Pasaulis turi iš ko pasimokyti: Bolivija pirmoji paskelbė Motinos Žemės teisių įstatymą (video)

Bolivijoje įsigaliojo Motinos Žemės įstatymas. Tai – vienintelė valstybė pasaulyje, kuri, atsidėkodama Motinai Žemei už jos suteiktas gėrybes, suteikė oficialias teises. Spalio 24-ąją Bolivijos prezidentas Evo Moralesas apie tai visiems pranešė daug emocijų sukėlusioje ceremonijoje Palacio Quemado rūmuose („Sudegintieji rūmai“, vadinamoji Prezidento rezidencija) La Paso mieste.

Radical Friends Crowdfunding: Trailer + Pitch

Motinos Žemės teisių įstatymas (isp. Ley de Derechos de la Madre Tierra), arba įstatymas 071, priimtas Bolivijos parlamento dar 2010 metų gruodį. Jis sudarytas iš dešimties straipsnių. Įstatymas apibrėžia Motiną Žemę kaip „visuomenės intereso kolektyvųjį subjektą“ ir gina Motiną Žemę bei visas gyvybės rūšis (žmoniją ir ekosistemas). Įstatymo (jo tekstą galima rasti čia: http://www.ftierra.org/ft/index.php?option=com_content&view=article&id=4288:rair&catid=152:cc&Itemid=210) vykdytojas – speciali priežiūros instuticija, Defensoría de la Madre Tierra (Motinos Žemės apsauga).

Bolivijos įstatyme Motina Žemė apibrėžiama kaip „dinamiška gyvybės sistema, suformuota nedalomos bendruomenės, kurią sudaro visos gyvybės rūšys ir žmonija, kurios tarpusavyje yra susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir viena kitą papildančios bei dalijasi vienu likimu; Motina Žemė senųjų, vietinių gyventojų ir tautų pasaulėžiūroje yra šventa“.

Suteikus Motinai Žemei, t. y. visai gyvybei – nuo mikroorganizmų iki žmogaus – teisinio subjekto statusą, Bolivijoje jis ginamas teisiniu keliu. Tai prieštarauja Vakaruose ir kai kur kitur pasaulyje įsigalėjusiai antropocentrinei nuostatai daryti su Motina Žeme, ką tik nori.

Įstatyme išvardytos septynios Motinos Žemės teisės: į gyvybę, į gyvybės įvairovę (pasisakant prieš genetiškai modifikuotą „gyvybę“, kuri laikoma pavojinga), į vandens apsaugą, į švaraus oro apsaugą, į pusiausvyrą (tai teisė leisti harmoningai funkcionuoti Motinos Žemės elementams), į atstatymą (tai pagalba ekosistemoms, tiesiogiai ar neteisiogiai paveiktoms žmogaus veiklos), į nenuodijimą (draudžiamos toksinės medžiagos bei radioaktyviosios atliekos).

Įstatymas gana ilgai buvo derinamas, tačiau pagaliau jis veikia.

Bolivijos priimtas įstatymas, norėtųsi tikėti, paskatins ir kitas šalis rūpintis savo žmonių ir gamtos gerove. huffingtonpost.com nuotr.

Beje, Motina Žemė – gana senas terminas apibrėžti pasaulį, kuriame gyvename, nesvetimas ir senovės lietuvių, kitų baltų tautų tikėjimams. Apie Senosios Europos Deivės Motinos kultą yra rašiusi Marija Gimbutienė, Vincas Vyčinas, Elinor Gadon. Moteriškosios dievybės dominavo ne tik asirų, babiloniečių, slavų, germanų, romėnų, graikų, Indijos religijose, bet ir įvairiose indėnų tautose – Motiną Žemę itin gerbė inkai, algonkinų, irokėzų tautos. Pirmąsyk terminas Motina Žemė pavartotas III tūkstantmetyje pr. Kr. Mesopotamijoje, vėliau – graikų XIII-XII a. pr. Kr. Ji vadinta maga, vėliau žinoma kaip Motina Gaja.

Motinos Gajos hipotezę apie tai, kad Žemė yra vientisas gyvas organizmas, 1972-1974 metais sukūrė lietuvių kilmės amerikiečių mikrobiologė Lynn Margulis (1938-2011) ir anglų chemikas, gamtos žinovas profesorius Jamesas Ephraimas Lovelockas (g. 1919). 2006 metais Gajos teoriją Londono geologų draugija apdovanojo prestižiniu Wollastono medaliu.

Lynn Margulis. Wikipedia.org nuotr. 

Bolivijos prezidentas Juan‘as Evo Moralesas Ayma (g. 1959), žmonių vadinamas tiesiog Evo, šalį valdo nuo 2006-ųjų. Jis yra aimarų tautybės, kilęs iš nedidelio Orinoko upės kanjone esančio Isallawi kaimelio, darbininkų klasės šeimos. Pasaulyje yra apie 2 milijonus aimarų, iš kurių apie 1,5 milijono gyvena Bolivijoje, apie 440 000 – Peru, 50 000 – Čilėje ir Argentinoje.

Boliviečių mylimas prezidentas Evo. Wikipedia.org nuotr. 

Bolivija – daugiatautė šalis, ypač gerbianti senąsias tautas. Pilnas šalies pavadinimas – Bolivijos Daugiatautė Valstybė (isp. Estado Plurinacional de Bolivia, kečua k. Bulivya Mamallaqta, aimarų k. Wuliwya Suyu; visos šios trys ir dar 34 kalbos - oficialios). Šalyje – 11 mln. gyventojų, iš kurių du trečdaliai – vadinamieji indėnai, senosios tautos. Didžiausios jų – kečujai (2,5 mln.), aimarai (2 mln.), čikitanai (181 000), gvaraniai (126 000), mochenjai (69 000). Dar apie 124 000 priklauso mažesnėms etninėms grupėms, pvz., araonams, ajoreo, kaničanams, kavinenjams, kajabubams, čakobams, čimanams, esedžams (čamams), gvarasugvams, gvarajams, itonamams, choakinianams, lekams, morams, pakahuarams, takakams, jukiams, urusams ir kt.

Bolivijoje gyvenančių tautų žemėlapis. Wikipedia.org pieš.

Pagal 2009 m. konstituciją gyvenanti Bolivija nepriklausoma nuo Ispanijos tapo dar 1825 metais Simóno Bolívaro (1783-1830) dėka.

Bolivijos vėliava panaši į Lietuvos. Facebook pieš.

Bolivijos herbas. Wikipedia.org pieš.

Senųjų Bolivijos tautų ir tautelių vėliava. Wikipedia.org pieš.