Prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdį K. Budrys pasveikino sprendimą į sankcijų sąrašą įtraukti dar 1600 asmenų ir subjektų, susijusių su Rusijos informaciniu karu, šešėliniu laivynu ir karine pramone.

Tačiau ministrui to nepakanka.

„Sankcijos veikia tik tada, kai spaudimas didėja, o ne tada, kai sustojame. Neseniai iš sankcijų sąrašų išbraukę du įtakingus oligarchus parodėme silpnumą ir matome, kaip Rusija į tai reagavo – tolesne eskalacija Ukrainoje ir Europoje“, – pareiškė K. Budrys.

Ministras pasiūlė, kad kiekviename ES užsienio reikalų ministrų susitikime būtų sutariama dėl naujų sankcijų.

Rusijos karinę žvalgybą siūlo pripažinti teroristine organizacija

K. Budrys paragino Europos Sąjungą žengti dar vieną žingsnį – Rusijos karinę žvalgybą GRU oficialiai pripažinti teroristine organizacija.

„GRU jau veikia kaip teroristinė organizacija, todėl ES turi ją tokia pripažinti. Tik griežtindami sankcijas ir parodydami, kad esame rimtai nusiteikę, užkirsime Rusijai kelią kelti chaosą mūsų sostinėse“, – pareiškė ministras.

Tai kol kas Lietuvos ministro siūlymas, o ne priimtas Europos Sąjungos sprendimas.

Vis dėlto kyla klausimas, kokių papildomų praktinių galimybių suteiktų toks GRU pripažinimas ir kuo naujos priemonės skirtųsi nuo jau galiojančių sankcijų Rusijos žvalgybos pareigūnams.

Europos saugumo kelias eina per Kijevą

K. Budrys taip pat paragino spartinti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje procesą.

„Kelias į Europos saugumą eina per Kijevą. Ukraina jau dabar gina mus, stabdydama Rusijos pajėgas. ES plėtra reiškia Europos saugumo stiprinimą“, – pareiškė ministras.

Jis paragino atverti likusias keturias derybų su Ukraina skyrių grupes ir iki metų pabaigos pasiekti pažangą derybose su Ukraina bei Moldova.

Taigi Lietuvos diplomatijos vadovas siūlo du pagrindinius Europos saugumo stiprinimo kelius: vis griežtesnį ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai bei spartesnę Ukrainos integraciją į ES.

Sankcijų vis daugiau, bet ir Rusijos grėsmė vis didesnė

Rusijai sankcijos taikomos jau daugelį metų. Jų sąrašai nuolat ilgėja, ribojimų daugėja, o Lietuvos diplomatijos vadovai vis skelbia apie būtinybę smogti Maskvai dar stipriau.

Tačiau yra viena problema. Jeigu sankcijos tokios veiksmingos, kodėl, pasak paties K. Budrio, Rusija vis dar sugeba kelti chaosą Europos sostinėse, o grėsmė tik didėja?

Užsienio reikalų ministerija nepateikia nė vieno konkretaus skaičiavimo, kiek ankstesnės sankcijos sumažino Rusijos hibridinių operacijų mastą. Užtat ministras jau žino, kad dar griežtesnės sankcijos pagaliau sustabdys tai, ko nesustabdė ankstesnės.

Ypač iškalbingas K. Budrio paaiškinimas, kad dviejų oligarchų išbraukimas iš sankcijų sąrašų parodė Vakarų silpnumą, į kurį Rusija atsakė eskalacija. Toks priežastinis ryšys pateikiamas užtikrintai, nors jokių jį pagrindžiančių įrodymų ministerijos pranešime nėra.

Dabar siūloma Rusijos karinę žvalgybą GRU pripažinti teroristine organizacija. Tačiau ir čia nepaaiškinama, kokias naujas praktines priemones tai suteiktų ir kodėl jos turėtų būti veiksmingesnės už jau galiojančius apribojimus.

Taigi Lietuvos diplomatijos receptas nesikeičia: sankcijos nesustabdė Rusijos, vadinasi, reikia dar daugiau sankcijų. Jei ir šios nesustabdys, bus galima reikalauti dar griežtesnių.

O konkrečių rezultatų, bent jau viešai pateiktame ministro pareiškime, ieškoti neverta. Užtenka dar kartą paskelbti, kad Rusija kelia vis didesnę grėsmę, ir pristatyti naują jos sustabdymo planą, iš esmės nesiskiriantį nuo ankstesnių.

Šaltinis: urm.lt

Komentarai (1)

Rikiuoti
Vardas2026-10-12 11:39

Budrys darbuojasi iš peties, tai pastebi net penkerių vaikas. Bet rezultatai Lietuvai tik prastesni. Kažkas čia ne taip — juk mes jam mokame algą? Mokame algą už tai, kad mums būtų blogiau? Alio!

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi