Lietuvių tauta bus gyva tol, kol lietuviai savo tautišką sielą išlaikys švarią ir nesuterštą

V a s a r i o  16  a t g a r s i a i

Laisvės varpas (Kęstučio apygardos organas), 1953 04 10, Nr. 1

Sunkios rusiškojo okupanto letenos prislėgtame krašte Vasario 16 praslinko tyliai, be iškilmių ir minėjimų, be dainų ir juoko. Tik širdyje pavergtas lietuvis atžymėjo šią didžią šventę. Dar kiečiau sukando dantis bolševikų išnaudojami kolchozų baudžiauninkai ir fabrikų darbininkai, dar su didesniu atkaklumu prisiekė kovoti ilgametės patirties užgrūdinti partizanai. Turėtos laisvės ir skaudžios dabarties vaizdai dar labiau uždegė dvasią tvirtu tikėjimu laisve.

O kaipgi laisvajame pasaulyje?

Ten, kur tik buvo bent nedidelė lietuvių bendruomenė, visur įvyko
karšti Nepriklausomybės šventės minėjimai. Juose dalyvavo ne tik vietos
lietuviai, bet ir kitataučiai Lietuvos draugai.

Kaip ir reikėjo laukti, plačiausiai Vasario 16 buvo paminėta didžiojoje
laisvės šalyje - JAV. Ryšium su tuo, kad vasario mėn. sukako 35 metai
nuo Lietuvos ir Estijos nepriklausomybės atgavimo, JAV valstybės sekretorius
Džonas Dalesas vasario 16 d. padarė šį pareiškimą:
„Prieš 35 metus lietuvių ir estų tautos atgavo savo nepriklausomybę.
Tačiau jos vėliau b u v o pagrobtos sovietų. Atsisakydama pripažinti Baltijos
valstybių įjungimą į SSSR, JAV vyriausybė reiškia įsitikinimą, kad
teisingumas ir teisė turi tvarkyti santykius tarp didelių ir mažų tautų.
Šie metai yra ypatingi lietuviams, nes šiemet sukanka 700 metų nuo
Lietuvos valstybės sukūrimo ir pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo.

Giliai suprasdamas Baltijos tautų karščiausius troškimus, aš
naudojuosi šia proga pareikšti geriausius linkėjimus estams, latviams ir
lietuviams. Ne skaičius, ne plotas ir ne turtai daro tautas didžias, bet jų
moralinė jėga ir jų meilė laisvei. Šios ypatybės buvo atrama išsilaikyti
jūsų tautoms praeityje. Aš tikiu, kad, Dievui padedant, šios vertybės
išves jus į naują laisvą dieną.“

Vasario 16 proga virš 100 Amerikos kongreso narių pasakė kalbas ir
padarė pranešimus, kuriuose išreiškė pasitenkinimą tvirta Jungtinių Valstybių
vyriausybės užsienio politika, nepripažįstančia Pabaltijo valstybių
užgrobimo. Senatoriai ir Atstovų rūmų nariai gėrėjosi lietuvių tautos
atsparumu bei kova prieš pavergėjus ir išreiškė tvirtą viltį, kad sovietų
pagrobtos tautos vėl galės pačios tvarkyti savo likimą. Kongreso narių,
pasisakiusių už būtinumą grąžinti laisvę Pabaltijo tautoms, tarpe yra
Senato daugumos lyderis respublikonas Taftas, atstovų rūmų pirmininkas
respublikonas Martinas ir b u v ę s demokratų partijos kandidatas į viceprezidento
postą senatorius Sparkmanas. Savo sveikinime, adresuotame
Amerikos Lietuvių Tarybai (ALT), senatorius Sparkmanas rašo: „Amerika
niekados nesutiko su prievarta įvykdytu Lietuvos prijungimu prie
SSSR. Aš tvirtai tikiu sulaukti tos dienos, kai Lietuva vėl atgaus laisvę.“
Vien tik š. m. vasario 16 d. JAV kongrese kalbas apie Lietuvą pasakė 8
senatoriai ir 20 Atstovų rūmų narių.

