Lietuva ir užsienis per savaitę

Stop kadras iš lapkričio 26 d. valstybinio transliuotojo laidos „LRT forumas“.

Laisvės premija ir KAM skaidrumas. Turkijos šūvis ir Putinas Irane. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje neabejotinai pasaulinės reikšmės naujiena – Lietuvos Respublikos Seimas atsisakė skirti Laisvės premiją lietuviškos nepriklausomybės patriarchui, konservatoriui Vytautui Landsbergiui, kaip siūlė speciali komisija, vadovaujama I. Degutienės. Už premijos skyrimą balsavo konservatoriai, liberalai, didelė dalis „tvarkiečių“. Vieningai prieš buvo arba susilaikė „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei socialdemokratai, išskyrus G. Kirkilą. Ir šou prasidėjo. I. Degutienė iš karto pareiškė, kad atsistatydina iš komisijos pirmininkės pareigų. Tačiau socdemas A. Skardžius pažymėjo, jog nelabai gerai, kai konservatorė siūlo konservatorių. Savo nuomonę šiuo klausimu išreiškė ir V. Adamkus, pareiškęs, jog politiniai kivirčai nuvertina patį apdovanojimą, dėl kurio turėtų spręsti visuomeninė komisija. Net Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakė. Jos manymu, „per 25 nepriklausomybės metus, vertindami nuopelnus laisvei, ne visi išmoko atsiriboti nuo siaurų politinių ir asmeninių ambicijų“. Dabar internete suburta iniciatyvinė grupė, kuri reikalauja premiją V. Landsbergiui įteikti tautos vardu. Va čia tai įvykio svarba! Pabėgėliai, karas Sirijoje, konfliktas Ukrainoje, teroras Europoje, Lietuvos ekonomikos problemos, narkomanas su „Kalašnikovu“, karinė Rusijos grėsmė ir t.t. – visa tai antraeiliai dalykai, palyginus su V. Landsbergio nuskriaudimu. Ne, niekas nesako, kad jis nevertas šio apdovanojimo. Tačiau daryti iš to, kas įvyko, tokio dydžio informacinį burbulą, kai yra tiesiog krūva kitų gyvybiškai svarbių šaliai klausimų, kuriuos reikia spręsti čia ir dabar, tiesiog nepriimtina. Bet ką padarysi – toks mūsų politinės sistemos lygis.

Antroje vietoje Lietuvos politika pabėgėlių atžvilgiu. Pasirašytu socialinės apsaugos ir darbo ministrės A. Pabedinskienės įsakymu, pirminė integracija Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre trumpėja nuo dabartinių 6 iki 3 mėnesių. Be to, pabėgėliams persikėlus į savivaldybes, nebeliks galimybės pratęsti integracijos laiko nuo 12 iki 60 mėnesių. Taip pat mažinamos pašalpos, ir įvestos išmokų „lubos“ – nepaisant to, kiek bus šeimos narių, kasdienėms reikmėms viena šeima galės gauti ne daugiau nei 510 eurų. Kaip paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja E. Čaplikienė: „Mes siekiame maksimaliai paskatinti žmogų ieškotis darbo ir įsitvirtinti, nes dabar turime pavyzdžių, kai šeima gauna nemažą pinigų sumą ir nelabai sekasi susirasti darbo dėl tam tikrų priežasčių - ar nenoro, ar neaktyvumo. Nes kas nori, tas darbą tikrai susiranda“. Verslo atstovų pozicija šiuo atveju skiriasi. Pavyzdžiui, Verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo nario D. Arlausko nuomone, pabėgėliai gali pasitarnauti mūsų šalies gerovei didinti. O Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys nemano, kad Lietuvoje apsigyvensiantys pabėgėliai artimiausiais metais įneštų didesnį indėlį į ekonominę plėtrą. LPK apklausos duomenimis, 46 proc. įmonių vadovų nurodė, jog priimtų pabėgėlius, 26 proc. yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų, 28 proc. negalėjo atsakyti į klausimą. Tačiau taip pat jų buvo klausiama, kokių paskatų įdarbindami pabėgėlius jie tikisi iš valstybės: 43 proc. respondentų paminėjo, kad tikisi mokestinių lengvatų, 36 proc. – subsidijų, dar 21 proc. minėjo, jog kvalifikuotus ar mažai kvalifikuotus pabėgėlius priimtų be papildomų paskatų, jei jie turėtų didelę motyvaciją dirbti. Trumpai sakant, pabėgėliai jau nenori pas mus vykti, o dabar dar labiau nenorės, nes tiek pašalpų dydis, tiek darbo perspektyvos ne pačios geriausios.

