Zelenskiu. Svečiai kalbėjo atvirai – bus kovojama iki mūsų (kieno?) pergalės, kad Rusija nusilptų, kad negalėtų pulti. 2022 m. balandžio 26 d. Padniestrės Moldovos Respublikoje įvykdyti teroristiniai aktai, juos įvykdę asmenys išvyko į Ukrainą. Šioje nepripažintoje valstybėje gyvena 200000 RF piliečių, referendume 97% jų balsavo už prisijungimą prie RF. Jos teritorijoje 2 km nuo Ukrainos sienos Kolbasnoje yra didžiausias Rytų Europoje ginklų sandėlis. Jau kitą dieną Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurij Butusov viešai pareiškė, kad Ukraina planuoja Padniestrėje atidaryti Rusijai II frontą, paimti daug belaisvių, Rusijos šaudmenų sandėlį, atlaisvinti 2 brigadas, kurios turi saugoti Ukrainą iš Padniestrės pusės. Tik reikia įtraukti Moldovą į Padniestrės atsiėmimą, o Ukraina susidoros su Padniestre po Moldovos, nepripažįstančios Padniestrės atsiskyrimo, įsikišimo. Moldova, turinti 5200 karių, nėra NATO narė, tačiau jos kaimynė Rumunija, kurioje gyvena ta pati tauta, yra NATO narė, kuri negalės neginti Moldovos. Štai tokia Ukrainos gynybos ministerijos nuomonė. Rusijos kariuomenės sandėlyje Kolbasnoje yra 20000 t šaudmenų, kurių labai trūksta Ukrainos kariuomenei po didžiausių jos karinių sandėlių praradimo – Ivanofrankovsko srityje viršgarsine raketa „Kinžal“ susprogdintas požeminis bunkeris, kurį TSRS naudojo branduoliniam ginklui, o Ukraina – ginkluotės sandėliui, o rytų Ukrainoje RF kariuomenė perėmė Balaklėjos sandėlį, kuriame buvo sandėliuoti Ukrainos kariuomenės artilerijos sviediniai.

Kol kas Moldova atsisakė būti įtraukiama į šį karą, tačiau neseniai atsisakė mokėti Gazprom skolą už dujas. Gruzijos Prezidentė S. Zurabašvili pareiškė, kad Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis spaudžia Gruziją atidaryti II frontą. Ukrainos gynybos ministras O. Reznikov paskelbė, kad ilgamečiam karui reikia mobilizuoti dar 1 mln. karių. Ar tai realu? Rusija mobilizacijos kol kas nevykdo. 1500 Ukrainos karių dabar apmokomi Vakaruose, kad taptų instruktoriais.

JAV prispaudė Rytų Europos šalis parduoti Ukrainai jų turėtą TSRS laikų sunkiąją ginkluotę, kai kurios jų pirks atitinkamą JAV ginkluotę. Tad JAV karinis-pramoninis kompleksas gauna įspūdingus naujus užsakymus, skaičiuojamus dešimtimis milijardų USD. Bandoma įtraukti į NATO Suomiją ir Švediją, tačiau tam reikia visų NATO narių sutikimo. Kiekvienoje situacijoje sau naudos siekianti Turkija pareiškė dėl to nesutinkanti, nes Švedija ir Suomija yra lojalios Turkijos kurdams, kuriuos ši šalis laiko teroristais, priminė Turkijos ir Graikijos santykius, pareikalavo Kurdistano darbininkų partijos vadovo galvos, JAV naikintuvų tiekimo Turkijai, JAV sankcijų atšaukimo dėl S-400 priešlėktuvinių raketų sistemų pirkimo iš Rusijos, JK ir JAV sutikimo Turkijos laisvei veikti Artimuosiuose Rytuose. Suomijos ir Švedijos priėmimu į NATO nesutinka ir Italija, teigianti, kad ne laikas, ir priežasčių neskelbianti Kroatija. Švedija pareiškė, kad ji nestos, jei gaus saugumo garantijas. Ką tik paskelbta, kad Švedija, Suomija ir JK pasirašė sutartį dėl dvišalių saugumo garantijų, tačiau paraiškas stoti į NATO pateikė. Turkija blokuoja derybų pradžią. Rusija pareiškė apie karinį atsaką į tai.

Šios NATO veiklos forpostais tapo Lenkija ir Rumunija, Baltijos šalys, kuriose didinamos NATO pajėgos, vykdomi kariniai manevrai prie rytų sienų. TSRS laikų NATO lėktuvai į Ukrainą skrenda iš Rumunijos žemai pro Juodąją jūrą ir pakyla aukščiau prie Odesos. Dėl to ir Rusijos kariuomenės desanto išlaipinimo Odesos srityje grėsmės pačiai Odesai ir Rusijos kariuomenės susisiekimui su Padniestre, atsinaujino aršios kovos dėl Juodojoje jūroje esančios jau pagarsėjusios Gyvačių salos. Ukrainos kariuomenė priešinosi šioms beviltiškoms operacijoms ir patyrė jose daug technikos ir karių nuostolių, tačiau vykdė V. Zelenskio įsakymus dėl šios salos užėmimo pagal NATO karo vadovų patarimus. Svarbus ir klausimas, kokie lakūnai tokiais lėktuvais skraido, nes jie buvo modernizuoti pagal NATO standartus, tad Ukrainos lakūnai vargu ar moka jais skraidyti.

Per Rumuniją, Moldovą, Odesą geležinkeliu į Ukrainą buvo vežama, matyt, didžioji NATO šalių ginkluotės dalis, kol Rusijos kariuomenė neapšaudė jūros įlankos tiltą, jungiantį šį geležinkelį su Odesa.





Neramumus bandoma sukurstyti Kazachstane, tarp Armėnijos ir Azerbadžiano.

Kol kas nepavyksta į karą įtraukti ir Japonijos dėl Kurilų salų, ir Bulgarijos, kurios Vyriausybė atsisakė tiekti Ukrainai ginklus ir 2022 m. balandžio 28 d. vykti į Kijevą, paaiškinusi, kad savarankiška Bulgarijos pozicija formuojama Sofijoje, bet ne Kijeve. Tiekti ginklus Ukrainai atsisakė ir Šveicarija. JK Vyriausybė pareiškė, kad gali numesti branduolinę bombą ir Maskvoje.

Jau šio karo metu Serbija įsigijo Kinijos priešlėktuvinių raketų kompleksus, kuriuos Kinijos lėktuvai atskraidino į Serbiją.

Paskutiniajame NATO samite nesvarstytas Lenkijos puoselėjamas Lenkijos kariuomenės įvedimas į Ukrainos vakarus. Tačiau Lenkijos karinių inciatyvų ir ambicijų – per akis. Lenkija ir JAV telkia kariuomenės dalinius, vykdo karinius manevrus ne tik prie Ukrainos sienos, bet ir prie Kaliningrado srities bei Baltarusijos sienų.

