Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Diskusijoje apie nuolatinę JAV bazę Lietuvoje svarstoma ir kita galimybė: amerikiečių karius nuolat dislokuoti Lenkijoje, o į Lietuvą siųsti rotuojamus dalinius. Tokį modelį viešai palaikė NATO Tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius Remigijus Baltrėnas, argumentuodamas saugesne dislokacija ir galimybe siųsti pajėgas į Baltijos valstybes. Jam taip pat išsiųsti redakcijos klausimai, tačiau atsakymas kol kas negautas.
Pačios KAM teiravomės, ar atliktas šių dviejų modelių karinis palyginimas. Ministerija paaiškino, kad „sąjungininkų pajėgų dislokavimo modeliai vertinami atsižvelgiant į bendrus NATO gynybos planus“. Taigi klausimas apie konkrečią analizę pakeistas pasakojimu apie planavimo principus. Analizėms ir vertinimams, matyt, nėra laiko, kai reikia pademonstruoti, kad Lietuva – patikimas sąjungininkas.
Redakcijai kilo ir dar vienas klausimas: jeigu siekiama nuolatinės bazės, visuomenei turėtų būti paaiškinta, kokios apsaugos nesuteikia numatytos karių rotacijos. Tačiau paklausta apie tai ministerija nurodė, kad Lietuva „plėtoja priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą“. Atrodo, KAM specialistai įsitikinę, kad gebėjimas priimti karius savaime paaiškins, kodėl jie turi būti dislokuoti nuolat.
Spalio 14 d. ministras Robertas Kaunas skelbė apie atvykusius iki šimto JAV karių, o dviejų batalionų visa apimtimi laukiama iki lapkričio vidurio. Likus kelioms savaitėms iki šio didžiojo įvykio domėjomės, kuo per rotacijų pertrauką bus kompensuotas galimas karinių pajėgumų sumažėjimas. KAM užtikrintai išvardijo, kad bus „plėtojamas Vokietijos brigados dislokavimas, vykdomos bendros pratybos, stiprinama oro gynyba“.
Redakcija skaitytojams primena: brigados pilnas kovinis pajėgumas numatytas tik 2027 metų pabaigoje. Tuo tarpu dronų incidentai Lietuvoje kartojasi nuo pavasario: gegužę rastas dronas Utenos rajone, rugsėjį kitas dronas numuštas NATO naikintuvų, o spalio 18-ąją dar vienas dronas sprogo Pasvalio rajone. Po pastarojo incidento R. Kaunas pripažino fragmentiškai veikiančias aptikimo priemones, o geresnes galimybes žadėjo po dvejų–ketverių metų. Kaip šie ministro įvardyti trūkumai dera su ministerijos atsakyme pateiktu gynybos pajėgumų stiprinimo darbų sąrašu, neaišku.
Kol papildoma karinė nauda Lietuvai tebeskendi bendrose frazėse, svarbiausia, kad viešas pažadas finansuoti amerikiečių bazę jau paskelbtas ir, matyt, pats savaime taps dar viena Rusijos atgrasymo priemone.
Komentarai
Komentarų dar nėra.