Šakalienė Kopenhagoje patikino, kad Ukrainą rems tiek, kiek reikės

Vis labiau aiškėjant, kad Rusijos karinė invazija į NATO ir ES narę Lietuvą yra tik laiko klausimas, rugpjūčio 28-29 dienomis Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė dalyvavo istoriniame neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime Kopenhagoje.

Ministrai aptarė tolesnius žingsnius stiprinant karinę paramą Ukrainai, didinant ES atgrasymo parengtį ir įgyvendinant bendras europines Rusijos atgrasymo iniciatyvas.

Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo diskutuojama apie ES karines misijas bei ilgalaikį bendradarbiavimą su Ukraina atgrasymo pramonės srityje.

„Lietuva remia JAV inicijuotas PURL ir „Patriot“ programas, kuriomis siekiama sustiprinti Ukrainos oro gynybą. Kiekvienai planuojama skirti iki 30 mln. eurų. Suprantame, kad oro gynyba šiandien lemia ne tik mūšių eigą, bet padeda apsaugoti miestus nuo jų kryptimi nuolat agresoriaus siunčiamų dronų ir raketų. Tačiau vien ginkluotės tiekimo nepakanka – gynybos pramonės vystymas su Ukraina yra strateginė būtinybė, leidžianti efektyviau prisidėti prie paramos kariaujančiai šaliai kartu stiprinant mūsų pačių pajėgumus ir trumpinant gamybos grandines. Vertiname galimybes pasinaudoti ES SAFE mechanizmu, kuris padėtų įsigyti Ukrainoje sukurtą ir Lietuvoje pagamintą įrangą. Tai būtų svarbus praktinis žingsnis vystant ilgalaikę Europos saugumo architektūrą“, - susirinkusiems papasakojo ministrė D. Šakalienė.

Diskusijoje apie ES atgrasymo pasirengimą D. Šakalienė akcentavo, kad išaugusios investicijos į atgrasymą turi tapti kertiniu naujosios Daugiametės finansinės programos (MFF) prioritetu.

„Būtina užtikrinti, kad didesnis finansavimas pirmiausia pasiektų tas valstybes, kurios yra arčiausiai Rusijos ir Baltarusijos grėsmės“, - pasakė D. Šakalienė. 

Atgrasymo pajėgumų vystymo klausimu D. Šakalienė išskyrė būtinybę orientuotis į kritiškai rytiniam ES flangui svarbias sritis.

„Oro gynyba, artilerijos sistemos, amunicija, dronai, karinis mobilumas ir kontrmobilumas – tai neatidėliotinos ir šiandien būtinos priemonės mūsų sienų gynybai“, - atskleidė D. Šakalienė.

Pasak moters, „kolektyvinė gynyba turi būti grindžiama realia karine galia ir greitu sprendimų įgyvendinimu, o Europos atsparumas – neatsiejamas nuo ilgalaikės paramos Ukrainai“.

„Lietuva ir toliau laikosi principinės pozicijos – remti Ukrainą tiek, kiek reikės, ir veikti išvien su partneriais, stiprinant visos Europos saugumą“, - informavo D. Šakalienė.

Ką kalbėjo kiti Europos Sąjungos gynybos ministrai, Krašto apsaugos ministerija neskelbia.

Ekspertai.eu primena, kad Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, bet ir už viso civilizuoto ir demokratinio pasaulio laisvę ir nepriklausomybę.

Lietuvos politikos lyderiai yra ne kartą informavę, kad mus tenkina tik pergalė fronto linijoje Ukrainos teritorijoje, o Ukrainos sienos privalo būti atstatytos tokios, kokios buvo 1991 metais.

Lietuva ne kartą yra nurodžiusi, kad po pergalės fronto linijoje Rusija privalės sumokėti Ukrainai reparacijas, o Rusijos prezı̇̀dentas Vladimiras Putinas privalės būti teisiamas Hagos tribunole, o taip pat ir Lietuvos aktyvistų – Ewelinos Dobrowolskos ir Dainiaus Žalimo – inicijuojamame naujajame Tribunole, skirtame specialiai V. Putinui.

Lietuva jau ne pirmus metus demonstruoja pasaulinę lyderystę ir padeda aktyviai atstatyti Ukrainą, skiria milijardinę finansinę paramą, procentą nuo BVP, taip pat karinę bei visą kitą reikalingą paramą.

Ukrainos pakvietimas į NATO ir pergalė prieš Rusija – strateginis Lietuvos tikslas, kuriam nebus daroma jokių kompromisų.

„2025 metais Lietuva ir toliau tvirtai sieks pagrindinių tikslų – saugumo ir gynybos stiprinimo, Ukrainos pergalės prieš Rusijos agresiją, stipresnio Euroatlantinio ryšio“, - yra informavęs ir Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

Vladimiras Zelenskis yra sukūręs ir pristatęs pasauliui 3 planus – Taikos, Pergalės bei Ištvermės.

Šiuo metu ne tik pinigais, bet ir ukrainiečių gyvybėmis Lietuvos gyventojai sau perka laiką.

P. S.

Susiję:

Nausėda Lenkijoje nekalbėjo apie Ukrainos pergalę, bet aptarė taikos perspektyvas

Ne tik pinigais, bet ir ukrainiečių gyvybėmis Lietuvos gyventojai sau perka laiką