Lenkija reikalauja nutraukti ir 1997 m. NATO – Rusijos sutartį. Lenkijos kariuomenės vado Jaroslav Mika plakatai Varšuvoje skelbia, kad „Laikas atsiminti istoriją“. Lietuvos ambasada Varšuvoje „nepastebėjo“ šių plakatų. Ukrainos užsienio reikalų ministerija „nepastebėjo“ ir socialinuose tinkluose paplitusio Lenkijos nepaneigto jų kariuomenės Generalinio štabo įsakymo brigados generolui Grzegorz Grodzkieg pasiruošti įsakyme nurodytų oro desanto dalinių įvedimui į Ukrainą, Lenkijoje apmokamiems Ukrainos kariams siūlymų tapti Lenkijos kariais, kurie bus dislokuoti vakarų Ukrainoje. Neatmestina, kad šis įsakymas sąmoningai nutenkintas žiniasklaidai. Gaivinama istorinė „patriotinė“ atmintis. Taip buvo ir Vokietijoje prieš II pasaulinį karą dėl jos revanšo už pralaimėjimą I pasauliniame kare. Lenkijos siekiui vadovauti karinės paramos Ukrainai tiekimui ir Lenkijos kariuomenės įvedimui į Vakarų Ukrainą priešinasi ir Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis.

Lietuvos Vyriausybės norus stabdyti Rusijos tranzitą kol kas stabdo Europos Sąjunga.

VI. Moralė karo laukuose ir šiandieninėje politikoje

Dėl Ukrainos kariuomenės pasipriešinimo Rusijos kariuomenei nepavyko greitas Charkovo miesto užėmimas ir desanto operacija prie Kijevo, dėl ko nebeliko karinės prasmės šiuos kariuomenės dalinius laikyti išskleistus po didžiulę Ukrainos teritorijos dalį be priedangos užnugaryje. Neatmestina ir tai, kad tai galėjo įvykti pagal neskelbiamą Rusijos ir JAV susitarimą dėl Ukrainos pasidalinimo. Labai panašu į tai.

Permetusi kariuomenę iš Ukrainos šiaurės į rytus, Rusija pragmatiškai ir metodiškai naikina visos Ukrainos infrastruktūrą ir stipriausią Ukrainos kariuomenę, dislokuotą rytų Ukrainoje, vykdo pietų Ukrainos užvaldymą, kurio tikrai neatsisakys. Šiurpios kovos vyksta rytų Ukrainoje, kur dar iki 2022 m. vasario 24 d. dėl Ukrainos nepaaiškintų priežasčių sukoncentruota daugiau kaip pusė geriausiai paruoštos ir apginkluotos jos kariuomenės. Jei Ukraina neplanavo puolimo prieš Donecką ir Luganską, tai toks Ukrainos kariuomenės sukoncentravimas šioje vietoje labai neatsakingas, ką patvirtina ten prasidėjusios jos apsuptys, Ukrainos valdžios neleidimas kariuomenei atsitraukti iš gręsiančių apsupčių vietų, nors skelbiamos ir JK spec. tarnybų rekomendacijos šią kariuomenę atitraukti. Beje, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Minsko grupės dėl Minsko susitarimų tarp Ukrainos Respublikos ir Donecko bei Lugansko Liaudies Respublikų vykdymo (taip susitarimuose įvardintos juos pasirašiusios šalys) stebėtojai rytų Ukrainoje prieš 2022 m. vasario 24 d. fiksavo labai padidėjusį Ukrainos kariuomenės šaudymą į Donecką.

Kas ištikrųjų vadovauja Ukrainos kariuomenei ir priima sprendimus, ką Kijeve veikia, kaip skelbiama, 7 NATO generolai, jei NATO skelbiasi nedalyvaujanti šiame kare, kokie NATO aukšto rango kariškiai buvo ar tebėra Mariupolyje „Azovstal“ požemiuose, kuriuose, kaip skelbiama, įrengta viena iš Ukrainoje įkurtų 30 JAV karinių biolaboratorijų PIT-404? Jų įrengimą JAV Kongrese patvirtino ir valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (pagarsėjusi Maidano įvykių metu pareiškimu, kad į šį perversmą JAV investavo 5 mlrd. USD ir kad jai nusispjauti į ES), paskelbusi susirūpinimą, kad šių biolaboratorijų veiklos duomenys nepatektų Rusijai. Rusijos Dūmos parlamentinė komisija pradėjo biolaboratorijų Ukrainoje tyrimą, apklausai kviečiama ir V. Nuland.

Beatodairiški Ukrainos karinių malūnsparnių skydžiai į "Azovstal", sausakrūvio „Apachy“ tiesmukas tik šūviais sustabdytas bandymas įplaukti į Mariupolio uostą, Prancūzijos Prezidento Emanuel Macron skambučiai Rusijos Prezidentui V. Putinui, Ukrainos Prezidento siūlymai evakuoti net į Turkiją visus asmenis iš „Azovstal“, nekontroliuojant Rusijos kariuomenei, verčia susimąstyti. Pentagonas neatsakė į žiniasklaidos paklausimą dėl NATO sausumos kariuomenės Europoje vado Roger L. Cloutier patekimo į nelaisvę „Azovstal“ (Total News Blackout: US General Captured Leading Azov Nazis in Mariupol (confirmations coming in), NATO Fails to Ship Evacuation of their ‘Military Advisors”‘ …Russians ‘Send them to Hell’).

Paskelbta ir apie biolaboratorijai Nr.1 vadovavusio kanadiečių generolo Trevor Kadijer sulaikymą, šiam bandant pabėgti iš "Azovstal" JTO operacijos dėl civilių išlaisvinimo metu. Rusijos senatorius Andrej Klimov patvirtino NATO kariškių sulaikymą Ukrainoje.

Nenustebkime, jei nei Rusija, nei NATO nieko nepaskelbs apie tai. Šie kariškiai gali būti paaukoti, ar sudarytas slaptas susitarimas dėl mums nežinomų dalykų. 2016-12-19 Z. Vaišvilos straipsnyje „Kompromisas dėl rytų Alepe suimtų Vakarų karininkų“ pateikta informacija apie didžiulės ir, atrodytų, neadekvačios Vakarų šalių isterijos dėl rytų Alepo Sirijoje išlaisvinimo priežasčių. Rytų Alepe taip pat buvo suimti Vakarų šalių specialiųjų tarnybų karininkai, apie ką skelbė JAV karo veteranų svetainė. Sirijos Parlamento nario Fares Shehabi Facebook paskyroje buvo paskelbtos 14 karininkų pavardės, kurios buvo netikros, nes jie vykdė slaptas užduotis, kurių nevalia žinoti tų šalių rinkėjams ir žurnalistams. Nes oficialiai NATO nekariavo Sirijoje, kaip ir dabar Ukrainoje. Rusijos ir Sirijos valdžios ir žiniasklaidos reakcija į šią naujieną buvo santūri, nes buvo sutartas Vakarų šalių ir Rusijos, Sirijos kompromisas dėl to. Sutartas kompromisas nebuvo skelbtas, tačiau jo sudarymo metu buvo žinoma apie 22 JAV, 16 JK, 21 Prancūzijos, 7 Izraelio ir 62 Turkijos karininkus, sulaikytus rytų Alepe, kuriuos Sirijos valdžia po susitarimo paleido. Nebuvo informacijos, kad būtų paleisti sugauti įslaptinti Saudo Arabijos ir Maroko karininkai. Šią informaciją netiesiogiai patvirtino ir tai, kad po šių susitarimų dėl sulaikytų Vakarų šalių karininkų įgyvendinimo netrukus Jungtinėse Tautose Rusija ir Prancūzija sutarė kompromisą dėl Prancūzijos paruoštos JTO rezoliucijos dėl rytų Alepo. Vakarams išsisprendus slaptus klausimus, buvo pradėta rūpintis ir rytų Alepo civiliais.