Niujorke įvykusiame Vasario 16 minėjime pagrindinis kalbėtojas buvo
senatorius Kerstenas. Jis pareiškė: „Lietuvoje vykdomas genocidas. Gyventojai
žiauriai persekiojami. Užgrobdami Pabaltijį, sovietai įvykdė agresiją
ir už tai turėtų būti išvaryti iš Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO).“
Nepriklausomybės šventės minėjimas įvyko ir Romoje. Apaštališkasis
nuncijus Lietuvai arkivyskupas Spentosas perdavė Šv. Tėvo palaiminimą
ir linkėjimus lietuvių tautai. Minėjime kalbėjo Italijos užsienio reikalų viceministras Dominidas. Kitas kalbėtojas senatorius Indonalis pareiškė: „Tautos yra nesunaikinamos, kaip nesunaikinamas mūsų šviesus tikėjimas.“ Sveikinimus Lietuvai ir lietuviams ta proga pasiuntė daug žymių tarptautinių organizacijų. Čia duodame Tarptautinės laisvųjų žurnalistų federacijos (TLŽF), kuri vienija 11 komunistų užgrobtų šalių atstovus, pirmininko sveikinimą Lietuvai: „Mūsų karščiausias troškimas - kad ši didinga Europos tauta, kuri šiemet mini savo valstybės sukūrimo 700 metų sukaktį, greičiau išsilaisvintų ir užimtų garbingą vietą laisvųjų tautų tarpe. TLŽF laikosi principo: visi už vieną, vienas už visus. Mes tikime, kad kartu su Lietuva atgims ir kitos Europos tautos. Tegyvuoja laisva Lietuva!“

Prancūzų Europos laisvės komiteto vardu per radiją lietuvius sveikino
plk. Rožė Kaplaras, buvęs prancūzų okupacinės kariuomenės Vokietijoje
vadas. Jis pareiškė, kad Laisvės komitetas dės visas pastangas įkurti
Europos sąjungai, į kurią įeitų visos išsilaisvinusios Europos tautos.
Įžymią mūsų tautos sukaktį atžymėjo viso pasaulio radijas ir spauda.
Didesnės Europos radijo stotys įjungė į savo programas pranešimus apie
Lietuvą ir Vasario 16, o Paryžiaus ir Vatikano stotys davė atskiras laidas
lietuvių kalba. Didžiausias Amerikos dienraštis „Niujork Taims“ vasario
16 d. vedamajame rašė: „Pro žiaurią tironiją lietuviai žvelgia ateitin [su]
didesniu pasitikėjimu ne tik dėl to, kad Amerika tebepripažįsta Lietuvos,
Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, bet kad Eizenhaueris nutarė aiškiai
pasukti į pavergtų tautų išlaisvinimą. Lietuviai visomis jėgomis stengsis
priešintis ir išlaikyti savo dvasią, kol bolševizmo potvynis pradės atslūgti.“

Brazilijos sostinės Rio de Žaneiro vienas žymiausių laikraščių „O Žurnal“ išspausdino brazilo straipsnį apie Lietuvą, kuriame sakoma: „Lietuvių tautos vertė niekuomet nebuvo taip išryškėjusi, kaip dabar. Tėvynės meilė jungia visus lietuvius - ar užsieny esančius, ar tėviškėj vargstančius, ar kuklius miško partizanus - į vieną jėgą, kuri vadinasi tikėjimu. Jei karo draskoma tu buvai mažytė, - kreipiasi autorius į Lietuvą, -
tai istorijos lapuose tu būsi didžiulė.“

Nepaprastai plačiai atžymėjo Lietuvos nepriklausomybės 35 metines mūsų politiniai ir diplomatiniai veiksniai užsienyje. Savo kalbose bei atsišaukimuose į pavergtąjį kraštą jie išreiškė tvirtą tikėjimą ateitimi, kuri atneš mums laisvę. Žemiau dedame svarbesnių kalbų bei sveikinimų ištraukas.