Trečioje vietoje Lietuvos saugumas. Prezidentė teigia, jog, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir naujas grėsmes, būtina atnaujinti nacionalinio saugumo strategiją, stiprinti gynybą ir užtikrinti, kad ginkluotė būtų įsigyjama skaidriai. Kaip tik apie pastarąjį momentą ir norėtųsi pasakyti keletą žodžių. Kaip žinia, ketiname pirkti apie 90 pėstininkų kovos mašinų, skiriant šiam tikslui maždaug 500 mln. eurų. Nors KAM sulaukė dvylikos pasiūlymų, didžiausi konkurentai konkurse, kaip pareiškė krašto apsaugos ministras J. Olekas, išlieka vokiečių „Boxer“, šveicarų „Piranha V“ ir amerikiečių „Stryker“. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ragina rinktis tarp „Boxer“ ir „Piranha V“, nes „Stryker“ mašinų dėl techninių kliūčių nepavyktų gauti net 2017 m. Tuo pat metu suomiškų šarvuočių „Patria“ gamintojai siūlo Lietuvai 100 šarvuočių už mažiau nei 350 mln. eurų. Taip pat mūsų šalyje būtų įdarbinta daugiau nei 200 žmonių. Pasak „Patria land“ prezidento M. Kari: „Viešose diskusijose mes nepriskiriami prie lyderių ir mums tai kelia nuostabą. Mūsų šarvuočiai idealiai tinka Lietuvos teritorijai. Mes atitinkame visus Lietuvos keliamus reikalavimus. Gaila, bet Lietuva atšaukė testavimus, nes mes būtume galėję įrodyti, ką mūsų šarvuočiai gali tokiose teritorijose. Mūsų pasiūlymas yra itin geras finansiškai. Viešai kalbama apie astronomines kainas seniems šarvuočiams.“ Štai toks skaidrumas.

Užsienis

Be komentarų: Aukščiausio lygio Lietuvos politikų ir ekspertų diskusija apie šios dienos tarptautinės politikos aktualijas – lapkričio 26 d. valstybinio transliuotojo laida „LRT forumas“:

Nespėjo pasaulis atsigauti po teroro aktų Paryžiuje, nauja „dovanėlė“ – Turkija numušė Rusijos bombonešį. Akivaizdu, kad tai buvo sąmoningas ir gerai suplanuotas veiksmas, ką įrodo vien „atsitiktinis“ kameros atsiradimas įvykio vietoje. Pagrindinis klausimas – kodėl turkai tai padarė? Paviršutiniškas atsakymas – nes rusai komplikavo jų naftinį biznį su „Islamo valstybe“. Tačiau po šio incidento Maskva tikrai nenutrauks savo operacijos. Svarbesnis faktas yra tas, kad viskas įvyko kaip tik tuo metu, kai išpuoliai Paryžiuje ir rusiško lėktuvo katastrofa Egipte sukūrė tam tikrą pagrindą vieningos Rusijos ir Vakarų koalicijos kovai su radikalais atsiradimui. Vašingtono „vanagams“ (valdomo geopolitinio chaoso mėgėjams) to būtų per daug, ir jie, matyt, nusprendė veikti per Ankarą. Tačiau kodėl Erdoganas sutiko, juk jis negalėjo nesuprasti galimų pasekmių (Rusija jau keršija ekonomiškai, gali sustoti rusiškas turizmas į Turkiją, o tai didžiuliai pinigai, jau nekalbant apie S-400 Sirijoje). Įdomiausia šiuo atveju tai, kad veikiama, galimai buvo jam už nugaros (oficialiai sprendimą dėl atakos priėmė ministras-pirmininkas). Pats prezidentas dabar atsiprašyti negali, nes tai pažemintų jį ir Turkiją, bet jos užsienio reikalų ministras jau apgailestauja dėl Rusijos lakūno žūties, o energetikos ministras tikisi, kad incidentas nepaveiks šalių santykių energetinių projektų srityje. Apskritai turkų pozicija evoliucionavo nuo „kokie mes kieti“ iki „tas F-16 lak8nai patys viską padarė“, kas rodo, jog Erdoganas desperatiškai ieško išeities iš susidariusios (arba jam sudarytos) situacijos. Obamos administracija užėmė gana neutralią poziciją, kas reiškia jog papildomai gadinti santykių su Kremliumi irgi nenori. Pažiūrėsime, kaip dabar bus sprendžiamas Turkijos-Sirijos sienos uždarymo klausimas, kas „Islamo valstybei“ būtų didžiulis smūgis, o Ankarai galutinė naftinio versliuko pabaiga). Žaidimas tęsiasi...