Matome Vakarų politikų moralę ir Ukrainos karo laukuose. Po JTO Generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso lankymosi Kijeve ir Maskvoje iš Mariupolio "Azovstalio", dalyvaujant JTO stebėtojams, per 3 dienas buvo išleisti apie 500 ten buvusių civilių. „Azovo“ pulko kariams paskelbus, kad civilių nebeliko, JTO stebėtojai išvyko, tačiau po kelių dienų „azoviečiai“ pasiūlė mainyti likusius civilius į medikamentus ir maistą (15 civilių į toną maisto), tuo patvirtindami, kad jie civilius bendratautiečius laikė įkaitais. Lietuvos žmonėms LRT paskelbė, kad „kalbėti apie JTO Generalinio sekretoriaus lankymosi Kijeve ir Maskvoje rezultatus beprasmiška – jų nėra“...

Tai pamokos tiems, kurie ir Lietuvoje, ir Ukrainoje kuria karinių veiksmų poligonus, nepaklausę savo atstovaujamų tautų nuomonės, pažeisdami net Konstitucijas, bravūra ir apmokamais žurnalistais dangstydami savo beviltiškumą. Lietuvos ir Ukrainos valdžios svaiginasi savo garsių pareiškimų „svarba“ ir tarptautinių klausimų „išmanymu“, „morale“ tarptautinėjė politikoje. Tačiau tuo jos beatodairiškai savo šalis verčia karinių išbandymų ir eksperimentų poligonais. Beje, kandidatas į Ukrainos Prezidentus V. Zelenskis rinkėjams žadėjo taiką ir Minsko susitarimų įgyvendinimą. Būtų gerai, jei Prezidentas V. Zelenskis paaiškintų, kodėl jo lankymosi metu Bučoje jį lydėję asmes sargybiniai ne tik ant rankos užsisiuvę Ukrainos vėliavos antsiuvą aukštyn kojomis, bet ir nurodymus Ukrainos Prezidentui, kur ir kiek žingsnių žengti, tarė angliškai. Vaizdo įrašus apie V. Zelenskio atsakinėjimus į žiniasklaidos klausimus Bučoje rasite internete.

Po D. Grybauskaitės pareiškimo, kad „Putinas turi būti sustabdytas ir sutraiškytas Ukrainos teritorijoje, nes Europa yra per maža konvenciniam karui, apginamumo prasme taip pat, ir reikia stabdyti karą ten, kur jis prasidėjo visomis išgalėmis“, faktiškai siūlančio išsijuosus griauti tik Ukrainą ir naikinti tik jos gyventojus (o gal Rusijos Prezidentas ją užtikrino, kad karas vyks tik Ukrainos teritorijoje ir tikrai nevyks Lietuvoje?), būtų gerai jei ši provokatorė paaiškintų, kodėl ji Ukrainai ir jos žmonėms siekia ne taikos, bet karo? Kodėl nereikia stabdyti Ukrainos griovimo? Kodėl ji ir Vakarų lyderiai nepaaiškina, kaip išgyventi Ukrainos žmonėms, kurie neteko darbo ir lėšų pragyvenimui?

Prezidento rinkimuose V. Zelenskis rinkėjams žadėjo referendumą dėl žemės pardavimo, tačiau karo metu aukcionuose masiškai išparduodama Ukrainos žemė.



Bene aiškiausiai tai, kas iš tikrųjų valdo Ukrainą, patvirtino Ukrainos Aukščiausios Rados deputato Dmitrij Vasilec paskelbtas faktas, kad du mėnesiai prieš šį karą buvo priimtas Ukrainos įstatymas, pagal kurį kandidatus į Ukrainos teisėjus siūlo 7 užsienio šalių „ekspertų“ komisija.

JTO vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) skelbia duomenis apie Ukrainoje žuvusius. Prieš trejetą savaičių skelbtų 2229 žuvusių civilių pusė buvo Donecko gyventojai. Tad šiame kare šaudo ne tik Rusijos kariuomenė. Pusė sužeistųjų – taip pat Donecko gyventojai. Ataskaitoje nenurodyti Mariupolyje žuvę gyventojai. Žuvę nuo abiejų šaudančių pusių kulkų, sviedinių. Dėl Bučoje žuvusių civilių Ukrainos forsuotai sukeltas triukšmas rimsta - JK „The Guardian“ atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma civilių Bučoje žuvo nuo haubicų D-30, kurias naudoja Ukraina, sviedinių skeveldrų. Tą patį paskelbė ir JTO stebėtojai.

Daug daugiau žūva karių. Rusijos kariuomenė savo žuvusiųjų karių skaičių nebeskelbia, apie jų likimą skelbiama daug prieštaringų žinių. Ukrainos valdžia skelbia, tačiau jau geriau neskelbtų primityvaus melo. Prieš Šv. Velykas LRT paskelbė Ukrainos kariuomenės gen. štabo duomenis, kad žuvo 3000 Ukrainos karių. Rusija tuo metu skelbė, kad žuvo 23,3 -48 tūkst. Ukrainos karių. Kuo tikėti? Štai karščiausias taškas – Mariupolis. Ukraina skelbė, kad jį gynė 14500 Ukrainos karių, Rusija skelbė, kad 23000. Į nelaisvę Mariupolyje pasidavė apie 5000 Ukrainos karių. Tad kur dingo kiti bent 10000 Mariupolyje apsuptų Ukrainos karių? Ukrainos kariai žuvo ir kitose vietovėse, ypač dabar rytų Ukrainoje. Tad meluojant reikia nors šiek tiek galvoti ir nediskredituoti savęs, gailėtis Ukrainos žmonių. Beje, Ukrainos teisės aktais nustatyta, kad žuvusieji Ukrainos kariai bus laikomi dingusiais be žinios, jei žuvo ne Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje ir mirė ne ligoninėje. Kad nemokėtų artimiesiems po 15 mln. grivnų žuvusio kario šeimai. Taip dirbtinai ir amoraliai mažinamas žuvusių Ukrainos karių skaičius. Tai – Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputato D. Vasileco paskelbta informacija.

Mąstančiam žmogui suprantamas Popiežiaus Pranciškaus pareiškimas „Corriere della Sera“, kad NATO „lojimas“ prie Rusijos durų galėjo paskatinti Vladimirą Putiną įsiveržti į Ukrainą. Popiežius pasmerkė karo Ukrainoje žiaurumus ir palygino jį su Ruandos pilietiniu karu 1990-aisiais, kurio metu įvykdytas tutsi mažumos genocidas, ir patvirtino, kad „Šventasis Sostas nuo kovo vidurio prašo surengti Pranciškaus ir V. Putino susitikimą Maskvoje“. Popiežius kol kas atmetė galimybę vykti į Kijevą. Jis supranta, kas priima sprendimus: „Pirmiausia turiu nuvykti į Maskvą, pirmiausia turiu susitikti su Putinu“. Tad ką dabar darys Youtube su šia masiškai pasklidusia informacija? Ką darys tie, kurie dėl bet kokios kitos nuomonės žmogų be jokių argumentų apšaukia „vatniku“? Tokiems „žinovams“ sveika patiems interneto platybėse susirasti gausybę vaizdo įrašų, kuriuose 2014-05-02 d. jaunos merginos, prie degančių Odesos kultūros rūmų ruošdamos Moltovo kokteilius ir žiūrėdamos į šį gaisrą, iš degančių rūmų šokančius ir žūstančius rusakalbius, džiaugėsi, kad „vata“ dega! Gal Lietuvoje norite tai pradėti? Kas užsakovas?

