Gerbiamos Zitos Šličytės 2022 m. kovo 11 d. pasisakymo motyvais

2022-03-11 buvusi Aukčiausiosios Tarybos deputatė, buvusi Seimo narė Zita Šličytė pasakė iškilmingą kalbą Seime. Žemiau yra pateiktas jos tekstas [1]. Prisiminkime ir pasigrožėkime jos kalba.

“Garbingi Lietuvos piliečiai, malonūs svečiai. Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos Nepriklausomybės dieną atėję prie laisvės paminklo sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Tokiais žodžiais iškilmingai prisiekėme 1989 metais vasario 16 dieną, kai pirmą kartą Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje nebebuvo draudžiama švęsti Nepriklausomos valstybės atkūrimą 1918 metais. Atgimusi Tauta siekė Nepriklausomybės. Lietuvos parlamentas, kurio daugumą sudarė Sąjūdžio iškelti deputatai, 1990 metų kovo 11-tą dieną priesaiką ištesėjo ir ryžtingai apsisprendė drąsiam laivės skrydžiui į ateitį. Lietuva pirmoji išsiveržė iš tautų ir laisvų žmonių kalėjimu pasivadinusio Sovietų Sąjungą ir jau 32 metus mes tuo labai didžiuojamės.

Tačiau ar Vardan tos Lietuvos žydi vienybė, kaip troško mūsų valstybės himno autorius Vincas Kudirka? Vienybės pagrindas yra pasitikėjimas ir pagarba. Kodėl vasario 3-8 apklausos patvirtina gėdingai žemus Seimo, Vyriausybės, politinių partijų, prokuratūros ir teismų reitingus? Kodėl iškilo tvoros skiriančios mūsų politikus nuo Tautos sausio 13-sios bei vasario 16 -sios renginių metu? Vasario 7-osios dienos rytą per Lietuvos radiją išgirdome pranešimą apie naują nuošliaužą Gedimino kalno šlaite. Gedimino kalnas yra mūsų valstybės simbolis. Todėl tas pranešimas nuskambėjo tarytum įspėjimas ir kvietimas sisimastyti. Dėl nuošliaužų ir įgriovų dar 2017 metais paskelbta ekstremali situacija, tačiau jos pabaigos nematyti, nes ginčas dėl leidimų tvarkyti kalno šlaitus įstrigo teisme. Bet teisme įstrigusi dar reikšmingesnė Eligijaus Masiulio ir Liberalų sąjūdžio partijos baudžiamoji byla, kurioje atskleisti politikų ir verslo korupciniai ryšiai. Toje byloje kaltinimai pareikšti ir darbo partijai. Lietuvą valdo teisamųjų suole sėdinčios politinės partijos. Nuteiskite pagaliau arba išteisinkite. Išlaisvinkite Tautą iš nepasitikėjimo savo atstovybės gniaužtų. Teisingumas yra valstybės pagrindas. Ir apmaudu, kad politikos madas dabar diktuoja palaidą gyvenimo būdą propaguojanti Laisvės partija. Ar alkoholis, narkotikai, medikamentiniai abortai, lyties pakeitimas, seksualinio pasitenkinimo nuvertinimas iki pramogos lygio stiprina pilietinę bendruomenę, pilietinės bendruomenės dvasinę ir fizinę sveikatą?

Žinoma ne. Todėl nestebina žemi politinių partijų reitingai. Protingiems ir išsilavinusiems Lietuvos žmonėms nusibodo pasakos ne tiktai apie šimtų tūkstančių eurų grynųjų pinigų kilmę, bet ir apie tai, kad Kremlius, jų agentai ardo mūsų vienybę. Jau pirmą Putino karo prieš Ukrainą dieną žmonės taip susivienijo prieš Rusijos agresiją, kad suteikė viltį jog vienybė dar gali plačiai išsiskleisti mūsų gyvenimo verpetuose.

Bet pradėkime nuo Tautos ir jos atstovų vienybės. Būtent vardan jos kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo narius pakeisti teisėkūros prioritetus. Pirmuoju numeriu į savo darbo tvarką įrašyti konstitucinių įstatymų priėmimą. Seimas 2012 metų kovo 15-tą dieną patvirtino konstitucinių įstatymų sąrašą. Tačiau per 10 metų iš 10-ties jame išvardintų sugebėjo priimti vienintelį fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Ar normalu, kad Konstituciniam Teismui pripažinus Referendumo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, beveik du metus Seimas atidėlioja jo priėmimą? Lietuva neturi Referendumo įstatymo. O juk Konstitucijos 9-asis straipsnis skelbia, kad svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Kadangi Lietuvos valstybę kuria Tauta ir jai priklauso suverinitetas, nemažiau svarbu kuo greičiau priimti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos bei Peticijų konstitucinius įstatymus. Nors Valstybinės kalbos įstatymas konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas pirmuoju numeriu, jis vis dar nepriimtas. Dar blogiau, kad Seimas jo nepriėmęs gana vieningai 2022 sausio 18 dieną balsavo už Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo įteisino galimybę tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmens vardą ir pavardę įrašyti ne tiktai lietuviškais bet ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Konstitucinis Teismas net 5 kartus ryžtingai pasipriešino įvairiems išpuoliams prieš lietuvių valstybinės kalbos statusą. Tačiau teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska agituodama balsuoti už sausio 18-tą dieną priimto įstatymo projektą nė žodžio apie tai neužsiminė. O kaip nepagarbiai valstybinės institucijos adresu kaip įžūliai nuskambėjo jos žodžiai, cituoju pagal Seimo posėdžio stenogramą „Valstybinės kalbos komisijos nuomonė nėra nuosprendis. Seimas turi pareigą žinoti komisijos nuomonę, tačiau nuspręsti kitaip.“ Citatos pabaiga. Drįstu priminti Evelinai Dobrovolskai ir visiems, kad Konstitucijos 14-tas straipsnis skelbiantis, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ gali būti pakeistas tiktai referendumu.