Juozapas Jonas Skvireckas. Wikipedia.org nuotr.

Kauno arkivyskupas J. Skvireckas pasakė: „Vasario 16 primena mūsų
pareigas ir mūsų uždavinius. Ir šiandien Dievas - mūsų prieglauda ir
stiprybė, jis tad išklausys gal ir greit mūsų maldas.“ Vyskupas V. Brizgys
sako: „Lietuvi, kur tu bebūtum, kolchozo vergas ar Rusijos katorgininkas,
nenulenk tu savo galvą prieš mus ištikusią nelaimę. Lietuva tapo
dabar simboliu tirono žiaurumo ir nepalūžtančios kovos už laisvę.“
Su sveikinimu į viso pasaulio lietuvius kreipėsi ir trys Amerikoj gyveną
Nepriklausomybės Akto signatarai: M. Biržiška, Kairys ir Šaulys. „Šių
metų Vasario 16, - sako Kairys, - yra trimito garsas, šaukiąs gal į paskutinę
kovą.“ „Jei visų lietuvių širdyse dega pasiryžimas, būkime tikri - laisvės
valanda išmuš“, - užtikrina kitas Vasario 16 Akto signataras Šaulys.

Visuotinio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) pirmininkas prel.
Krupavičius per radiją šitaip kreipėsi į pavergtą Lietuvą: „VLIK-as sveikina
jus, anoj geležinės uždangos pusėj sulaukusius Vasario 16. Ši diena
dabar mums yra tik prisiminimas praeities, iš kurios turime stiprybę
semti. Lietuvių tauta bus gyva tol, kol lietuviai savo tautišką sielą išlaikys
švarią ir nesuterštą. Antra - svarbu išsaugoti lietuvių tautos fizines
ir dvasines jėgas. Daug vilties mums suteikė prezidentas Eizenhaueris,
stodamas pavergtų tautų pusėje ir pasisakydamas už jų išlaisvinimą. Mes
niekados nesutiksime su visais sprendimais, nesuderintais su lietuvių
tautos švenčiausiais idealais. Mes pasiryžę aukoti kraujo ir gyvybės aukas,
tačiau Lietuvos karys stovi kaip tik toj pusėj, kuri užtikrins Lietuvos
nepriklausomybę. Mes šventai jums, broliai ir sesės, pažadame neapleisti
kovos lauko iki galutinio laimėjimo pergalės.“

Lietuvos diplomatijos šefas Lozoraitis išreiškė šias mintis: „Dar kartą
Nepriklausomybės šventė švenčiama priešų okupacijoje ir priespaudoje.
Lietuviai savame krašte žiauriai persekiojami ir yra tik svetimo okupanto
Įnamiai.“ Lozoraičio nuomone, nuo pat Lietuvos pagrobimo iki šios dienos
tebėra galioje šie trys pagrindiniai elementai: 1) mūsų tautos nusistatymas
nepripažinti Lietuvos pagrobimo, 2) mūsų išsilaisvinimo siekimo
teisėtumas ir 3) įsitikinimas, kad įvykiai plėtosis mums palankia linkme.
„Lietuvių širdys pasilieka nesužalotos, - sako toliau mūsų diplomatijos
Šefas. - Jie, kaip ir pačioje pradžioje, priešinasi okupantui ir pasiryžę
atstatyti savo nepriklausomybę. Sovietai stengėsi pašalinti Lietuvos vardą
ne tik iš politinių žemėlapių, bet ir iš žmonių sąmonės. Tai jiems
nepasisekė. Niekas šiandien neginčija lietuvių tautos teisės į laisvę. Ypatingą
prošvaistę sudaro naujas Amerikos vyriausybės nusistatymas siekti
pavergtųjų tautų išlaisvinimo. Tokiu būdu bręsta nauja laikysena Lietuvos
atžvilgiu. Krašte galioje tebėra dėsnis: saugoti lietuvių fizines ir dvasines
jėgas nuo sunaikinimo.“

