Lietuva ir užsienis per savaitę

Saudo Arabijos sostinė Rijadas. Nuotr. wikipedia.org

Pirma Seimo rinkimų serija ir „Iskanderai“ Kaliningrade. Bekompromisė prezidentinė kova Amerikoje ir Rusija be stabdžių. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje pradiniai Seimo rinkimų rezultatai. Lietuva toliau stebina – vis norime naujų veidų, bet kol kas sunkiai tikisi, kad „valstiečiai“ sugebės efektyviai pasinaudoti savo pasiekimu. Tuo pat metu konservatorius galima pasveikinti su tuo, kad jie sėkmingai sudorojo pagrindinius konkurentus. Gabrielius jau svajoja apie premjero kėdę, bet problema ta, kad parklupdyti socdemai gali išlikti valdžioje per koaliciją su Skverneliu ir Karbauskiu, kurios rėmuose juos nuosekliai „suvalgys“. Liberalai, „tvarkiečiai“ ir lenkai turėtų džiaugtis tuo, jog iš viso pateko į Seimą, o „darbieičiai“ gavo tai, ko nusipelnė, pasirinkę lyderiu poną Mazuronį. Tiesa, paksistams viskas dar gali pasibaigti liūdnai dėl nelabai aiškių kaltinimų balsų papirkinėjimu, kas turės įtakos galimos kairiosios koalicijos perspektyvoms. Tačiau palaukime vienmandatinės istorijos pabaigos, nes po jos gali būti įvairių staigmenų. Pažangi balsų skaičiavimo sistema be komentarų.

Antroje vietoje Valstybės kontrolės išvados, kad Lietuvoje dabar yra pradėtų investicinių projektų, kurie finansuojami iš valstybės lėšų, už 10 mlrd. eurų, ir tokių projektų yra tris kartus daugiau, negu iki šiol buvo skelbiama viešai. „Stebimės, kaip į VIP (Valstybės investicijų programa) gali pakliūti tokie dalykai kaip elektros instaliacija, grindų dažymas, narų kostiumai, kažkokios peryklos, pripučiamos valtys, mikroskopai, videokameros, gręžimo staklės, priekabos šunims – pačios įvairiausios ir keisčiausios išlaidos. Įsivaizduokime, viešajame sektoriuje, bijau net pasakyti, koks skaičius valstybės tarnautojų visus šituos dalykus aprašinėja, kaip investicijų projektus, pildo jiems dokumentus, kaip mes reikalauja, kad būtų kaštų ir naudos analizės… Tai kaip tokioms investicijoms galima atlikti kaštų ir naudos analizę?“ - pažymėjo Valstybės kontrolierius A. Dulkys. Po tokių faktų žymiai lengviau atsakyti į klausimą: „Kodėl vyksta tokia kova dėl valdžios?“ Bet gal nauja šluota šluos kitaip…

Trečioje vietoje Rusijos sprendimas dislokuoti raketinius kompleksus „Iskander“ Kaliningrado srityje. Šiame kontekste beprasmiška aiškintis, kodėl Kremlius priėmė atitinkamą sprendimą – todėl, kad ruošiasi karui su NATO, ar todėl, kad tiesiog nori simboliškai parodyti vidinei publikai, „kokie mes galingi“. Beprasmiška, nes pas mus situacija bet kuriuo atveju bus įvertinta kaip dar vienas Maskvos agresyvumo įrodymas, o reiškia tikrai reikia pirkti priešlėktuvinės gynybos kompleksus ir kitą ginkluotę, tai yra didinti išlaidas krašto apsaugai. Štai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama: „Netikėti kariniai patikrinimai, ginkluotės kaupimas Kaliningrado srityje ir jau ne kartą išsakyti Rusijos planai dėl raketų „Iskander“ dislokavimo Kaliningrado srityje Lietuvai visada kėlė susirūpinimą. Tokie veiksmai galimai pažeidžia vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, didina įtampą regione, mažina pasitikėjimą ir neigiamai veikia regiono saugumą“. Trumpai sakant, Baltijos valstybių saugumas (karinis bejėgiškumas) reikšmingai nepakito, bet mūsų militaristinis diskursas gavo „saldainį“, kurį su malonumu panaudos savo naudai nepriklausomai nuo realybės.

Užsienis

Be komentarų.

Nemalonus Ukrainos užsienio reikalų ministro Pavelo Klimkino pokalbis su vokišku DW žurnalistu.

 

JAV Valstybės departamentas lygina situaciją Sirijoje ir Jemene. 

Rusijos ir Vakarų informacinio karo Sirijoje epizodas.

Pirmoje vietoje antras JAV prezidentinio žaidimo kėlinys. Demokratai įmušė gražiai, nes Trumpo pokalbio apie moteris paviešinimas turėjo labai didelį emocinį efektą, palyginus su kuriuo WikiLeaks duomenys apie nenuoširdžią prieš rinkėjus Clinton yra smulkmena. Tačiau šis „įvartis“ nepalaužė oponento (nors net kalbos apie kandidato pakeitimą prasidėjo) – išgelbėjo Hillary vyras, kuris, pasak Trumpo, „ne kalbėjo, o darė“, ką patvirtino operatyviai surastos meilės aukos. Tokiu būdu ekscentriškas milijardierius ir vėl išlygino žaidimą, nors buvo tikrai sunku. Be to, antrųjų debatų metu Trumpas jau elgėsi žymiai agresyviau ir naudojo visus turimus kozirius (paštas, Libija ir pan.).



Išskirtiniu diskusijos epizodu tapo musė, kuri atsisėdo ant Clinton. Būna, kad šis vabzdys renkasi uogienę, o kartais – kitą substanciją. Kas yra demokratų pretendentė, rinktis Amerikos žmonėms, kurie su nekantrumu laukia trečio šių intriguojančių rungtynių kėlinio.

Antroje vietoje aštrėjanti Vakarų ir Rusijos priešprieša. Kaip ir reikėjo tikėtis, Asado pajėgos tiesiogiai (bent jau kol kas) neatakuojamos Amerikos, bet prieš rusišką sraigtasparnį jau buvo panaudotas nešiojamas priešlėktuvinės gynybos kompleksas. Tačiau žymiai svarbesni yra gandai, kad amerikiečiai ruošiasi paleisti islamistus iš Irako Mosulo ir faktiškai permesti juos į Siriją. Tuo tarpu Jungtinėse Tautose įvyko eilinis cirkas su rezoliucijomis, ir nelabai aišku, kodėl prancūzai įsižeidė. Patys paruošė vienpusišką dokumentą, o po to Olandas pareiškė, jog dar pagalvos, ar susitikti su Putinu pastarojo vizito į Paryžių metu. Sunku suprasti, kas jam užėjo (prieš tai stengėsi ieškoti dialogo su Rusija), bet gal iš Vašingtono paskambino (o kartu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrui Borisui Johnsonui). Kaip ten bebūtų, po tokio šalies, kuri nieko nesprendžia Sirijoje, išsišokimo Rusijos prezidentas nusprendė iš viso nevykti į Prancūziją, kurios vadovas tada „solidžiai“ pareiškė, kad pasiruošęs susitikti su Putinu bet kada. Tuo pat metu Maskva staiga praregėjo, jog JAV PRGS kelia jai rimtą grėsmę. Ligi šiol buvo sakoma, kad pavojus yra, bet ne strateginis, o dabar kalbama apie karinių bazių atidarymą Vietname, Kuboje ir Egipte. Susidaro įspūdis, kad po Amerikos demaršo Sirijoje Kremlius ėmė nuosekliai „deginti tiltus“, kad galėtų daryti, ką nori. Problema tik ta, kad didesni statymai ir aštresnė konfrontacija reiškia didesnes rizikas. Kita vertus, Šaltojo karo laikais stabilumo buvo net daugiau, nei šiandien. Tad, gal yra prasmės anekdote, kuriame seno žydo paklausė: „Kaip jūs gyvente?“ – į ką jis atsakė, jog anksčiau gyveno gerai, dabar – dar geriau, bet būtų ne prieš vėl gyventi gerai. O „Turkiškas srautas“, atrodo, bus pastatytas...

Trečioje vietoje skaitytojų teismui nedidelė apžvalgos autoriaus analitinė spekuliacija JAV santykių su Saudo Arabija klausimu. Iš pradžių Amerikos parlamentarai įveikė Obamos veto dėl teisminių pretenzijų Rijadui už 9/11 atakas galimybės. Neabejotinas išpuolis prieš sauditus, kuris jiems labai nepatiko. O po to buvo jų kruvinas smūgis Jemene. Pastaruoju atveju niuansas yra tas, kad taikinius Saudo Arabijai galimai padeda rinkti amerikiečiai, naudodami savo nepilotuojamus aparatus, kurie dislokuoti specialioje bazėje (Iranas tiesiai apkaltino JAV dėl minėtos tragedijos). Be to, po incidento Vašingtono atstovai pareiškė, kad santykiai su Karalyste gali būti peržiūrėti. Kitaip tariant, kyla įtarimas, kad amerikiečiai pakišo sąjungininkus, kurių anksčiau nekritikavo, ir apskritai susidaro įspūdis, kad Jungtinės Valstijos kryptingai gadina santykius su Rijadu. Paaiškinimas: atrodo, kad islamistų išstūmimas iš Irako ir Sirijos tik laiko klausimas, o JAV „vanagams“ reikia kokio nors „karšto taško“ regione, ir juo gali tapti turinti problemų su valstybingumo tvirtumu Saudo Arabija, kur galimai ir bus nukreipti likę be darbo radikalai. „O kaip gi didžiuliai kariniai kontraktai?“ – paklausite jūs. Jokios problemos – JAV toliau pardavinės ginklus jau atskiroms buvusios Saudo Arabijos dalims jų kovai su teroristais. Štai tokia sąmokslo teorija.