Rinkimų kodeksas – specialiai, tyčia ANTIKONSTITUCINIS

Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, todėl jo atitikimas LR Konstitucijai yra nekvestionuojamas, privalomas ir taip turi būti. Visi įstatymai privalo atitikti  Konstituciją, jeigu kylą įtarimų, tai tam yra Konstitucinis Teismas. Čia nenagrinėsime Europos Sąjungos parlamento rinkimų įstatymo konstitucingumo, nes tai nėra LR Konstitucijos objektas. ES Teisės aktuose yra tokia nuostata, kad Europos parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.Tai reiškia, kad rinkimai gali būti tik vienmandačiai, t.y. vykdomi tiesiogiai, kad tai labai aiškiai, gražiai ir įtikinamai derinasi su LR Konstitucija.

Rinkimų kodekso priėmimo data yra 2022-07-19. Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas įsigalioja 2022-09-01. Patvirtinta Lietuvos Respublikos 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381, apie tai skelbia JE LR prezidentas Gitanas Nausėda. Labai keista ir nesuprantama, kaip gali toks įstatymas būti nepasirašytas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen? Rinkimų   kodekso ruošimo grupė [1], kuriuos reikia „kalti prie gėdos“ ir nekompetencijos stulpo: Andrius Vyšniauskas (pirmininkas), Rita Tamašuniene, Vytautas Mitalas, Dalia Asanavičiūtė, Agnė Širinskienė, Raimundas Lopata, Valentinas Bukauskas, Martynas Prievelis.

Konstitucijos rinkiminės nuostatos:

55 straipsnis. Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.

78 straipsnis. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

119 straipsnis. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Aiškiai matome, kas visos trys nuostatos yra vienodos, t.y. renkama visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise. Na lygiai taip pat kaip LR prezidentas, t.y. vienmandačiai rinkimai. Čia labai aiškiai yra nurodyta, kad būtent yra tiesioginė rinkimų teisė ir lygi ir taip yra nurodyta, kad 141 Seimo narys yra būtent taip, o ne kitaip, renkamas. Analogiškai yra ir su savivaldybių tarybų nariais. Rinkimai privalo būti  lygūs ir tiesioginiai.

Partijų Seime turi būti tiek, kiek išrinks rinkėjas. Gali dalyvauti ir laisvi rinkėjai, gali dalyvauti ir komitetų nariai. Visiškai ne taip, kaip sako Zigmas Vaišvila [2]. Tai partijos ir taip turi prioritetą, nes turi profesionalius politikus.  Koalicijos sudaromos tarp išrinktų partijų.

Rinkimų kodekso „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reglamentuojami santykiai.“ Šio straipsnio 2 dalis: „2. Šiuo kodeksu įgyvendinami jo priede nurodomi Europos Sąjungos teisės aktai.“
Tai nuo kada ir kaip negalioja LR Konstitucija? Beje Europos Sąjungos teisės aktai niekaip neįtakoja, neįpareigoja ar dar kitaip nesilaikyti LR Konstitucijos.

Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucija yra neįgyvendinama, o privalomai turi būti įgyvendinta. Konstitucija yra aukščiausias ir privalomas teisinis aktas, kuris veikia tiesiogiai.

Tai kam prisiekia Seimo nariai ir kaip jie laikosi LR Konstitucijos? Iki šiol, nuo pat pačios Lietuvos atkūrimo pradžios, nuo pat 1992-07-09 nebuvo laikomasi Konstitucijos, visi aštuoni Seimo rinkimai buvo nelegitimūs, neteisėti. Nebuvo nei tiesioginių rinkimų, nei lygių rinkimų [2].  

Galima sulyginti 1992-07-09 signatarų ir Vytauto Landsbergio nuplagijuotas nuo Rusijos Federacijos Seimo rinkimų įstatymas, kurio 42 str. „2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.“ su rinkimų kodekso 74 straipsniu: „Dvigubo kandidatavimo draudimas. 3. Asmuo tuose pačiuose rinkimuose, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę būti kandidatu ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.“ Tai visiškai sutampantys straipsniai, kurie prieštarauja tiek tiesioginiams rinkimams, tiek lygiai rinkimų teisei. Todėl ir išvada yra, kad rinkimų kodeksas yra specialiai, tyčia antikonstitucinis.