Lietuvos laisvės komiteto Niujorke pirmininkas V. Sidzikauskas pasakė:
„Jūs priešo sukaustytoje tėvynėje švenčiate Vasario 16 tik savo širdyse,
o mes - iškilmingai ir viešai. Tačiau visiems mums lygiai brangus Vasario
16 Aktas. Tas Aktas apvainikavo ilgas mūsų tautos pastangas. Šiuo metu
visi Lietuvos laisvinimo veiksniai, išvien dirbdami, esame nemaža atsiekę.
Mes rūpinamės ne tik kad Lietuva atgautų Laisvę, bet kad ji apjungtų
visas sritis, kurios būtinos mūsų ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui.
Laisvojo pasaulio politika yra aiškiai pasukusi į pavergtų tautų išlaisvinimą.
Šie metai priartina tą valandą, kai laimingai ir laisvai vėl švęsime
Vasario 16 ir išdidžiai suplevėsuos Gedimino kalne trispalvė vėliava.“

Per Paryžiaus radiją Lietuvos pasiuntinys Prancūzijai dr. S. Bačkis
pareiškė: „Mes žinome, kad jums neįmanoma net kukliausiu būdu paminėti
Vasario 16. Mes stengiamės supažindinti laisvąjį pasaulį su priespauda
Lietuvoje ir jūsų pastangomis gyventi laisvėje. Laisvasis pasaulis
prisimena visus pavergtuosius, gyvenančius už geležinės uždangos, ir
supranta, kad Europa tik tada galės gerai tvarkytis, kai tautos turės teisę
laisvai apsispręsti ir išnyks totalitarinė priespauda. Pasaulis tiki laisvės ir
gėrio laimėjimu. Laisvasis pasaulis suprato visuotinį pavojų, kuris jam
gresia. Jis žino, jog sovietai nenusileis, jei laisvasis pasaulis bus silpnas.
Kiek laiko tęsis bandymai, niekas negali pasakyti. Reikia laikytis ir ištverti
iki tos dienos, kada visas pasaulis bus laisvas.“

Sveikinimus pasiuntė ir kitos Lietuvos atstovybės užsienyje. Lietuvos
pasiuntinybės JAV sveikinime rašoma: „Kol lietuvių širdyse bus laisvės
troškimas, būkime tikri, Aukščiausiasis mus laimins ir neapleis.“ Lietuvos
atstovas Pietų Amerikai K. Graužinis sako: „Tik išlaisvinus visas
pavergtas tautas bus galima pasiekti tvirtą taiką.“

ALT savo atsišaukime pranešė, kad ji kreipsis į 83-iąjį JAV kongresą
su prašymu sudaryti komisiją, kuri ištirtų, kaip buvo įvykdyta Lietuvos,
Latvijos ir Estijos aneksija. Tų priemonių pagalba bus nuplėšta kaukė
sovietams ir jie negalės girtis, esą Pabaltijo valstybė s pačios įsijungusios
į Sovietų Sąjungą. Lietuvių bendruomenė Vokietijoje kreipėsi į katalikų
vyskupus . Vyskupų nurodymu, Vasario 16 išvakarėse vokiečiai katalikai
meldė Dievo malonės mūsų kraštui.

Iš visur plaukė sveikinimo laiškai ir telegramos gimtajam kraštui Vasario
16 proga. Tik dalis jų buvo perduota radijo bangomis. Be jau aukščiau
minėtų sveikinimų, lietuvius, esančius tėvynėje, sveikino Austrijos,
Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Danijos ir Šveicarijos lietuvių bendruomenių
komitetai, lietuvių susivienijimai, draugijos bei atskiri asmenys iš
JAV, Kanados, Pietų Amerikos, Australijos, Pietų Afrikos, Madagaskaro.
Iš suminėtų faktų aišku, jog lietuviai laisvajame pasaulyje nesėdi sudėję
rankas. Jie visais galimais būdais stengiasi išpopuliarinti Lietuvos
bylą ir surasti naujų lietuvių tautos draugų.