Po to, kai signataras Z. Vaišvila 2022-04-25 raštu kreipėsi į LR VSD ir AOTD prie LR KAM dėl nepaskelbto eilinio Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo, 2022-04-29 d. tai buvo padaryta. Šiame vertinime vėl matome ne grėsmes Lietuvai, o Rusijos, Kinijos ir Baltarusijos politinių, karinių ir ekonominių laimėjimų apžvalgas. Suorask, šių šalių laimėjimai yra grėsmės mums. Apie Lietuvos Vyriausybės darbą Rusijos naudai – nė žodžio. Apie tai, kad būtina išslaptinti 75 metams Lietuvos Seimo įslaptintus TSRS VSK (KGB) agentus – nė žodžio. Apie tai, kad Lietuvos valdžia siekia atimti iš Lietuvos piliečių konstitucinę teisę į referendumo paskelbimą – nė žodžio.

VII. Sankcijų pasekmės Rusijai ir Europai.

Prieš mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrov paskelbė Rusijos tikslus – JAV hegemonijos pabaigą. Kad susiorientuoti, kaip mums elgtis, turime suvokti JAV ir drauge su šiuo hegemonu veikiančių šalių siekius, Kinijos, kuriai ši situacija įvairiapusiškai naudinga, Indijos ir OPEC šalių, Brazilijos, Venesuelos, kitų šalių veiksmus. Ir Rusijos padėtį bei pasiruošimą sankcijoms, kurių pirmi keturi paketai, beje, buvo ruošti iš anksto. Treniruotasi ir Baltarusijos sąskaita.

Visų pirma, būtina suvokti, kodėl JAV, skelbiančios sakcijas Rusijai ir Baltarusijai ir reikalaujančios to paties iš ES, pačios jų nesilaiko arba laikosi tik kurį laiką, kodėl JAV neįveda sankcijų, kurios skausmingos jai?

Dėl karo Ukrainoje JAV, pvz. neįvedė sankcijų Rusijai dėl branduolinio kuro, nes JAV atominės elektrinės visiškai priklauso nuo šio kuro perdirbimo ir įsigijimo Rusijoje, Kazachstane. JAV nepaskelbė sankcijų Rusijos bankams, kurie būtini JAV įmonių atsikaitymams su Rusijos įmonėmis, „Sberbankui“, per kurį buvo atsiskaitoma su strateginėmis Rusijos įmonėmis. Šių sankcijų neskelbė ir JK. JAV, kurių naftos pirkimuose Rusijos nafta tesudaro 5%, tik sankcijų paskelbimo pradžioje sumažino iš Rusijos perkamos naftos kiekį, tačiau netrukus jį atstatė. Pavyzdžiui JAV rusišką naftą JAV perka per Kaspijos jūros konsorciumą. Tačiau JAV reikalauja, kad visas šias sankcijas ir dar daugiau skelbtų ir vykdytų ES, kuri nuo Rusijos energetinių išteklių priklauso gyvybiškai.

2022 m. kovo pabaigoje JAV atšaukė sankcijas visoms Rusijos eksportuojamoms trąšoms, mat jos yra pirmo būtinumo prekės, kaip maistas, vaistai. O kodėl Lietuvai nebereikia trąšų ir kodėl ji užblokavo „Belaruskalij“ trąšų tranzitą ir į ES šalis, kodėl neatsako į EK paklausimą dėl to? Lietuvos Vyriausybė, 2022-02-01 d. nutraukusi „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, dar 2021 m. gruodyje turėjo ne vaidinti mums sankcijų spektaklį, bet mąstyti, kodėl JAV Vyriausybė, 2021 m. gruodžio pradžioje paskelbusi sankcijas „Belaruskalij“ iki 2022-04-01d., tuo pat metu išdavė leidimą JAV įmonėms iki 2022-04-01d. pirkti šią prekę iš „Belaruskaja kalijnaja kompanija“, kodėl neišbraukė kalio trąšų iš JAV Vyriausybės strateginių 137 prekių sąrašo.

Panašiai uoliai savižudiškai elgiasi ir Estija, atsisakiusi rusiškų dujų (270 mln. m³ per metus) ir tikėdamasi drauge su Suomija gauti jas per rudenį išsinuomotą (išperkamą lizingo būdu) SD terminalą, tačiau tik 95 mln. m³ per metus. ES reikalavimu dėl ekologijos Estija nutraukia skalūnų gavybą, kuriuos degindama, patenkindavo 85% savo elektros energijos poreikio. Suomija net tik atsisakė rusiškų dujų (98% jos dujų poreikio), bet ir nutraukė 2013 m. sutartį su „Rosatom“ dėl AE statybos Suomijos šiaurėje už 7,5 mlrd Eur, iš kurių 5 mlrd. Eur – „Rosatom“ paskola. Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė ir Latvija, nuo tarybinių laikų turinti didžiulę požeminę gamtinių dujų saugyklą Inčukalne (4,47 mlrd. m³) ir  besiblaškanti tarp rusiškų dujų atsisakymo – neatsisakymo. Lietuva „Independence“ dujas parduos ne Latvijai, kuri teikia Inčukalns saugyklos paslaugas ir Lietuvai, bet Lenkijai per 2022-05-01 d. atidarytą dujotiekį. Baltijos šalys, atsisakiusios Rusijos dujų, 60% padidino rusiškos elektros energijos importą, nes ši pigesnė – Rusijoje šios kainos 6,5 karto mažesnės. Š.m. gegužei Suomija užsakė dvigubai daugiau dujų iš „Gazprom“, lyginant su balandžio mėn. (1 mln. m³ per parą perparduoda Estijai), o Latvija gegužės pradžioje 3 dienas gavo iš „Gazprom“ po 1 mln. m³. Nuo 2022-05-01 d. Lenkija pradėjo gauti dujas iš Lietuvos – po 1,9 mln. m³ per parą. Įdomu, kokie Lietuvos rezervai?

Lietuvos žmonės nuolat dezinformuojami, pvz. skelbta, kad Rusija nutraukė elektros energijos tiekimą Suomijai. „InterRAO“ nutraukė tiekimą „Fingrid“ (Suomija), kuri neapmokėjo už aukcione nupirktą elektros energiją. Kodėl Rusija turi tai daryti nemokamai?

2022-05-01 d. „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai (3,2 mlrd. m³ per metus) ir Lenkijai (10 mlrd. m³ per metus), kurios nesutiko su atsiskaitymu rubliais. Pragmatiškoji Lenkija 2022-04-27 d., t.y. prieš nutraukimą, penkis kartus padidino paraišką reversui iš Vokietijos gaunamų dujų.



Iš Rusijos Lenkija perka 55% sunaudojamų dujų, Vokietija - 66%, Bulgarija - 75%, Slovakija – 85%, Estija – 93%, Vengrija – 95%, Suomija – 98%, Latvija ir Čekija – po 100%. Vienintelė Lenkija buvo užpildžiusi savo atsargas (76%). Čekijos dujų saugykla užpildyta 28% (700 mln. m³), t.y. 3 vasaros savaičių atsarga šiai šaliai.

2021 m. ES šalys nupirko daugiau kaip 150 mlrd m³ rusiškų dujų, Rusija pildo savo požemines saugyklas, tad mažų pirkėjų praradimas nėra svarbus. „Pietų srautą“ Rumunijai atidaryti neleido Vakarai – kainos rinkoje iškart pakilo, kyla ir „Gazprom“ akcijų kaina, Vakarai šios įmonės akcijų neparduoda. ES šalių nupirktų dujų rezervai, išskyrus Lenkiją, tik 32-34%. Rusija paskelbė, kad Nord Stream-2 planuotas dujas naudos Rusijos Šiaurės Vakaruose. Šveicarijos teismas 4 mėnesiams atidėjo neveikiančio Nord Stream-2 operatoriaus bankroto svarstymą. Kodėl vyksta šis blaškymasis?

Norvegija tiekia 16% dujų Europai, kuri neturi pakankamai skystų dujų terminalų, išskyrus JK. Skystų dujų importas į ES pasiekė šių galimybių maksimumą. Ir J. Biden vizito Europoje metu pažadėti papildomi 15 mlrd. m³ skystų dujų į Europą neplaukia. 2022 balandyje JAV net sumažino 8% skystų dujų eksportą į ES, lyginant su kovo mėn., mat kyla kainos, reikalingi remontai, nuostolinga veikla. Pervežimui į Europą trūksta ir specialių transatlantinių laivų, kurių statybai reikia 7 metų. Nei ES, nei Vokietija nesusitarė su papildomų skystų dujų kiekių su Kataru, kuris dabartinius dujų gavybos pajėgumus naudoja Kinijos ir kitų Azijos pirkėjų poreikiams pagal ilgalaikes sutartis. Kataras galėtų padidinti dujų gavybos kiekius, bet reikia 2 metų ir investicijų, kad pastatyti papildomus jų skystinimo įrenginius bei infrastuktrą Europoje. Kataras iš Vokietijos pareikalavo 20 metų sutarties ir pririšimo prie naftos kainos, be to, kaip ir Alžyras bei Rusija, neleistų dujas perparduoti. Vokietijai ilgametė sutartis nepriimtina ir dėl prieštaravimo ES ir Vokietijos naujos Vyriausybės politikai dėl „žaliosios“ energijos. Panaši situacija ir su kitais tiekėjais.

2027 m. Kataras planuoja išgauti daugiau dujų, drauge su Iranu įsisavinus didžiausią dujų telkinį Persų įlankos pietuose. Tad realybė tokia, kad JAV kol kas neįveikia Vokietijos, kuri negali atsisakyti Rusijos dujų. Nega to, Nigerija pranešė, kad Rusija kartu su Maroku ties 5660 km ilgio dujotiekį iš Afrikos į Europą.

„The Telegraph“ paragino JK Vyriausybę net įvesti sankcijas Vokietijai dėl Rusijos dujų neatsisakymo, bet tai nepadėjo. Akivaizdu, kad Europa negali iškart atsisakyti Rusijos dujų. Ką daryti JAV? Spausti ES, kad bent Rusijos naftos atsisakytų. Tačiau ir šiame sankcijų fronte atsirado kliūtis. Lietuvos Ministrė tyčiojasi iš kelininkų, skelbiančių, kad nebeturi bitumo. I. Šimonytei praverstų šiokios tokios žinios, kad ne bet kokia nafta tam tinka, o tik Rusijos ir Venesuelos. Tad belieka tik spausti ES dėl Rusijos naftos atsisakymo. Vokietija skelbia, kad atsisakys Rusijos naftos iš tanklaivių per 6, o vamzdžiu – per 8 mėnesius. Tačiau netikėtai 6-ajam ES sankcijų prieš Rusiją paketui, kurio priėmimui būtinas visų ES šalių sutikimas, pasipriešino Vengrija, kurios premjeras pareiškė, kad sankcijų paketas Nr.6 – tai branduolinė bomba Vengrijai, Čekijai, Slovakija. Vengrija 65% naftos gauna vamzdžiu iš Rusijos, Slovakija ir Čekija – 75-100%. Tuomet EK pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai atidėti Rusijos naftos embargą dvejiems metams, svarsto siūlymą mokėti Vengrijai piniginę kompensaciją už naftos embargo, t.y. už Vengrijos piliečių teisių gynimą. Vengrija paskaičiavo savo nuostolius ir pareikalavo iš EK 18 mlrd. Eur. O kaip mes, tautiečiai, vertiname savo valdžios veiklą?

Bulgarija paprašė ES neiškart atsisakyti rusiškos naftos. Bulgarija už reversu gaunamas dujas moka 10% daugiau; kritiška pramonės padėtis. 2022-05-01 d. „Gazpromui“ nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, ES išsigando skelbti embargą Rusijos naftai, kad ši nenutrauktų dujų tiekimo. Šveicarijos „New Zeitung“ paskelbė vertinimus, kad priėmus 6-ą sankcijų paketą, didės naftos ir naftos produktų kainos daugiau, nei Rusija praras iš sumažėjusių kiekių - nuo 88 iki 120 USD už barelį. Rusiškos naftos pirkimą už nuolaidas didina Kinija, per metus perkanti jos 70 mln. t, ir Indija, pasipiktinusi JAV bei ES raginimais jai atsisakyti šios naftos ir skelbti sankcijas Rusijai, atsisakanti pirkti JAV ginklus.

Šioje suirutėje Rusijos ir kitų eksportuotojų energijos išteklių kainos padvigubėjo lyginant su 2021 m. kovo mėn. kainomis. Kuo daugiau šalių atsisako Rusiškų dujų ir naftos, tuo daugiau kyla šių produktų kainos, kas naudinga ir kitiems eksportuotojams. ES siekė nustatyti rusiškai naftai kvotas arba kainos lubas, kad sulyginti kainas su tomis, už kurias Rusija parduoda Azijos šalims, arba apmokestinti RF naftą importo mokesčiu, tačiau tai greitai sužlugdė padėtis dujų rinkoje. S. Arabija ir JAE pranešė, kad gali kilti naftos tiekimo problema JAV ir Europai, nes dėl šių šalių noro pereiti prie žalios energetikos naftos gavyba nebuvo vystoma, todėl naftos jau pradeda trūkti, o S. Arabija ir JAE nesiruošia pačios paskubomis investuoti lėšas į tai.

„Gazprom“ demonstruoja ir finansinį pajėgumą, ir teisinių žinių išmanymą. Siekdamas išvengti atsakomybės dėl dujų nepirkimo ES šalyse, šis dujų pardavėjas atsisakė savo akcijų ES šalių įmonėse, perkančiose dujas iš paties „Gazprom“, ir tuo remdamasis, siekia iš naujo sudaryti sutartis su kitais tų šalių pirkėjais. Todėl „Gazprom“ nepriėmė mokėjimų iš tokių Vokietijos ir Austrijos įmonių, o iš „Gazprom Germanija“ – mokėjimo už beveik 1 mlrd. m³ iki 2023 m. pabaigos.





Deutsche Welle pranešė, kad 2022-05-04 d. Rusija ir Vengrija sudarė 15 metų sutartį dėl 4,5 mlrd. m³ dujų tiekimo nuo 2022-10-01 d. ne per Ukrainą, bet per „Tureckij patok“ (3,5 mlrd. m³ per Serbiją) ir „Nord stream-1“ (1 mlrd. m³ per Austriją).

Taigi, kas ką pergudravo sankcijų kare? Vis dar tęsime šį azarinį žaidimą mūsų visų likimu?

Ukrainos Prezidentas V. Zelenskij vis ragino Europos šalis atsisakyti rusiškų dujų, pačiai Ukrainai nenutraukiant sutarties su Rusija dėl dujų tranzito net trimis dujotiekiais. Už šį tranzitą Ukraina kasmet gauna 1,3 mlrd Eur pagal Ukrneftgaz ir Gazprom sutartį dėl 40 mlrd. m³ dujų tranzito. Tačiau š.m. gegužės 11 d. operatorius GTS Ukraina paskelbė, kad negali priimti dujas per Lugansko srityje esančią Sochranovką (kompresorinė stotis Novopskov) dėl force-majeure, nes nekontroliuoja proceso – Ukraina nebevaldo šios teritorijos. Pasiūlė „Gazpromui“ dujas tiekti per Sudžą, t.y. per kitą dujotiekį. „Gazprom“ pranešė, kad technologiškai tai neįmanoma. Nutrauktas dujų srautas (25% viso tranzito per Ukrainą – 32,6 mln m³ per parą) jau buvo apmokėtas. Tačiau šią vietovę Rusijos kariuomenė buvo užėmusi dar š.m. balandžio pradžioje, ir visą mėnesį šių „problemų“ nebuvo. Po šios Ukrainos ar jai nurodinėjančiųjų provokacijos Vokietija pradėjo gauti 25% mažiau dujų, o Europa – 34% mažiau. „Gazprom“ turi mokėti tą pačią kainą Ukrainai už tranzitą nepriklausomai nuo dujų kiekio. To pasekoje dar padidėja dujų kainos, kas naudinga ir JAV tiekti savas skystas dujas. Tad „Gazprom“ buvo priverstas stabdyti dujų tiekimą per Sochranovką ir tiekti per Sudžą prie Sumy (Urengoj-Pomary-Užgorod dujotiekis - 77 mln. m³ per parą). Per Lugansko sritį nutiestas „Sojuz“ dujotiekis į Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, o iš Slovakijos – į Čekiją, Austriją, Vokietiją, Prancūziją, Šveicariją, Slovėniją, Italiją. Per dujotiekio „Sojuz“ tęsinį „Transbalkan“ vykdomas tiekimas į Pietryčių Europą, įskaitant ir Moldovą, Rumuniją. Kitas dujotiekis „Tureckij potok“ eina per Bulgariją, Serbiją ir Turkiją. Tokiu būdu RF dujos apeina Ukrainą, išskyrus tas dujas, kurios tiekiamos Modovai ir Padniestrei. Tad dujų tiekimo per Sochranovką nutraukimas reiškia ir dujų tiekimo nutraukimą į Moldovą ir Padniestrę. Šiuo metu Rusija yra neišsprendusi tik šios savo dujų tiekimo problemos.

Ukraina prašosi, kad Rusija nutrauktų dujų tiekimą per Ukrainą, o ES šalys kiek tik gali puolė supirkinėti rusiškas dujas. Apibendrinant Ukrainos valdžios elgesį, akivaizdu, kad ši šalis sparčiausiai eina ekonominio savižudžio keliu ne tik dėl karo jos teritorijoje. Ir Lietuva, Latvija, Estija klusniai suka šiuo keliu. Kam dirba tokių šalių valdžios? Tiems, kam tai ekonomiškai ir politiškai naudingiausia – JAV ir Rusijai. Beje, Vakarų valstybės atsisako dengti bankų skolas, atsirandančias dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Okupacinė valdžia Ukrainos Chersono srityje elgiasi priešingai – nauja Melitopolio karinė administracija nurašė visas gyventojų skolas už komunalines paslaugas.

Blaškosi ir Austrija, paskelbusi, kad į NATO nestos, tačiau Vyriausybės kancleris pareikalavo, kad Rusija užpildytų Austrijos nenupirktomis dujomis „Gazprom“ nuosavybės teisėmis priklausančias požemines dujų saugyklas Austrijoje, gąsdindamas jų nusavinimu. Rusija atsakė grąsinimu konfiskuoti keturias ką tik Rusijoje pastatytas austriškas gamyklas.

VIII. Pasaulis dalinasi į kelias dalis. Kur atsidurs Lietuva?

Beveik nebešnekama apie taiką dėl šio pasaulinio karo, Ukrainoje peraugusio ir į karinę stadiją, visi į tai įsivėlę dalyviai, kas daugiau, kas mažiau, pasiduoda bendrai isterijai, nesvarsto ar nesugeba suvokti šios padėties pasekmių. Kol kas JAV ir viešos net isteriškos opinijos spaudžiamos ES šalys atidėlioja 6-ojo sankcijų prieš Rusiją ir Baltarusiją paketo, kurio pagrindas – embargo rusiškai naftai, priėmimą. Šiame straipsnyje pateikta pakankamai priežasčių, kad pradėti vertinti galimas sankcijų pasekmes jas skelbiančioms šalims ir pasaulio pasidalinmui, to pasekėms. Embargas rusiškoms dujoms oficialiai nesvarstomas, tik apie „savarankišką“ jų atsisakymą bravūriškai pareiškė Lenkija, Bulgarija, Suomija ir trys Baltijos šalys, kurių valdžios netruko atskleidė savo išgąstį dėl jų bravūriško lojančių šuniukų vaidmens pasekmių – paprašė kiekvienoje Baltijos šalyje papildomai dislokuoti po 20000 NATO karių. Kol svarstoma, kas už tai mokės, Prancūzija ir Italija NATO samite pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės, kad siųsti papildomą NATO kariuomenę į Baltijos šalis. Ir tikrai yra ko bijoti – pradedant nuo Lietuvos Vyriausybės veiklos Rusijos naudai iki Lenkijos provokacijų prieš Rusiją pasekmių.

Nesimato kasdien vis dar uoliai skelbiamos Ukrainos pergalės prieš Rusiją. Padėtis Ukrainoje sparčiai blogėja. Intensyviai naikinama šalies infrastruktūra ir jai tiekiama ginkluotė, gamyklos ir kuro atsargos, ką tik apie 2500 Ukrainos karių kapituliavo Mariupolio "Azovstal" gamykloje (viso – jau apie 5500 pasidavusių į neleisvę), kruvini geriausiai paruoštos Ukrainos kariuomenės mūšiai Ukrainos rytuose ir jai gręsiančios apsuptys. Net proukrainietiška žiniasklaida (24 Kanal) paskelbė 2022-05-17 „Politico” straipsnio „Vakarų politikai nepasitiki Ukrainos pergale“ pagrindines mintis apie Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos Vyriausybių vadovų nuomonę šiuo klausimu – šios pagrindinės ES šalys bijo destabilizuoti Rusiją, kalba, kad būtina kuo greičiau nutraukti ugnį ir sukurti naują saugumo balansą Europoje, randant diplomatinį sprendimą. Ačiū Dievui, dar kažkas Europoje mąsto apie taiką.

Tačiau kol kas esminius sprendimus priiminėja Rusija ir JAV, konkuruojančios tarpusavyje dėl įtakos pagrindinėms valstybėms. Štai ką tik paskelbta, kad JAV gundo Indiją atsisakyti jos bendravimo su Rusija ginkluotės srityje už 500 mln. USD pagalbą, po suorganizuoto perversmo bando įtraukti ir Pakistaną.

Nenustebkime, jei JAV ar ir visos NATO šalys, esant kritinei situacijai, ne tik pripažins Taivanį, kad išprovokuoti ginkluotą Kinijos atsaką, bet ir pasiųs kariuomenę tvarkai ar demokratijai palaikyti į pagrindines energetinių išteklių šalis – Venesuelą, S. Arabiją, Katarą, Omaną... Kiek Lenkijos, Kaliningrado srities, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Estijos ar Suomijos žmonių norėtų ne tik prasidėjusios ir kasdien vis gilėjančios ekonominės krizės, bet ir karo pasekmių jų gyvenamosiose vietose?

Tačiau kuo šioje situacijoje galime pasitikėti ir ką daryti? Pagalvokime. Štai skelbiama, kad pasidavė apie 2500 paskutiniųjų Ukrainos karių Mariupolio "Azovstal" gamykloje. Rusija korektiškai nekomentuoja priešo karių pasidavimo, o Ukraina ir Vakarų pasaulis skelbia, kad Ukrainos saugumas įvykdė specoperaciją, kurios metu „evakuavo“ šiuos savo karius. Ar galima vadinti Ukrainos vykdoma evakuacija tai, kad jos kariai be išankstinių sąlygų pasiduoda Rusijos ir Donecko Liaudies Respublikos kariams, kurie juos patikrina ir sodina į Z ženklu pažymėtus Rusijos automobilius, kuriais pasidavę „Azovo“ ir kitų Ukrainos Nacionalinės gvardijos pulkų kariai išvežami į Donecko sritį, o iš ten – į Rusijos įkalinimo įstaigas? Šiuos vaizdus rodo skirtingų kariaujančių pusių žiniasklaida.









„Azovo“ pulko vadai pasidavusius skelbia išdavikais ir prašo nevadinti didvyriais. Ukrainos Prezidentas ir jo patarėjas A. Arestovič teigia, kad kuomentuos šį įvykį tada, kai tie, kas evakuoja šiuos Ukrainos karius, leis kalbėti..., tuo patvirtindamas, kad Ukrainos valdžia yra priklausoma nuo Rusijos valdžios arba nuo to, ką dėl to suisitarė JAV ir Rusija. Arba tai nusišnekėjimas, patvirtinantis, jog Ukrainai vadovauja neadekvatūs asmenys, kuriems svarbiausia yra būti valdžioje ir kalbėti bet ką, kad tik likti valdžioje.



Stebina ir Ukrainos politinės valdžios nesutikimas su kariuomenės vadovybės prašymu leisti atitraukti Ukrainos karius iš Severodonecko ir Lisičansko rytų Ukrainoje, kad 15000–20000 jų nepakliūtų į apsuptį. Panašus karių skaičius buvo apsuptas ir Mariupolyje. Nenustebkime, jei „Azovo“ ir kitų „patriotinių“ pulkų kariai, nuo 2014 m. užsiiminėję tuo, kuo norėjo, ir nepaklusdavę Ukrainos kariuomenės vadovybei, pradės kariauti prieš Kijeve įsikūrusią valdžią.

Kuo pasitikėti Lietuvos žmonėms? Priminsiu buvusio Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko ir buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio pokalbį su Rusijos laidos „Dipfeikšou“ šposininkais Vovanu ir Leksusu (Vladimir Kuznecov ir Aleksej Stoliarov), kurie karo Ukrainoje metu išdūrė ir JK Vyriausybės gynybos ir vidaus reikalų ministrus. „Mūsų seimūnas“ Ž. Pavilionis ragina ignoruoti Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prisipažįsta, kad Lietuva uoliai vykdo JAV nurodymus, kuriuos perduoda šio mūsų „diplomato“ nurodyti oficialūs JAV asmenys. Lietuvos rinkėjams belieka priminti, kad Stasys Lozoraitis Lietuvai kruvinais 1991 m. Lietuvos ambasadoje Vašingtone nepriėmė dirbti TSRS/Rusijos valstybės paslapties Dalios Grybauskaitės, kurią į Vašingtoną ten išsiuntė TSRS. 1999 m. JAV Valstybės departamentas G. Vagnoriaus vadovaujamai Lietuvos Vyriausybei nurodė, kad per 24 val. iš JAV išvykų Lietuvos Respublikos ambasadoje įgaliotuoju ministru dirbusi Dalia Grybauskaitė. Priešingu atveju buvo prigrąsinta, kad JAV Vyriausybė Lietuvos Vyriausybei pateiks oficialią notą dėl D. Grybauskaitės išsiuntimo iš JAV. Tad į kurią pusę kritiniu Lietuvai metu pakryps Landsbergio-Grybauskaitės tandemo komanda – Rytus ar Vakarus? Kokį kelią Lietuva pasirinks šioje istorinėje kryžkelėje? Kol kas einame aklos savižudės keliu.

IX. Ir vėl apie dujas – iš skalūnų.

Kodėl vykstant aršioms kovoms Ukrainoje, nepažeista dujų tranzito per šią šalį sistema, per kurią į Europą trimis dujotiekiais galima tiekti 300 mlrd. m³ dujų per metus? Suvokti tai svarbu ne tik dėl to, kad Rusija vykdo Europai jos tiekiamų dujų apėjimą per Ukrainą. Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą maksimumas buvo pasiektas 1998 m. – 141 mlrd m³ per metus. 1998 m. buvo sudaryta Rusijos ir Ukrainos sienų neliečiamumo sutartis, kuria buvo sutarta ir dėl dujų tranzito ir kuri kas 10 metų buvo automatiškai pratęsiama. Tačiau 2019 m. Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko ir Aukščiausioji Rada sutartį vienašališkai denonsavo (Ukraina nusprendė, kad jai nereikia sienų neliečiamumo!), paliko galioti tik dujų tiekimą. 2014 - 2016 m. per Ukrainą buvo tiekiama po 62 mlrd m³ dujų per metus. Dabartinė Ukrneftgaz ir Gazprom sutartis numato 40 mlrd. m³ per metus dujų tranzitą į Europą.

Dar prieš 2014 m. Maidano perversmą Kijeve Ukrainoje vyko svarbūs įvykiai, atskleidžiantys, kodėl tokios aršios kovos vyksta rytų Ukrainoje, kur geriausiai paruošta ir geriausiai ginkluota Ukrainos kariuomenė prie Lugansko ir Donecko sričių įrengė net 4 ešelonuotos gynybos įtvirtinimus – prie Juzufo plokštumoje esančių Limano, Lisičansko ir Severodonecko miestų, kur gręsia 15000 – 20000 Ukrainos karių apsupimas, tačiau Ukrainos valdžia jiems neleidžia atsitraukti. Mat čia išžvalgyta per 4 trln. m³ skalūninių dujų atsargų, kurias galima eksploatuoti bent 20 metų, taip pat ir skalūninės naftos atsargos, kurias pradėti eksploatuoti ir tiekti Europai siekė JAV.



2013 - 2014 m. labai didėjo JAV skalūninių dujų ir naftos gavyba. 2017 m. JAV buvo išgauta 200 mlrd m³ skalūninių dujų, tačiau 2024 m. ši gavyba JAV tai turi ženkliai sumažėti.

2013 m. tuometinis JAV viceprezidentas Joe Biden nesusitarė su tuometiniu Ukrainos Prezidentu Viktoru Janukovičiumi dėl skalūninių dujų Ukrainoje gavybos ir tiekimo į Europą čia pat esančia gerai išvystyta dujų tiekimo vamzdžiais sistema vietoje rusiškų dujų. Kad pažaboti nepaklusnią Ukrianos valdžią, 2013 m. lapkrityje Vilniuje Lietuvos, „pirmininkavusios“ ES, Prezidentė D. Grybauskaitė spaudė V. Janukovičių pasirašyti Ukrainos ir ES asocijuotos narystės sutartį. Nepavyko. Tačiau pavyko, anot V. Nuland, 5 mlrd. USD JAV kainavęs Maidano perversmas Kijeve. 2014 m. prieš nepaklusnius ir prieš gruntiniams vandenims, kuriuos naudoja milijonai Ukrainos gyventojų, žalingą skalūninių dujų gavybą protestuojančius rytų Ukrainos gyventojus laikinasis Ukrainos Prezidentas Oleksandr Turčinov pasiuntė Ukrainos kariuomenę – vykdė antiteroristinę operaciją. Šių priežasčių pakanka, kad suprasti, kodėl ir dėl ekonominių dujų tiekimo priežasčių Rusija pasinaudojo Vakarų inicijuotu Maidano perversmu, ir atsirado rytų Ukrainoje save paskelbusios Lugansko ir Donecko liaudies respublikos.

Skalūninių naftos ir dujų eksploatavimui, kurį Ukrainoje turėjo vykdyti „Shell“, Ukrainoje įregistruotos įmonės „Barisma“ vadovais 2014 m. tapo tuometinio JAV viceprezidento J. Biden sūnus Hunter Biden, buvęs Lenkijos Prezidentas Aleksandr Kvasnevskij ir buvęs JAV CŽV antiteroristinių operacijų centro Josef Caferblake. Prie Odesos skalūninių dujų ir naftos gavybą turėjo vykdyti Lietuvos piliečiams ir ypač žemaičiams dėl tų priežasčių gerai žinoma JAV įmonė „Chevron“. Šių projektų įgyvendinimui svarbu ir tai, kad TSRS laikais Ukrainoje pastatytos milžiniškos požeminės dujų saugyklos. Ukrainos skalūninių dujų pajėgumai – 300 mlrd. m³ per metus, į Europą planuota tiekti 178 mlrd. m³ per metus. Neapvyko planas, JAV ir Rusija nesusitarė, „Barisma“ geopolitiniams veikėjams, stebinantiems tokios veiklos atvirumu, tapo nebereikalinga (prisiminkime ir buvusio VFR kanclerio Gerhard Šroder įdarbinimu „Gazprome“). Liejamas nekaltų žmonių kraujas Ukrainoje. Teko H. Bidenui Ukrainoje užsiimti kita veikla – JAV gynybos departamento finansuotomis biolaboratorijomis. Nenuostabu, kad demokatinėje JAV bestseleriu tampa knyga, kurios herojus H. Biden ir kurią parašė parduotuvės, į kurią remontui (failų atkūrimui) galbūt savo notebook atnešė šis herojus. Mes piktinamės Lietuvos teisėsaugos „darbu“, tačiau nesipiktiname Ukrainos teisėsaugos darbu, vykdant H. Biden baudžiamąjį persekiojimą dėl jo veiklos Ukrainoje. Kad ši baudžiamoji byla būtų nutraukta, JAV spaudimu 2016 m. Ukrainos generalinis prokuroras Viktor Šokin buvo pakeistas į Jurij Lucenko. 2019 m. šio tyrimo nutraukimą ištirti reikalavo JAV Prezidentas Donald Trump, tačiau buvo pradėta nepasitikėjimo juo procedūra JAV Kongrese (bbc.com/news/world-54553132). Apie Baidenų šeimos interesus Kinijoje ir Ukrainoje, sąsajas ne tik su dujų verslu Ukrainoje, bet ir JAV biolaboratorijomis Ukrainoje išsamų straipsnį paskelbė britų dienraštis „Dailymail“.

X. Ką daryti?

Apibendrinant, grįžkime prie A. Kasparavičiaus knygos „Griūvanti taika“. Autorius nurodytos knygos „Replikoje dėl Lietuvos geopolitinės istorijos“ pateikė išvadą dėl Lietuvos egzistencijos pagrindų: „XX a. dar kartą sukūrė geopolitinį stebuklą – galimybę čia gyvennačioms tautoms vėl atgauti nepriklausomybę. Tokia ilgaamžė Lietuvos geopoltinė patirtis liudija, kad Lietuvos nacionalinio valstybingumo sėkmė ir jos geopolitinio stabilumo kodas glūdi ne konfrontacinėje, bet pacifistinėje filosofijoje ir poltikoje. 2021-08-31“. Vydūniečio Vaclovo Bagdonavičiaus antkapį Vilniaus Antakalnio kapinėse puošia Vydūno žodžiai: „O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiški žmoniškumo apraiška ir tuo kitus žadinęs.“

Na o dabartinėje Lietuvoje įvairialypei opozicijai taip ir nesusitariant dėl bendro veikimo, artėja metas, kada patys Lietuvos piliečiai imsis ginti Lietuvos Konstitucijoje jiems suteiktų teisių. Kaip tai padarė ir pavyzdžiu mums esančios Islandijos piliečiai. Kaip? Rinkimų apygardose piliečių susirinkimuose išrinkti atstovai sudarys Tautos atstovybę, kuri pradžiai dirbtų, kaip 1988-1992 m. dirbo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas, ruošęs įstatymų projektus ir teikęs juos priiminėti XI-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai. Taip atsikūrė demokratinis Lietuvos parlamentarizmas – tikra priešingybė dabartiniam išsigimusio parlamentarizmo įsikūnijimui Lietuvos Seimui.

Pradėjus šią veiklą, savaime atsirinks žmonės - tie, kurie kalba, ir tie, kurie dirba. O tada – matysime!

Susiję:

Skaldoma Europa. Lenkijos vaidmuo