R. Paksas: „Propagandinės „fake news“ žiniasklaidos credo – kas ne su mumis, tas prieš mus!..“

Globalaus liberalizmo „vertybių“ ruporu tapusi Vakarų žiniasklaida, į kurią lygiuojasi ir Lietuvos isteblišmento kontroliuojamos masinės informacijos priemonės, pulkas etatinių propagandistų, politologų, parsidavusių žurnalistų, nė už ką nenori pripažinti, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas sako TIESĄ teigdamas, jog dviejų pasaulio supervalstybių santykiai gali būti konstruktyvūs, grindžiami politiniu dialogu, o ne ginklų žvanginimu.

„Susitikimas su Rusijos prezidentu Putinu buvo visiškai pasisekęs, to nesuprato tik tikrieji žmonių priešai - melaginga „fake news“ žiniasklaida“, – netrukus po liepos 16 dienos susitikimo Helsinkyje teigė JAV lyderis D.Trumpas, ketinantis jau šį rudenį pasikviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į Baltuosius rūmus.

„Lauksiu mūsų antrojo susitikimo, kad galėtume aptarti mums svarbius klausimus: terorizmo sustabdymo, saugumo Izraelyje, branduolinio nusiginklavimo, kibernetinių atakų, Ukrainos, taikos Viduriniuose Rytuose, Šiaurės Korėjos. Kai kurie atsakymai lengvi, kai kurie sunkūs, bet viską galima išspręsti.

Kai girdite fake news neigiamai kalbant apie mano susitikimą su prezidentu Putinu ir viską, ko aš atsisakiau, atminkite – aš NIEKO neatsisakiau. Mes tik kalbėjomės apie būsimus privalumus abiem šalims. Be to, mes labai gerai sutarėme, ir tai yra geras dalykas, bet tik ne korumpuotai žiniasklaidai!“ – parašė „Twitter“ prezidentas D. Trampas.

JAV politinis lyderis aštriai kritikuojamas „karo kranklių“ - karinės konfrontacijos su Rusija šalininkų dėl savo laikysenos spaudos konferencijos metu Helsinkyje, nes atrodė palaikantis prezidento V. Putino nepaprastai griežtą ir stiprų PANEIGIMĄ, kad Rusija nesikišo į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus. Ir nors D. Trumpas spaudos konferencijos metu pareiškė, kad „nemato jokios priežasties, kodėl Rusija turėtų kištis į Amerikos rinkimus“, bet jau kitą dieną, atvykęs į Vašingtoną, patikino neva suklydęs kalbėdamas, o sakinys esą turėjo būti toks: „Nematau jokios priežasties, kodėl tai neturėtų būti Rusija“, – aiškino prezidentas Trampas, mėgindamas atremti faktiškai iš piršto laužtos isteblišmento kritikos laviną.

Belieka tik spėlioti, ką apskritai su Rusijos prezidentu V.Putinu slapta galėjo sutarti D.Trumpas? O gal Baltųjų rūmų šeimininkas pamynė Vakarų vertybes, išdavė Baltijos šalis, Ukrainą ir net savo šalies diplomatus?.. Įvairūs gandai, versijos, spėlionės iki šiol netyla Vakarų žiniasklaidoje, na ir žinoma, mūsų politinio „elito“ pastangomis NATO pafrontės zona tapusioje Lietuvoje.

Neseniai propagandinio DELFI TV surengtoje konferencijoje kalbėjęs būsimasis kandidatas į Lietuvos prezidentus, buvęs Užsienio reikalų ministras, buvęs ambasadorius JAV ir ES atstovas Rusijoje Vygaudas Ušackas tesugebėjo dar kartą pademonstruoti jankių globalaus liberalizmo vasalo rusofobišką poziciją: „Apgailestauju, kad Helsinkyje vietoje drąsaus, ryžtingo Trumpo pamatėme asmenį, kuris liaupsino Putiną, kuris neiškėlė svarbių klausimų – Krymo aneksijos, karo Ukrainoje, žmogaus teisių ir demokratinių normų nesilaikymo Rusijoje. Priešingai, jis iškėlė abejones dėl JAV žvalgybos faktų, rodančių Rusijos kišimąsi, todėl toks ir rezultatas“, – teigė V. Ušackas.
Kitas Rusijos „atgrasymo politikos specialistas“ - užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad dabar svarbiausias rūpestis - investuoti ne 2 procentus, o gal net 4 proc. BVP šalies gynybai ir palaikyti Lietuvai glaudžius kontaktus Vašingtone su Kongreso, prezidento administracijos, Pentagono ir kitų struktūrų įtakingais nariais, politikos analitikų bendruomene.Dviejų pasaulio lyderių susitikimo Helsinkyje temą aptariame išskirtiniame interviu LL su Europos Parlamento nariu, Prezidentu Rolandu PAKSU.

