Niekas nesiginčija: titulo „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) iškovojimas yra pats svarbiausias laimėjimas per visą miesto gyvavimo istoriją. Tokia garbe gali džiaugtis tik nedaugelis miestų net senolėje Vakarų Europoje. Vilniui tai pavyko.
Pavyko ne tik iškovoti titulą, bet ir sukurti ir įgyvendinti brandžią programą bei prikelti miestą naujo įvaizdžio formavimo požiūriu. Tiesa, kaip dažnai pas mus pasitaiko, problemų įgyvendinant programą būta, tačiau tai natūralūs dalykai, kurie pasitelkus profesionalumą ir patirtį buvo išspręsti teigiamai. Irena Veisaitė, Arvydas Šaltenis, Faustas Latėnas, Gintautas Paluckas – tai tik kelios autoritetingos pavardės, kurios suorganizavo ir padovanojo mums kūrybinio gėrio pajautą.
Žinoma, neliko be pėdsako tai, kad netikėtai į mūsų šalį atslinkęs sunkmetis privertė sumažinti ir Nacionalinės programos biudžetą. Tačiau bendri VEKS kontūrai nenukentėjo ir viskas, kas buvo numatyta, yra vykdoma kryptingai ir kūrybingai.
Plačiąją visuomenę stebino ir pykdė tai, kad per visą VEKS programos gyvavimą kai kurioje bulvarinėje žiniasklaidoje ir interneto erdvėje tendencingai buvo pilamas purvas tiek ant pačios Nacionalinės programos, tiek ant jos pagrindinių įgyvendintojų. Tokiais būdais buvo bandoma didinti nepasitikėjimą šia programa, dažnai pasireikšdavo ir atviras niekinimas. Vos ne gero tono ženklu tapo kritikuoti VEKS, o tiesos žodžio sakymas programos atžvilgiu dažnai sulaukdavo tiesioginės cenzūros ir piktų užsakomųjų komentarų.
Deja, VEKS kritikai neturėjo ir, neabejoju, neturi žalio supratimo apie tai, kas yra Europos kultūros sostinės projektas, kuris Europos šalyse vyksta daugiau negu 20 metų, ir kokia jo išliekamoji vertė.
Nekalbėsiu ir apie politinę šio reikalo pusę, nes ne paslaptis, kaip kultūros tema mėgsta pasinaudoti keletas politinių partijų ir ypač prieš rinkimus.
Todėl noriu paminėti kelis faktus, ko "nepastebi" programos kritikai:
Tyrimų duomenimis, 80 proc. Lietuvos gyventojų palankiai vertina projektą ir net 70 proc. Vilniaus gyventojų dalyvauja VEKS renginiuose.
Vykdant VEKS programą įgyvendinta ir susiformavo mažiausiai keturios naujos kultūrinių renginių tradicijos mieste (Gatvės muzikos diena, Pirma metų naktis, šviesų festivalis „Lux“ ir t.t.);
Vykdant VEKS programą atsirado 18 naujų, renovuotų ir neįgaliesiems pritaikytų kultūros infrastruktūros objektų;
Vykdant VEKS programą atsirado mažiausiai 11 naujų ir renovuotų viešosios infrastruktūros objektų;
Vykdant VEKS programą pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinta tokio masto savanorių programa, įtraukianti gyventojus ir emigrantus vieningai veikti šalies labui;
Vykdant VEKS programą pirmą kartą Europoje įgyvendinta tokio masto programa, aktualizuojanti ES rytinės sienos kultūrų problematiką;
Vykdant VEKS programą pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinta tokio masto programa, apimanti visas kultūros raiškos formas ir visas visuomenės grupes;
Vykdant VEKS programą pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinta programa, kurioje net 90 procentų projektų – premjeros;
Vykdant VEKS programą pirmą kartą Lietuvoje kultūros projektų rengėjai gali planuoti veiklą dvejiems metams;
Vykdant VEKS programą pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinama programa, naikinanti takoskyrą tarp elitinio meno ir populiariosios kultūros. Nuo dabar visas aukštasis menas yra deelitizuojamas, o žemasis – devulgarizuojamas.
2009 m. Vilniuje buvo planuojamas 15 proc. turizmo augimas. Ir tik dėl pasaulinės finansinės krizės šis skaičius kiek mažesnis ir siekia 12 proc. (tuo tarpu buvusių Europos kultūros sostinių vidurkis – 10 proc.). 2010 m. prognozuojamas 7–10 proc.augimas.
Vykdant programą VEKS Vilniaus vardo žinomumo prioritetinėse turizmo šalyse augimas pasiekė 15 proc. Tai pirmas atvejis, kai kultūrinė programa įgyvendino ekonominius tikslus.
Taigi Europos kultūros sostinės palikimas akivaizdus – nauji, renovuoti ir neįgaliesiems pritaikyti kultūros infrastruktūros objektai, išplėsta ir kokybiškai išvystyta turizmo infrastruktūrą, sutvarkytas ir apželdintas Vilnius, atsiradusios realios kultūros politikos užuomazgos. Vienas svarbiausių punktų - reikšmingai pagerėjo šalies žinomumas ir reputacija Europoje ir kultūra iš autsaiderių pagaliau tapo vienu iš svarbiausių valstybės prioritetų.
Tai kodėl viso šito nenori matyti ir girdėti kai kurie asmenys ir grupuotės, kurių pačių finansavimo šaltiniai kelia įtarimą arba akivaizdžiai yra susiję su mūsų didžiąja kaimyne iš rytų? Kas verčia taip aktyviai ir tendencingai kenkti, be reikalo apkraunant prokuratūros bei kitų specialiųjų tarnybų veiklą ir keliant sumaištį visuomenėje?
Gerai yra pasakęs Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, kad „teisėsauga nieko ir negali rasti ten, kur nieko ir nėra“. Retorinis klausimas – kas bus ir kas atsakys tada, kai paaiškės, kad per VEKS niekas nepavogta?
Pasikartosiu – kai darai darbus, o ypač didelius darbus, kuri ir įgyvendini tokią tarptautinio masto programą kaip VEKS, pasitaiko nesklandumų kaip ir kiekviename darbe. Tačiau VEKS atveju išryškėję pažeidimai buvo iš karto pašalinti, kai pavasarį įstaigos valdybos sprendimu vadovaujantis Darbo kodekso 235 str. buvo atleista viešosios įstaigos VEKS finansininkė, kuri šias pareigas ėjo nuo 2007 metų lapkričio.
Todėl žiūrėkime tiesai į akis: skaičiai, faktai ir žmonių nuomonės šiuo klausimu iš esmės yra akivaizdūs – programa pavyko ir Vilnius, taip pat ir visa Lietuva pasinaudojo (ir dar naudosis ateityje) istorijos ir veiklių Lietuvos politikų suteiktu šansu išgarsinti Vilnių visoje Europoje.
Piktos kalbos, subjektyvi kritika, kartais tiesiog bjauraus šmeižto lavinos ar tiesiog juokingai įkyrus skundimai teisėsaugos institucijoms pasimirš. Tai liks tų, kas tokius veiksmus inicijavo, sąžinės ir graužaties klausimas.
Tačiau šių metų svarbiausias Europos įvykis – „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ – ilgam išliks mūsų gyventojų, išeivijos ir šalies svečių atmintyje. Norisi padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie programos įgyvendinimo, ją kūrė ir atidavė dalį savo širdies. Ačiū ir tiems, kurie tiesiog džiaugėsi spalvingais renginiais ir kartu su VEKS programos organizatoriais kūrė ir kuria šventės nuotaiką.
VEKS jau tapo ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos kultūrinės išraiškos simboliu – šią sėkmę geriausiai patvirtina ir šiuo metu vykstantis įspūdingas tarptautinis „ART-O-THLON“ čempionatas tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos nacionalinę televiziją, bei kiti šimtai meno renginių.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
