Kaip žmonės verčiami „gyvaisiais skydais“

Tai, kas vyksta Ukrainoje, jau seniai peržengė žmogiškumo ribas: į kalėjimus siunčiami net tikrai solidaus amžiaus žmonės – taikūs piliečiai, vien dėl to, kad jie kažką „ne taip“ parašė, ar pasakė, masiškai verčiami paminklai antifašistams, ir statomi paminklai fašistinių struktūrų veikėjams, tiesiai iš savo būstų prievarta į kariuomenę velkami piliečiai.

Tačiau vienas iš Ukrainoje įsigalėjusių aspektų tikrai toks-kurį verta atskirai panagrinėti. Ir tai galimai gresia kitoms šalims. Ukrainos kariškiai prisidengia civiliniais objektais, karinių struktūrų padalinius, karinius sandėlius bei kitus panašius karinius objektus jie įkuria prekybos centruose, mokyklose, ar net gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose.

Ši taktika naudojama jau nuo 2022 metų vasario. Beje, tokius pavojingus procesus pastoviai aprašo ir Vakarų spauda. Štai žinomas JAV leidinys „Washington Post“ jau keletą kartų spausdino straipsnius ta tema: pirmas toks straipsnis pasirodė dar 2022 metų kovo gale, kiti straipsniai vėliau, paskutinis toks-jau šiais metais.

Ką gi pabrėžia „Washington Post“? Tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja civilinius objektus kaip priedangą, ir tai daroma neatsižvelgiant į tai, kad tada tokie objektai gali būti sugriauti, tada realiai žūsta taikūs gyventojai. Ir pateikiamas realus pavyzdys – Ukrainos kariškiai Kijeve šalia gyvenamojo daugiabučio namo dislokavo zenitinį kompleksą.

Rusijos raketa smogė į šį taikinį, ir be abejo-buvo apgriauta dalis namo, žuvo ir taikūs gyventojai.

„Daug civilinių objektų Ukrainoje virto militarizuotomis zonomis. Ir akivaizdu, kad tada visi tie objektai tampa potencialiais Rusijos kariniių pajėgų taikiniais“, - teigia vienas iš tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch“ vadovų Ričardas Viras.

„Gyvujų skydų“ taktika jau pastovi

Klastinga ir niūri Ukrainos taktika dengtis „gyvaisiais skydais“ tikrai vartojama itin plačiai.

Vienas iš pavyzdžių – Zaparožės srities Robotino kaimas, dėl kurio 2023 metais vyko itin aršūs mūšiai. Ukrainos daliniai įsikūrė mokyklos rūsyje, parduotuvės sandėlyje, ir iš ten apšaudė Rusijos kariškius. Deja, tokiu atveju šie civiliniai objektai tapo taikiniais, ir buvo apgriauti.



O štai visai neseniai-kovo gale Rusijos raketos pataikė į mokyklą Didžiosios Pisarevkos miestelyje Sumų srityje, ji buvo apgriauta. Kas gi darosi, kodėl taip ? Priežastis akivaizdi-mokyklos patalpose buvo įsikūręs karinis dalinys, ir net tarp apgriauto vieno iš mokyklos korpuso griūvėsių metėsi šaudmenų dėžės. Nemažas miestelis (jame gyvena virš 4000 tūkstančių gyventojų) gerokai nukentėjo būtent dėl to, kad Ukrainos kariškiai tikrai naudojo „gyvujų skydų“ taktiką. Vieni įsikūrė mokykloje, kiti vietos parduotuvėje, gyvenamojo namo kieme.

Kiti pavyzdžiai irgi akivaizdūs. Štai kovo 14 dieną Rusijos aviacija smogė keliems telecentrams, esantiems Charkovo bei Sumų srityse. Kodėl? Juose buvo įrengti ir Ukrainos karinių pajėgų radioelektroninės kovos blokai. Jų veikimas kėlė didelius elektromagnetinius trikdžius ir labai kenkė Rusijos kariškių ryšio sistemoms. Po aviacijos smūgių telecentrai buvo apgriauti, ir nemenkoje teritorijoje nutrūko televizijos bei radijo transliacijos.