- Kaip žinote, po Helsinkyje liepos 16 dieną įvykusio aukščiausio lygio susitikimo su Rusijos prezidentu V. Putinu Amerikos prezidentas D.Trampas pripažįsta „nepaprastą sėkmę“, bet kažkodėl JAV, Europos, o taip pat ir Lietuvos žiniasklaidoje dominuoja neigiami komentarai, kritiški politikos apžvalgininkų vertinimai? Ar nemanote, kad prezidento Trampo atžvilgiu pasipylusi prieštaringų vertinimų lavina paprasčiausiai išduoda politinės priešpriešos ir karinės konfrontacijos su Rusija šalininkų desperaciją, jų bejėgiškumą?

Aš manau, kad JAV ir Rusijos prezidentų, Trampo ir Putino aukščiausio lygio susitikimo svarbą Helsinkyje pervertinti tiesiog neįmanoma. Juk faktiškai susitiko du politiniai lyderiai dviejų branduolinių supervalstybių, kurios abi, bendroj sumoj paėmus, kontroliuoja apie 90 procentų šiuo metu pasaulyje esamo branduolinio ginklo!.. Ypač svarbu dar ir tai, kad Trampas ir Putinas susitiko Helsinkyje tokiu metu, kai masinė pasiruošimo karui psichozė buvo pasiekusi kritinę ribą, tokią įtampą, kokios pasaulyje jau seniai nebuvo.

Kaip diena nuo nakties skyrėsi tai, kaip Vakarų žiniasklaidoje buvo nušviestas istorinės reikšmės susitikimas, lyginant su pačiu turiniu, užsimezgus konstruktyviam dialogui tarp Trampo ir Putino. Manau, jog šiam neatitikimui apibudinti labai tinka žinomas posakis: „Kas ne su mumis, tas prieš mus“. Paaiškinsiu, ką turiu omenyje taip sakydamas.

Kaip žinote, Europos Sąjungą ir JAV sudaro nevienalytės visuomenės. Pačioje Amerikoje egzistuoja įvairios politinės srovės, ideologijos, kertasi įvairūs interesai, nuostatos, požiūriai. Daugialypėje terpėje išsiskiria karo vanagų interesas - karinis pramoninis kapitalas, glaudžiai susijęs su globalaus liberalizmo ideologija. Pirmiausia būtent šiems kariniams vanagams Putino ir Trampo susitikimas Helsinkyje buvo tarytum sprigtas per nosį!.. Tad ir mano pasakyta frazė - „kas ne su mumis, tas prieš mus“ – išryškina tikrąją priežastį, kodėl minėtas susitikimas gan tendencingai yra pateikiamas bei interpretuojamas žiniasklaidoje. Gandų ir legendų kūrimui tinka visos priemonės, pradedant nuo prezidento Trampo žmonos Melanijos aprangos, veido išraiškos, rankų paspaudimo, ir netgi Trampo pasakymas, kas yra Amerikos konkurentai, priešininkai, o kas yra draugai. Pasitarnavo ir žurnalistinis „triukas“, kai Trampo ar Putino pasakyti teiginiai tyčia iškraipomi, paėmus kažkurią vieną frazę iš konteksto.

Vis tiktai TIESA yra ta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trampo įvykęs susitikimas Helsinkyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – tai pirmas mažas žingsnelis nuo karo link taikos, politinės diplomatijos priemonėmis siekiant padidinti trapų pasaulio galybių tarpusavio pasitikėjimą.

Be jokių šablonų, be prezidento patarėjų paruoštų „špergalkių“ ir rekomendacijų, be JAV isteblišmento suformuotos srovės, kai dauguma politikų, užėmę aukščiausius postus, vien tik plaukia pasroviui, pagaliau atsirado amerikiečių tarpe politinis lyderis D.Trampas, išdrįsęs pasakyti isteblišmentui NE, vykdantis nepriklausomą politiką ir savo duotą pažadą rinkėjams – padaryti Ameriką vėl didžia šalimi.

Nekreipdamas dėmesio į nuomones, jam brukamas iš visų pusių, prezidentas Trampas nebijo prisiimti asmeninę atsakomybę ir formuoja tokią politiką, kokia, jo nuomone, turėtų būti pasaulyje. Ir tai, kad globalusis pasaulis po Trampo ir Putino susitikimo Helsinkyje pasitraukė bent žingsnelį tolėliau nuo branduolinio karo bedugnės, nuo masinės psichozės, kurią kelia Pentagono karingi vanagai, manau, tai didžiulis sugebančių blaiviai protauti žmonių nuopelnas.

Štai kodėl globalusis pasaulis šiandien gali su palengvėjimu atsidusti. Atsidusti lengviau gali ir Lietuvos žmonės, kadangi mūsų šalis yra pafrontės zonoje. Nesunku įsivaizduoti, kokia apokalipsė mus visus ištiktų globalaus liberalizmo ir karo vanagų išprovokuoto karinio konflikto atveju. Kažkam „netyčia“ paspaudus didesnį ar mažesnį mygtuką, Pabaltijo šalių gyventojai kaip mat taptų „patrankų mėsa“.

Esu tikras, jog šia išties aktualia tema ne tik pasaulio galingiesiems, bet ir atsakingiems už Lietuvos užsienio politiką pareigūnams būtina kalbėti, tartis, ieškoti politinių sprendimų situacijai stabilizuoti. Priešingu atveju, Lietuvai ir toliau taip inertiškai vykdant konfrontacinę užsienio politiką, vadinamasis „elitas“, tapęs globalaus liberalizmo marionetėmis, karinio pramoninio komplekso – karo kranklių vasalais, savo kalbos bei raginimai veikti iš jėgos pozicijų, sistemingai tiražuojamomis žiniasklaidoje, daro milžinišką žalą mūsų valstybei, sėja baimę ir klaidina visuomenę.

Prisipažinsiu, mane labai žavi JAV prezidento Donaldo Trampo tvirta, principinga pozicija, visų pirma ginant savo šalies nacionalinius interesus. Prieš jo susitikimą su Didžiosios Britanijos premjere Tereza May, Vakarų žiniasklaidoje lyg tyčia buvo užaštrintos problemos, didinančios įtampą tarp Amerikos ir Britanijos. O jau kitą dieną ta pati Vakarų žiniasklaida staiga pakeitė toną, jokių problemų lyg ir nebeliko, atseit, koks puikus buvo T. May ir D.Trampo susitikimas. Atidžiau sekantys politinius įvykius piliečiai turėtų suklusti – kas gi atsitiko?!.. Pasirodo, tie patys karinio pramoninio kapitalo karo vanagai Amerikoje, skeptiškai vertinę Trampo vizitą į Londoną, jau kitą dieną po šio susitikimo negailėjo liaupsių britų premjerei Terezai May, pareiškusiai, jog Didžioji Britanija pasirašė susitarimą pirkti iš JAV ginkluotės už 24 milijardus dolerių!..

Žodžiu, mokantiems skaityti tarp eilučių nesunku atsekti ir suvokti, kieno užsakymu masinė žiniasklaida tiražuoja melagingas - propagandines publikacijas „fake news“.

Kaip žinote, prieš melagingą Vakarų žiniasklaidą ne kartą griežtai pasisakęs JAV prezidentas Donaldas Trampas savo šalyje nuolat patiria milžinišką spaudimą ne tik iš karo kranklių demokratų, bet ir iš kai kurių respublikonų pusės. Bet argi ne absurdiška, kad priešiškumas Amerikos prezidentui D.Trampui demonstruojamas ir Lietuvoje?

Grupelė žmonių, vadinančiu save isteblišmentu, vieni iš kvailumo, kiti iš gudrumo ir godumo užvaldę viešąją erdvę, faktiškai užsiima Lietuvos politinių sprendimų įtakos darymu. Per savo statytinius, oligarchinių grupuočių interesus tenkinantis šalies politinis „elitas“ tarnauja globalaus liberalizmo ideologija grindžiamam kariniam – pramoniniam kapitalui, ieškančiam rinkų ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Akivaizdu, jog 90 procentų žiniasklaidos yra karo vanagams lojalios pakraipos. Vienas – kitas leidinys bei internetinis portalas, visuomenei pateikiantis alternatyvią nuomonę, paprasčiausiai nustelbiamas centrinės žiniasklaidos, diena iš dienos malančios, atsiprašant, tą patį mėšlą, kuris yra mums primetamas globalaus liberalizmo karo kranklių, adeptų bei ideologų.

Tendencingai nušviečiamas ne tik Trampo susitikimas su Putinu, bet ir rinkimus laimėjusių politikų pasisakymai Italijoje, Austrijoje, o taip pat Čekijos prezidento ar Vengrijos premjero tvirta, principinga pozicija, ginant savo šalių nacionalinius interesus, atsitveriant nuo nelegalių migrantų antplūdžio. Visa, kas oponuoja ir priešinasi globalaus liberalizmo – tautas ir tautiškumą naikinančiai ideologijai, isteblišmentui yra blogai. Būtent tokia pozicija ir pateikiama Vakarų žiniasklaidoje.

Susitikimo Helsinkyje metu JAV prezidentas D. Trampas kalbėjo apie sveiką konkurenciją su Rusija, o tuo tarpu Lietuvos politinis „elitas“ nuolat kalba apie jiems besivaidenančias grėsmes iš Rytų, „puolančius rusus“, todėl kaimynystėje esančios „teroristinės“ valstybės Rusijos „atgrasymui“ iš šalies biudžeto skiriamos įspūdingos sumos. Tikras „Durnių laivas“, pasakytų šviesios atminties rašytojas V. Petkevičius, o ką manote jūs?

Helsinkyje prezidentui Trampui buvo užduotas provokuojantis klausimas - kas yra Amerikos priešai? Jam būdingu stiliumi atsakydamas į šį klausimą JAV politinis lyderis patikslino: „Man svarbiausia ne priešai, o rimti konkurentai“. Amerikos konkurentai yra Europos Sąjunga, Kinija, Rusija bei kitos šalys. Pasak Trampo, verta konkuruoti su kitomis pasaulio valstybėmis ir ginti JAV nacionalinius interesus. Tačiau Vakarų žiniasklaidos peršamoje nuomonėje nei Trampo logikos, nei leksikos nebeliko, prezidento pasakyta mintis „užapvalinta“, sakinys sutrumpintas ir padaryta klaidinga išvada, neva Europos Sąjunga yra Amerikos priešas. Iškart užduodami panašaus pobūdžio klausimai Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui ar Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui. Taip kuriami gandai, įvairios sąmokslo teorijos, nors pats Trampas ne kartą aiškiai yra pasakęs: „Mes turime konkuruoti su kitomis šalimis ir ginti Amerikos interesus. Tai aš visada dariau, darau ir darysiu“. O kalbėti apie tai, neva JAV yra Europos Sąjungos priešas – tikras absurdas, joks blaivaus proto žmogus tuo nepatikės. Visiškai natūralu, jog tarp pasaulio valstybių pasireiškia konkurencija, tačiau konkuruoti ir kariauti – absoliučiai skirtingi dalykai!..

- Jums gerai žinoma, jog pasitelkiant komercinę žiniasklaidą masinės baimės kėlimas tarptautiniu mastu visada buvo, yra ir bus svarbi globalaus liberalizmo politinės strategijos dalis. Europos Sąjungos šalių isteblišmentas suskubo palaikyti Vašingtono politiką, kuri buvo paremta pasaulyje plintančio terorizmo baime ir komunizmo grėsme, kilusią iš jau subyrėjusios Sovietų Sąjungos praeities. Komunizmo grėsmės kaip ir nebeliko, o metų metais „nepriklausomoje“ Lietuvoje isteblišmento eskaluojama Rusijos atžvilgiu pabrėžtinai konfrontacinė užsienio politika atlieka, deja, PATIKIMOS UŽDANGOS vaidmenį, mūsų „elitui“ vykdant milijardines politinės korupcijos aferas, grubiai pažeidžiant žmogaus teises ir netgi nusikaltimus žmogiškumui?!..

Tiktai vasalai, globalaus liberalizmo politikos marionetės gali taip fariziejiškai nusikalstamai elgtis ir dar moralizuoti kitus bei mokyti demokratijos.

Jeigu paimtume, pavyzdžiui, „fake news“ propagandinės žiniasklaidos sąmoningai nutylimą vadinamosios „slaptos Violetinės vietos“ atvejį Lietuvoje, eiliniam piliečiui galėtų kilti labai paprastas klausimas: kaip demokratiškoje, teisinėje valstybėje apskritai galėjo atsirasti nelegalus CŽV kalėjimas?.. Na, o politika besidomintiems tautiečiams šis skandalingai nuskambėjęs atvejis aiškiai parodo, kaip susiformuoja atsakingas pareigas užimančių žmonių interesai.

Jeigu Europos Žmogaus teisių teismo 2018. 05. 31 d. priimtame sprendime rašoma, kad Violetiniame slaptame kalėjime Lietuvoje dvejus metus buvo laikoma 30 žmonių, o vienam žmogui išlaikyti buvo skiriama 1500 dolerių per dieną, ir jei buvo mokama grynais pinigais (bendra suma prie bylos prisegtame oficialiame dokumente užtušuota), tai nesunku įsivaizduoti, kaip elgtųsi ir ką dabar turėtų daryti žmonės, kurie tuos Judo pinigus buvo paėmę. Visuomenei gerai žinomi, politiniam isteblišmentui priskirtini žmonės dabar persiplėštų marškinius, atkakliai viską neigdami, kad tik nelegalaus CŽV kalėjimo atsiradimo Lietuvoje aplinkybės nebūtų tiriamos ir viskas kuo ilgiau liktų paslėpta, t. y. neišaiškėtų tai, kas buvo išvogta.

Lygiai toks pat savanaudiškas isteblišmento suinteresuotumas pasireiškia ir geopolitikoje, mūsų aptariamu atveju - tendencingai interpretuojant aukščiausio lygio Amerikos ir Rusijos prezidentų susitikimą Helsinkyje.

Dabartinis politinis isteblišmentas - tai marionetės, kažkuo man primenančios senovės indėnus. Kai laivais plaukiantys europiečiai atrasdavo nežinomą salą, vietiniai čiabuviai įlipdavo į jiems nuostabą kėlusį laivą, būdavo vaišinami „ugniniu vandeniu“ – viski, o po to pusvelčiui, už spalvotus stiklo karoliukus ir viskio dėžę parduodavo savo žemes, turtą, moteris. Atsiprašau už tokį grubų palyginimą, tačiau beraščiai indėnai, parsiduodantys už stiklo karoliukus, man kažkuo primena Lietuvos politinį isteblišmentą.

Jungtinių Amerikos Valstijų atsakingi pareigūnai ir politikai, gerbiantys savo šalies įstatymus, puikiai žino, kad demokratiškoje, teisinėje valstybėje negali būti su Žmogaus teisių konvencija nesuderinamų dalykų. Todėl surandamos tokios vasalinės valstybės, kurios mainais už kažkokius interesus, pamaloninimą arba už Judo pinigėlius sutinka daryti tai, ko civilizuotoje šalyje apskritai daryti negalima.

Man, asmeniškai, panašūs dalykai visada buvo, yra ir bus absoliučiai nepriimtini. Einant Respublikos Prezidento pareigas, kai į mane kreipėsi su prašymu leisti daryti kažką neteisėto mūsų šalyje, aš tvirtai atsakiau NE. Ir kas dabar galėtų paneigti, kad nelegalaus Violetinio kalėjimo atsiradimo Lietuvoje istorija nebuvo tiesiogiai susijusi su 2004 metais šalyje įvykdytu valstybės perversmu?!..

Turiu pagrindo manyti, kad šiuo konkrečiu atveju sąsajos akivaizdžios. Matyt, buvo pasakyta: prezidentas R. Paksas neleidžia steigti Lietuvoje slapto CŽV kalėjimo, o didžiuliai pinigai avansu jau buvo paimti. Tad ką gi tokiu atveju daryti? Reikia tokio Lietuvos prezidento, kuris sutiktų.

Beje, šią versiją patvirtina ir visai neseniai, liepos 12 dieną Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto posėdyje Ženevoje vykusios diskusijos, kur buvo svarstomas pluoštas klausimų apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje. Pirmasis klausimas – dėl R. Pakso politinių teisių atstatymo nuo 2004 metų. O kitas svarbus klausimas – Violetinis slaptasis kalėjimas Lietuvoje. Diskutuojant šia tema mano pavardė buvo minima daugybę kartų, kaip žmogaus, kuris nesutiko steigti Lietuvoje nelegalų kalėjimą. Teisminio proceso metu, pakėlus archyvinę medžiagą, turėtų galutinai paaiškėti, teisus aš ar ne.

- Dėkodamas už interviu pokalbį, vis tiktai norėčiau pridurti, jog skandalingoje nelegalaus kalėjimo Lietuvoje tyrimo istorijoje neseniai paaiškėjo trečias svarbus dalykas: JTO priėmė Bendrąsias pastabas Nr. CED/C/LTU/CO/1, kurios nustato Lietuvos Generaliniam prokurorui terminą iki 2018 m. rugsėjo mėn. 15 dienos surašyti kaltinamąjį aktą atsakingiems Lietuvos Respublikos pareigūnams už Violetinio slaptojo kalėjimo steigimą (tuo metu valstybei vadovavo prezidentas Valdas Adamkus, o VSD – buvęs KGB rezervistas Arvydas Pocius) . Visa tai sudėjus, išvados dėl „Violetinės vietos“ galimų sąsajų su 2004 metais įvykdytu valstybės perversmu Lietuvoje peršasi savaime.