Gerbiamieji, pernai Kauno miesto Laisvės alėja žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas. Vilniaus Vingio parke mitingavo daugiatūkstantinis Šeimų sąjūdis.

Ar dar žodžio laisvė demokratinėje Lietuvoje galioja? Kam nepatinka mano kalba, prašom išeikite.

Gerbiamieji, pernai metais Kauno miesto Laisvės alėja žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas. Vilniaus Vingio parke mitingavo daugiatūkstantinis Šeimų sąjūdis. Kiek prakaito išliejo ne tiktai komerciniai kanalai, bet ir Nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų, bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune buk tai yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris. Tikrai nepadoru visus Šeimos sąjūdžio dalyvius nuolat prilyginti vienam žmogui pravarde Celofanas. Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir be abejo turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui.

Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems. Tikslui pasiekti prasimanė taip vadinamą neapykantos kalbą už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę. Tokie siekiai kelia laisvo žodžio, pažiūrų ir įsitikinimų, suvaržymų grėsmę. Ar nekeista, kad medicininio termino „pederastija“ vartojimas tapo nekorektišku. Vyro ir moters santuokos reikšmės stūmimas į visuomenės gyvenimo paraštę yra nemaloni demokratinės Lietuvos grimasa, agresyvus pasikėsinimas į Tautos referendumu priimtos Konstitucijos 38-tojo straipsnio nuostatas. Todėl n-u-o-š-i-r-d-ž-i-a-i kviečiu Tautos atstovus išbraukti iš savo darbotvarkės ypatingai visuomenę skaldančius Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Stambulo konvencija pavojinga tuo, kad ji orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi. Tačiau žmogus sukurtas kaip vyras ir moteris ir jokia gender revoliucija yra nepajėgi panaikinti to fakto. Ne visi Lietuvos žmonės nori pasidaryti belytėmis būtybėmis ir nebūtina priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, nes kartu gyvenančių homoseksualių asmenų teises bei interesus galima efektyviai apsaugoti kitomis teisinėmis priemonėmis.

Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį referendumo įstatymą, bet ir pateikti Tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Argi šiandien 1989 metų vienybė Baltijos kelyje prisimename, kai su ašaromis akyse kartojame ŠLOVĖ UKRAINAI ir jos karo didvyriams. Dieve, Dieve saugok Lietuvą. Ačiū už dėmesį.“

Gerb. Zita Šličytei bekalbant iš Seimo salės demonstratyviai išėjo Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Laima Andrikienė, Aušrinė Armonaitė, Agnė Bilotaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Evelina Dobrovolska, Arūnas Dulkys, Simonas Gentvilas, Faina Kukliansky, Gabrielius Landsbergis, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Navickas, Juozas Olekas, Nijolė Oželytė, Ieva Pakarklytė, Žygimantas Pavilionis, Viktoras Pranckietis, Tomas Vytautas Raskevičius, Julius Sabatauskas, Marius Skuodis, Ingrida Šimonytė, Birutė Vėsaitė, Andrius Vyšniauskas, Emanuelis Zingeris, Artūras Žukauskas [2].

Tyrimas pradėtas vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą [3]. Kaip LRT informavo policijos atstovė Julija Samorokovskaja, atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame bus atliktas vaizdo įrašo lingvistinis tyrimas. Tuomet bus sprendžiama dėl Z. Šličytės procesinės padėties [4].

Galų gale atsitiko taip, kad Zita Šličytė pasiliko teisi. Tyrė, tyrė ir ištyrė, kad nieko nevertingo nėra.

Literatūra:

1. Signatarė Zita Šličytė 2022 m. Kovo 11 Seime įvertino esamą padėtį Lietuvoje ir valdančiųjų politiką.

2. Kas trukdė signatarei Zitai Šličytei sakyti kalbą ir demonstratyviai paliko salę (sąrašas)

3. Teisėsaugai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Šličytės, tai įpareigojo teismas

4. Dėl Šličytės kalbos Kovo 11-ąją Seime pradėtas ikiteisminis tyrimas