Antroje vietoje visų šiek tiek primiršta Ukraina, ir tame esmė. Jos „nekontroliuojami“ nacionalistai, rodydami pilietinę iniciatyvą, pasienyje su Krymu sugadino elektros tiekimo stulpus. Net vokiškas leidinys Die Welt suprato, kad, kai Vakarai pamiršta apie Ukrainą, jai kyla noras ką nors susprogdinti. Ir nesvarbu, kad Rusija sustabdys dujų ir anglies tiekimą ar imsis kitų atsakomųjų veiksmų – Jaceniukas kaip nors išgyvens, o paprastų ukrainiečių likimas nesvarbus. Kad Europos požiūris į Kijevą keičiasi į blogąją pusę įrodo ir Porošenkos interviu DW Conflict Zone, kuriame žurnalistas elgėsi kaip NKVD prokuroras, o Ukrainos prezidentas silpnai gynėsi. Bet situacija fronte vėl kaista, ir teoriškai dabar gana patogi situacija atnaujinti karinius veiksmus, nes Rusija užsiėmusi Sirija. Tačiau tai nereiškia, kad ji nesugebės padėti ir Donbasui. Žiema Ukrainoje nusimato nerami.

Trečioje vietoje Putino vizitas į Iraną po aštuonių metų pertraukos. Ten vyko pagrindinių dujas eksportuojančių šalių lyderių susitikimas. Jame Rusijos prezidentas pareiškė, kad pasaulinė paklausa dujoms augs, ir 2035 m. Rusija planuoja išgauti 885 mlrd. kubinių metrų. Viena iš didžiausių jų eksporto rinkų, anot jo, Maskvai turi tapti Azija (128 mlrd. kubų). Taip pat Putinas pabrėžė, kad šalis ketina didinti suskystintų dujų gamybą (įdomu, kad apie skalūnus vis dar nekalbama). Tačiau svarbesne vizito dalimi, žinoma, tapo Kremliaus šeimininko susitikimas su Irano lyderiais. Teheranas daug tikisi iš sankcijų atšaukimo, ir daug kas norėtų ateitį į jo rinką. Kadangi Maskva nuosekliai rėmė Iraną, jos šansai užsidirbti šiuo atveju yra didesni. Galiausiai buvo palaiminti 35 bendri projektai, ir pasakyta, kad Eurazijos ekonominė sąjunga apsvarstys laisvos prekybos zonos su Iranu sukūrimą. Be to, Putinas iš esmės atvežė su savimi ilgai žadėtus iraniečiams priešlėktuvinės gynybos kompleksus S-300, kas ženkliai sustiprins karinį Irano potencialą. Ir pagaliau Sirijos klausimas. Sprendžiant iš gandų, buvo kalbėta apie didesnį Irano dalyvavimą sausumos operacijoje ir galimą Asado pasitraukimą. Laukiame rezultatų.