Tada vietos valdžios veikėjai-Sumų bei Charkovo sričių administracijų atstovai visaip skundėsi. Tame tarpe skambėjo ir tokios frazės: „Priešai vykdo informacinį puolimą, kenkia ukrainiečių kalbai“. Tačiau faktai itin akivazdūs – vėlgi karinės priemonės buvo įrengtos civiliniuose objektuose. Ir tada jau tokie objektai tapo taikiniais.

Gaila, tačiau ir Pabaltijo kraštuose einama kreivais takais. Dar 2018 metais buvo išleista Sergejaus Seredenko ir Andrejaus Starikovo knyga „Pabaltijo ukrainizacija“ (originalo kalba – Украинизация Прибалтики). Knygos autoriai kėlė aktualius klausimus-tame tarpe ir apie Pabaltijui gresiančius fašizmo plėtros pavojus. Jie jau tada įžvelgė, jog kai kurios grėsmingos tendencijos, jau įsigalėjusios Ukrainoje, ima reikštis ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Panagrinėkime tai.

Kokie spąstai rezgami?

Dabar tikrai regime, jog Lietuvoje klestinti karinė isterija grėsminga. Pastangos „nuzombinti“ piliečius akivaizdžios, ir reikia pripažinti- tai tikrai pavojingas procesas. Tačiau pravartu panagrinėti ir kitus praktinius aspektus. Reikia atkoduoti-kokie galimi spąstai rezgami?

Panašiai kaip ir Ukrainoje, kai kurie kariniai daliniai randasi visai greta civilinių objektų. Štai palyginus netoli Kauno centro randasi vieno iš Lietuvos karinių dalinių  – Juozo Vitkaus bataliono štabas. Visai arti jo-gyvenamieji namai, parduotuvės. Kodėl taip daroma? Kodėl tokie objektai nenukeliami į kitas vietas-toliau nuo civilinių objektų?



Akivaizdu ir tai, kad kai kurios taip vadinamos instrukcijos piliečiams, kaip elgsis karo atveju primena provokacijas. Štai tuo laiku, kai gynybos ministru buvo Juozas Olekas (2012-2016 metai) tikrai dideliu tiražu buvo išleistos knygelės: su instrukcijoms kaip elgtis galima karo atveju. Ir ten buvo ir tokie patarimai: jei piliečiai pamato, jog gatve vyksta priešiškos armijos kolona, tai pravartu paimti pistoletus ir šaudyti pro langus. Ka gi – „unikalūs“ patarimai. Tik ten nepridėta, kas bus po to? O po to akivaizdu, kad galimai nukentės ne tik tokių „super šaulių“ butai, bet ir jų kaimynų butai.

Kur veda klaidinga taktika?

Juristas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas: „Žinau apie Ukrainos pajėgų naudojamą „gyvujų skydų“ taktiką. Kariškiai kuriasi mokyklose, vaikų darželiuose, parduotuvėse. Akivaizdu-tai tarptautinės teisės pažeidimai. Po to skundžiamasi – daug civilių žmonių aukų. O kas prie to priveda? Būtent „gyvujų skydų“ taktika. Be to, būtina ieškoti kelių link taikos, trauktis iš nuodingos smurto karuselės“.

Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: ,,Kol dar laikas, galime mokytis iš klaidų, kurias padarė Ukrainą valdantis režimas. Ir vienos iš ryškiausių klaidų( švelniai tariant), tai prisidengimas „gyvaisiais skydais”. Tokie procesai tikrai peržengia žmogiškumo ribas. Kitas svarbus faktorius – dabar Kinija, Šveicarija, dar kelios šalys jau teikia iniciatyvas dėl taikos derybų, yra noras taikiai sureguliuoti Ukrainos konfliktą. Deja, Lietuvos valdžia apie taikos iniciatyvas dar nekalba, kol kas dar jiems patinka karinė isterija. Tačiau vis daugiau Lietuvos piliečių remia idėjas dėl taikaus konflikto sureguliavimo. Ar ne laikas Lietuvai kelti taikdariškas iniciatyvas?“.