Tai LR Konstitucinis Teismas ją teisingai išsprendė išaiškindamas: „2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.“  Tačiau dėl korupcijos su Seimu „pamiršo“ ar nematė reikalinga tai įrašyti savo nutarime. Todėl LR Konstitucinis Teismas išleido antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą. O neturėjo to būti pagal Konstituciją, tai LR Konstitucinio Teismo korumpuotumo įrodymas. Tai ne vienas įrodymas, yra ir kitas , tai dviejų pilietybių klausimas [3].

2021-08-10 buvo mitingas, kuriame buvo antrą kartą „išrūkinta“ Lietuvos valdžia. Pirmą kartą tai atliko Gabrielius Landsbergis ragindamas „Seimą lauk“. Tačiau už antrą išrūkinimą teko A.G. Astrauskaitei būti uždarytai.

Šeimų maršo veikėjai taip pat nutyli šį klausimą, R.Janutienė ir K.Skrebys netgi pritaria neteisėtam aktui.

Reikia pabrėžti, o tiksliau pasakyti, kad visas šitas antikonstitucingumas yra išdava to, kad protas yra užvaldytas to kgbistiškumo (carinė ochranka, NKVD, MGB, KGB, FSB). Kitaip tariant per šitą rinkimų kodeksą ir ankstesnius rinkimų įstatymus esame užvaldyti kgbistų ar kgbistiškų idėjų, kurie kartu yra ir imperialistai, užslaptinti 25+75 metams.

Vytauto Landzbergio 90-mečio proga reikia prisiminti ir Lietuvos Sąjūdžio sunaikinimą.  IV Sąjūdžio suvažiavime buvo vienašališkai pakeisti įstatai taip, kad Sąjūdžio taryba vietoj rinkimų, būtų sudaryta Sąjūdžio išrinkto pirmininko.
Išvadoje turime antikonstitucinį rinkimų kodeksą, kuris yra padarytas tyčia. Ir taip turime korumpuotą Konstitucinį Teismą, kuris tyčia paliko Seimo rinkimų įstatymą galioti.

Taip turime situacija, panašiai kaip Rusijoje, tiesiog įstatymas yra nukopijuotas vėl. Tai tokia yra antikonstitucinė valdžia Lietuvoje.

Tai klausimas yra toks, kaip tokią nelegitimią, neteisėtą valdžia gali pripažinti Europos Sąjunga? Ar ten toks pats bardakas, ar kaip? Visi įstatymai, kuriuos priima nelegitimi valdžia, yra nelegitimūs. Taigi kuo greičiau reikia neeilinių pirmalaikių rinkimų, kurie turi būti vienmandačiai. Kas yra kvalifikuotas tas bus ir perrinktas. Visokie įstatymai,  nutarimai yra negaliojantys. Vienas juokas.
Dažnai kalbama, kad į tokius rinkimus nėra reikalo ir eiti. Tai padarė taip, kad kiek ateis tiek išrinks, jokio kvorumo. Tuo tarpu raginimas eiti į antikonstitucinius rinkimus yra tų rinkimų pripažinimas. Taigi turime uždarą sistemą. Uždaras ratas, viskas sujaukta ir toliau jaukiama. Negalime nieko pakeisti, nes nelegalūs, neteisėti Seimo nariai tokiais ir nori būti. Taip yra galima, nes protas yra užvaldytas, kgbistinis.

Autorius yra buvęs Kauno Sąjūdžio tarybos nariu 1991-1992 metais, IV Sąjūdžio suvažiavimo delegatas. 1997-2004 metais Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojas, kuris iškėlė 20 civilinių bylų universitetui ir 17 iš jų buvo perduota Europos Žmogaus Teisių Teismui.

Literatūra:
1. 2021-06-02  Seimo rinkimų konstituciniai nusikaltėliai Lietuvoje 
2. 2021-09-01  Konstitucijos parazitai ir išdavikai – vyt lauk
3. 2017-08-28  Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema